Vatikano radijas
Brangūs Lietuvos tikintieji,
Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, per kuriuos taip pat švęsime Lietuvos valstybės šimtmetį. Švč. Mergelės Marijos paveikslo Trakuose vainikavimo 300 metų sukaktis mums primins, kad Dievo Motina globoja mūsų Tėvynę nuo amžių.
2017 m. rugpjūčio 23 d.
Giedrius Kuprevičius – kompozitorius ir pedagogas, vienas iš ryškiausių Kauno kultūrinio gyvenimo veidų ir tradicijų* puoselėtojas – rugpjūčio 21-ąją, po šiurkštaus menininkų, gynusių kaštonus A. Smetonos alėjoje, sulaikymo savo veidaknygės paskyroje paskelbė, kad nuo šiol jis, kaip kūrėjas, pasitraukiantis iš Kauno: „Po beprecedentinio kolegų menininkų arešto stabdau kultūrinę veiklą Kaune“.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui atsisakius pakartoti mantra tapusį „teisingą“ politinį vertinimą ir pareiškus, jog smurtauja ne tik radikalioji dešinė, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje esama „gerų žmonių“, o dėl tragiškų įvykių Virdžinijos valstijos mieste Šarlotsvilyje „kaltos abi pusės“, pasipiktinusi „alternatyvioji kairė“, palaikoma didžiosios žiniasklaidos, ėmėsi įrodinėti, jog jos smurtas netgi labai pateisinamas ir dėl to moralus. Pasikėsinimas į kairuolių „tradiciją“ buvęs toks skaudus, jog guosti įsiskaudinusius ėmėsi kone visi. Pavyzdžiui, Mittui Romney’ui, vienam iš Respublikonų partijos kandidatų į prezidentus, „kairiųjų smurtas“ net nelygintinas su „dešiniųjų“ – šis esąs amoralus.
Užrašai paraštėse
Dar ir dar vienas išpuolis – domino efektas?
Naujienų fabrikai nestoja. Nespėjus nė atsitokėti nuo Barselonos kruvinojo ketvirtadienio vaizdų ir skaičių, konvejeris jau pateikė naujų. Ir dar pateiks.
Ispanijoje įvykdytas antrasis išpuolis. Dar tą pačią naktį. Populiariame Ispanijos Kambrilso kurorte netoli Barselonos dar vienas automobilis rėžėsi į pėsčiuosius. Nužudyta viena moteris, dar šeši sužeisti. Tarp jų – ir policininkas. Kilus susišaudymui su policija, visi penki automobiliu važiavę vyrai nukauti. Kai kurie jų – su sprogmenų diržais, o tiksliau – jų imitacijomis.
Jau vėliau tapo aišku, kad tarp nukautųjų – ir pagrindinis Barselonos išpuolio įtariamasis Moussa Oukabira. Septyniolikmetis, sąmoningai nukreipęs į minią autobusiuką ir nesustojęs – traiškęs visus savo kely. Ispanijos pilietis, atrodytų, jau lyg ir savas. Kiti – iš Maroko, bet juk neatstumti. Paskelbiama ir nuotrauka. Kažkur sukrebžda mintis: visai dar vaikas. Gal todėl taip lengvai žudo – tarsi žaistų? O jei ir dėl to, negi būtų lengviau?
Kai Vokietijos vakaruose, Vupertalyje, įvyko dar vienas išpuolis, buvo penktadienis, popietė. Užpuolikas buvo ginkluotas peiliu. Nukentėjo du žmonės. Vienas subadytasis mirė. Užpuoliką pašovė, bet šis sugebėjo pabėgti. Jų galėjo būti ir du ar daugiau. Policija praneša: jie vis dar laisvėje – agentūros platina, socialiniai tinklai gaudžia.
Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė atmesti vienos Lietuvos pareigūnės skundą, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, per vadinamąją naktinę reformą sumažinusi jos valstybinę pensiją 15 proc. be kompensacijos, nusavino jos turtą ir taip pažeidė jos žmogaus teises.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Kęstutis Girnius ta proga parašytame komentare portale DELFI.lt (skaityti ČIA) pareiškė, kad kitokio sprendimo EŽTT ir negalėjęs priimti („kitaip ir būti negalėjo“), ir pasidžiaugė sveiko proto bei Andriaus Kubiliaus pergale, lyg ir leisdamas suprasti, jog buvęs premjeras, o tiksliau – jo įgyvendintas krizės suvaldymo planas, su kuriuo jis taip kukliai veržėsi į vadovėlius ir disertacijas, pagaliau sulaukė pripažinimo bent ES.
Eurostato duomenys apie populiacijos pokyčius Europoje verti atidesnio žvilgsnio ir garbingos diskusijos. Kaip jau esame girdėję, pagal šį kriterijų esame tikri „rekordininkai“ – mūsų sumažėjo daugiausia, o Lietuvos „pasiekimai“ šiame bare jau daro įspūdį ir svetimiems.
Sakysit, toks šių laikų iššūkis – gyventojų mažėja visoje Europoje. Taip teigia ir „The Economist“: Europa vis dar „nėra pilna“… Ir visa tai nepaisant nuolatinių, jau keletą metų trunkančių pastangų „papildyti“ Europą pabėgėliais iš kitų žemynų (kviečiame ČIA pasižiūrėti, kaip tai vyko pastaruosius penketą metų).
Pirmojo rinkimų į Prancūzijos parlamento žemuosius rūmus rato rezultatai šiaip jau neturėtų nieko stebinti – paprastai prezidento atstovaujama jėga daugumą turėdavo ir Nacionaliniame Susirinkime. Žinoma, kartkartėmis būdavo ir pamaištaujama, bet šįkart tokiam maištui nebuvo jokio pagrindo.
Tad ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono judėjimo „Pirmyn, Respublika!“ (République, En Marche) rezultatas pirmajame rate birželio 11-ąją – kartu su centristais gauta trečdalis atėjusiųjų balsų (atitinkamai 28,21 proc. ir 4,11 proc. – iš viso 32,32 proc.) – irgi atrodo visiškai tikėtinas.
Štai į viešąsias lankas pasižvalgyti išėjusi ir šį tą pastebėjusi Regina Statkuvienė 15min.lt (ČIA) savo pamatymus apie socialinių tinklų spindesį ir skurdą veria lyg ant smilgos ir nė nepajunta, kaip… atsiveria pati:
2013 m. gegužės 20 d.
[em]Pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė, prabėgus metams po Garliavos antpuolio, kalbina Danijos socialinių darbuotojų sąjungos pirmininką Janą Viumą. Jam ir jo kolegoms padedant Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prieš metus tikėjosi Garliavos konfliktą išspręsti taikiai. Masinį valdžios smurtavimą Garliavoje gegužės 17-ąją Janas Viumas įvertino vienareikšmiškai: „Tai buvo atgrasu ir nedovanotina“. Jo įsitikinimu, tą dieną smurtaujant prieš Garliavos mergaitę buvo šiurkščiai pažeista Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.[/em]
„Norėdama suformuluoti tikrąją poziciją dėl naujojo Darbo kodekso Lietuvos socialdemokratų partija kreipiasi į visus partijos narius atlikdama apklausą, ar pritariama Darbo kodekso pataisų įsigaliojimui nuo 2017 07 01“, – rašoma LSDP pranešime spaudai, paskelbtame lsdp.lt puslapyje.
