Nusilenkimas Vytautui P.Bložei
Rimvydas Stankevičius / „Vakaro žinios“
Šiandien poetas Vytautas Bložė atgulė amžinojo poilsio šalia žmonos, šviesaus atminimo poetės Nijolės Miliauskaitės, Menininkų kalnelyje Antakalnyje
2017
Teisininko komentaras. Apie paskirtas administracines nuobaudas sužinosime iš antstolių
Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas, panašu, sukels daug sumaišties ir tikrai privers nusivilti ne vieną.
Pasirodo, naujajame kodekse įteisinta galimybė protokolą už administracinį nusižengimą surašyti už akių ir priimti nutarimą rašytinio proceso tvarka (atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant), o apskųsti priimtą nutarimą numatomas terminas bus skaičiuojamas nuo nutarimo išsiuntimo paštu.
Kaip tokia „inovacija“, kai žmogus tik iš areštuotos sąskaitos sužinos, jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, vertintina, siūlome perskaityti teisininko Karolio Rugio, advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokato ir partnerio, komentarą delfi.lt portale ČIA.
Lidžita Kolosauskaitė. Antisovietinė propaganda: prieš sovietmetį – sovietiniais metodais
lidzita.popo.lt
Atsižvelgiant į tai, kad kuo daugiau metų praeina nuo sovietmečio, tuo jis baisiau perteikiamas jo nemačiusiai kartai, įtariu, kad dar po 50 metų pasakosim anūkams, kaip žmonės sovietmečiu marinavo ir valgė kūdikius.
Na, o jei kas nors išdrįs pasakyti, kad to nebuvo, tai koks nors partinis, t.y. visuomeninis judėjimas apkaltins kolaboravimu su Rusija ir nuteis. Na, į kalėjimą gal ir nepasodins, bet ganantuotai viešai išjuoks, iš darbo išmes ir įrašys į visuomenės atstumtųjų kastą, kuriai priklausantieji negali gauti jokio „teisingo“ darbo.
Kęstutis Masiulis. Valdymo efektyvinimą verta pradėti naikinant visas ministerijas
Siūlome susipažinti su delfi.lt portale (ČIA) paskelbtais TS-LKD partijos atstovo Seime Kęstučio Masiulio argumentais, kodėl valstybės valdymo efektyvinimą derėtų pradėti nuo ministerijų panaikinimo.
Pripažinęs, kad jo partijos valdymo metais „didesnių poslinkių efektyvinant valdymą pasiekta nebuvo“, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybės valdymo metais biurokratizmas „tik toliau augo“, viešojo administravimo specialistas siūlo naujajai vyriausybei svarstyti konceptualiai naują valstybės valdymo sistemos pertvarką.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė: „Armagedonas dar laukia“
Danutė Šepetytė | „Respublika“
Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, tačiau vis dėlto sausio 1-ąją, Lietuvos Vėliavos dieną, vartai atsidarys ir kariai, lydimi tautiniais kostiumais pasipuošusių lietuvaičių, atliks tradicinę Trispalvės keitimo ceremoniją. Tik šįkart įprastų salvių greičiausiai nebus. Bent to tikisi Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kuriai pastaruoju metu tenka atlaikyti neslūgstančią pretenzijų ir kaltinimų laviną dėl nuošliaužų piliakalnio šlaite.
Ypač nuoseklus šiuo atžvilgiu Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius, viešai apkaltinęs muziejų neveiklumu, o prieš kiek laiko feisbuko paskyroje šaukęsis tarptautinės revizijos: „Akivaizdi komisijos su tarptautiniais ekspertais būtinybė, kuri atsakytų į klausimus, kas pridirbta ir ką reikia padaryti, kad būtų stabilizuotas kalnas, o ne užglaistomi kažkieno darbeliai“…
Liudvikas Jakimavičius. Prezidentės sakinys
Po Seimo rinkimų antrojo turo mūsų politinis isteblišmentas buvo tiesiog išblokštas iš saugios zonos ir iki šiol blaškosi ir niršta, kad politinė tikrovė iškrėtė baisią kiaulystę – Lietuva nubalsavo ne už tuos, kurių „elitu“ apsiskelbę laukė su šampanu.
Smūgis buvo gautas netikėtas ir tiesiai į nosį. Po tokio sunku atgauti kvapą ir nuovoką. Pralošusios partijos ideologus ir „elito“ aptarnautojus pulti į dar didesnį nirtulį paskatino Prezidentės „išdavikiška“, ilga tyla ir atsitraukimas nuo bendrai kurto saugaus konservatorių-valstiečių-liberalų triumvirato scenarijaus, kuriam vadovauti buvo parengta G. Landsbergio karikatūrinė personalija.
Planas A žlugo, o Prezidentūros ir jos satelitų konservatorių stalčiuose plano B parengta nebuvo.
In memoriam. Vytautas P. Bložė: „Aš tebegirdžiu savyje eiles, kurių neparašiau…“
1930 m. vasario 9 d. Baisogala – 2016 m. gruodžio 31 d.
Paskutinę praėjusių metų dieną eidamas 87-uosius metus mirė ypatingo likimo kūrėjas Vytautas Petras Bložė. Vėliau negu jo kartos poetai atėjęs į literatūrą, sunkiai joje skynęsis kelią, 1966–1971 m. jis išvis nebuvo spausdinamas.
Poetas, vertėjas, dainų autorius gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Kėdainių apskr.). Mokėsi Kėdainių, Šeduvos, Kauno gimnazijose. Kai poeto tėvai buvo išvežti į Sibirą, V. P. Bložė nutraukė mokslus. Vėliau Vilniaus pedagoginiame institute studijavo rusų filologiją, dirbo Grožinės literatūros leidykloje, buvo įsidarbinęs monteriu, buhalteriu.
Literatūros tyrinėtojų teigimu, V. P. Bložė yra tikras lietuvių poezijos reformatorius, poetinėmis technikomis (paradoksu, ironija, siurrealizmu, sąlygiškumu, žaidimu žodžių reikšmėmis, sapno poetika ir pan.) atnaujinęs lietuvių poeziją ir iki šiol tebedarantis įtaką jauniesiems lietuvių poetams.
Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, „Vytauto P. Bložės eilėraščio poetinis efektas grindžiamas psichologiniu šoku – aštriu smūgiu deformuojama regimojo pasaulio tvarka, kad paaiškėtų esmė, kurią sudaro mirtis, tykanti kiekvieno atskiro žmogaus, o kartu žmogiškos egzistencijos beribiškumas. Taip atsirado naujo tipo poetinis kalbėjimas, savo dvasia artimas avangardistinei dailei“.
Popiežius Pranciškus. Nesmurtiškumas – taikos politikos stilius
„Bažnyčios žinios“
Žinia 50-osios Pasaulinės taikos dienos (2017 m. sausio 1 d.) proga
1. Šių Naujųjų metų pradžioje nuoširdžiai linkiu taikos visoms tautoms, valstybių ir vyriausybių vadovams, taip pat religinių bendruomenių ir įvairių pilietinės visuomenės organizacijų atsakingiesiems asmenims. Linkiu taikos visiems vyrams, moterims, vaikams ir meldžiu, kad Dievo paveikslas ir panašumas kiekviename žmoguje leistų mums pripažinti vienas kitą kaip begaliniu kilnumu apdovanotas šventas dovanas. Pirmiausia konflikto situacijose gerbkime tą „giliausią kilnumą“ (1) ir veiklų nesmurtiškumą paverskime savo gyvenimo būdu.