Kelios mintys prieš išvykstant į Telšius ir Palangą. Gal pravers ateičiai, jeigu Lietuva nebus pribaigta sekmadienį. Pirmiausia prašau visam laikui įsidėmėti, kad priešingai paplitusiai nuomonei, politika yra viena sudėtingiausių žmogaus veiklos sričių. Taip yra todėl, kad čia veikia vadinamasis nelauktų padarinių efektas, kai tikrieji padariniai išryškėja smarkiai pavėluotai ir dažnai ne tik skiriasi nuo įsivaizduotų ir lauktų rezultatų, bet kartais būna tiesiog katastrofiški.
Šiuo atžvilgiu politika šiek tiek primena šachmatus ar šaškes: nepatyręs žaidėjas daro ėjimą, tuo tarpu meistras ar didmeistris rezga daugelio ėjimų kombinacijas. Pamatęs, kad meistras ,,neapdairiai” pakišo valdovę, bokštą ar kitą svarbią figūrą žemesnio lygio žaidėjas tyliai pagalvoja ,,na, ir žioplys”, patrina rankas, čiumpa tą figūrą ir… po kelių ėjimų gauna matą.
Dviguba pilietybė yra tokia aukojama figūra, arba masalas. Vykdoma milžiniška lietuvių išstūmimo iš Lietuvos ir pirmiausia Vilniaus operacija. Vieni iš pirmųjų būsimųjų atsikėlėlių į mūsų vietą bus, kaip teisingai rašo, vienas iš autorių, judėjai, bet apskritai visas vaizdas jau aiškus: sostinė turi tapti rusų, lenkų ir žydų apgyventu miestu, kokiu buvo caro laikais. Šiame mieste lietuviai turės tapti šešėliais, kaip tada, lietuvių kalbą bus galima išgirsti porą kartų per dieną.
Mūsų bendraminčio laiškas turėtų įspėti net patikliausius: kartojasi alaus ir skalbimo miltelių istorija, kai buvo rengiamas istorinis referendumas dėl stojimo į ES.
Skalbimo miltelius keičia kitos vilionės. Gegužės 12 d. vykstant balsavimui referendume – agitatorių koncertas. Koncertas rengiamas sekmadienį, 18 val., atiduoti savo balsą rinkimų apylinkėse bus galima iki 20 valandos. VRK įspėjo, kad likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną politinė agitacija draudžiama. Taigi agitacija vyks rinkimų metu. Įdomu, kaip tai dera su politinės reklamos draudimu?
Kad ir kaip baigsis sekmadienis, mūsų sąžinė rami. Faktiškai esame vieninteliai, kurie neapgaudinėjome tautos ir aiškinome žmonėms apie iškilusį didžiulį pavojų. Suprantu bendražygių nerimą ir sielvartą, bet žvelkime filosofiškai: nėra taip, kad lietuvius vėl apgavo valdžia. Deja, valdžiai gali pavykti, nes didžiulė dalis tautiečių nori ir sutinka būti apgauti. Jeigu mūsų, važinėjančių per Lietuvą ir kalbančių būtų ne 50, o, tarkime, 300, sekmadienio galėtume laukti ramiai. Dabar laukia nežinia.
Ką dar galima padaryti? Patarčiau siuntinėti draugams ir pažįstamiems laiškus, siųsti savo apmąstymus, skambinti telefonu, nueiti į svečius ir paaiškinti reikalo esmę.
Iš tikrųjų tokie referendumai ir panašūs įvykiai yra iššūkiai ir patikrinimas, ar tauta apskritai verta gyventi. Jeigu ji nekovoja už save – anksčiau ar vėliau teks nueiti nuo istorijos arenos. Prisipažinsiu, tik abstrakčiai įstengiu suvokti, kaip galima nieko nedaryti kai jau nebegali būti jokių iliuzijų dėl Lietuvos ir mūsų pačių likimo, jeigu būsime iš pradžių de facto, o netrukus de jure (per pilietybės įstatymą) okupuoti svetimšalių migrantų ordų.
Juk skaityti lietuviai moka ir negali nežinoti iš kitų šalių pavyzdžių, kokiame pragare atsidursime, jeigu toliau abejingai stebėsime antplūdį ir lauksime stebuklo.
Argi Lietuvoje galės būti kitaip, negu rodo šie vos keli pavyzdžiai? Siųskite juos ir kvieskite tautiečius pasiskaityti ir bent jau paklausti savęs, ar tikrai nori būti nuolankių į skerdyklą genamų veršių banda? Tie pavyzdžiai – po ranka:
Klauskime tiesiai visų lietuvių: norite šito Lietuvoje? Pasislėpsite nuo tų ordų ir jų nešamos žiaurios tikrovės už užrakintų savo namelių durų ir uždangstytų langų?
Tačiau vilties dar yra. Belieka ištverti ir dirbti toliau.
Sėkmės visiems mums ir vilties Lietuvai.
Redakcijos prierašas:
Jei žymite TAIP – atsisakote spręsti, spręs Seimo nariai.
Žymėkite NE.
