Author name: Tiesos.lt siūlo

Konsultantai

Kastytis Braziulis | Alfa.lt

Iš pradžių Konsultantai atlieka studijas, tiria ir konsultuoja, kaip geriau reformuoti, pertvarkyti ūkį.

Jie atlieka studiją ir nustato, kad valstybei būtų labai naudinga suskaidyti skirstomųjų tinklų įmonę į dvi atskiras įmones. Valstybė sumoka Konsultantams. Ji suskaido įmonę į dvi dalis ir įkuria dvi vieną nuo kitos nepriklausomas bendroves. Vėliau tie patys Konsultantai atlieka dar vieną tyrimą ir nustato, kad būtų labai naudinga, jeigu valstybė sujungtų atskirtas įmones ir įkurtų vieną įmonę. Vyriausybė sumoka Konsultantams. Ji sujungia dvi įmones į vieną.

Povilas Urbšys: „Politinė korupcija yra prekyba galiomis“

Marius Matulevičius | ekspertai.eu

Šiandieną Seime buvo balsuojama, ar pritarti nutarimui, kuriuo siūloma prezidentei iš pareigų atleisti generalinį prokurorą Darių Valį. Nutarimui buvo pritarta: 60 Seimo narių iniciatyvą palaikė, 24 siūlymui nepritarė, 20 susilaikė. Diskusijos nebuvo tokios karštos, kaip prieš kelias savaites. Tiesa, dalis premjerui Algirdui Butkevičiui ištikimų partijos narių susilaikė, taip bandydami ieškoti politinio kompromiso su prezidente. Tačiau didesnioji Seimo dalis balsuodami pademonstravo, kad politinės galios Lietuvoje po truputėlį išsilygina.

Ką iš šio politinio susistumdymo laimi visuomenė? Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad didesnė valstybės institucijų parlamentinė kontrolė – tai rimtas žingsnis teisėsaugos institucijų išskaidrinimo link. Taip pat tai leistų pradėti gydytis visuomenei nuo politinės korupcijos, kuri tarsi vėžys piktybiškai plinta po visą valstybės kūną.

Iš šeimų atiminėjami vaikai – socialinė kontrolė ir ekonominės reikmės

ekspertai.eu

Italijos televizijos kanalas „Canale5“ ištransliavo šokiruojantį interviu, kuriame tiesiai šviesiai pasakoma, kokiais reikalais užsiima tarnybos, atiminėjančios vaikus iš šeimų. Televizijos žurnalistė Federika Panikuči (Federica Panicucci) kalbina Italijos nepilnamečių reikalų teismo teisėją Frančeską Morkavalą (Francesco Morcavallo), kuris nė nesigina – vaikai yra reikalingi prekybai.

Jūratė Laučiūtė. Ačiū Konstituciniam Teismui!

Bernardinai.lt

Nežinau, kaip gerbiami skaitytojai, bet aš pagrindinį Lietuvos Įstatymą, Konstituciją, į rankas paimu tada, kai apstulbina kuri nors Konstitucinio Teismo (KT) nutartis. Ir, deja, dažniausiai neaptinku tos Konstitucijos „dvasios“, kurią į dienos šviesą taip mikliai ištraukia KT teisėjai.

Ypač dažnai Konstituciją skaitydavau, kai KT vadovavo ypatingai kūrybingas teisėjas Egidijus Kūris. Pasibaigus jo kadencijai, KT nutarimai ir sprendimai nebeuždegdavo mano pilietinio uolumo… Iki šio rudens, kai pasipylė nutartys, vėl paskatinusios griebtis originalo…

Aleksandr Šmeman. Laisvės Dievas ir blogio problema

Ne tik netikintieji, bet ir tikintieji – tie, kurie rimtai susimąsto apie tikėjimą, – dažnai išreiškia tokią abejonę: „Jeigu Dievas egzistuotų, argi Jis leistų pasaulyje ištisus tūkstantmečius viešpatauti blogiui?“

Ši abejonė reiškiama šimtmetis po šimtmečio, ir jos atsikratyti neįmanoma, kadangi kasdienė patirtis tarsi patvirtina jos pagrįstumą: blogis iš tikrųjų pernelyg dažnai triumfuoja pasaulyje ir taip tarsi pateisina save.

„Jeigu Dievas egzistuotų, Jis šito neleistų!“, – dažnai tvirtina nusivylęs žmogus. Ką gi į tai atsakyti?

Liudvikas Jakimavičius. Kalendoriaus lapelis

[em]Komentaras parengtas „Mažosios studijos“radijui.[/em]

Iš savo vaikystės gerai prisimenu keletą sovietinių laikų atributų, kurie buvo neatsiejama gyvenamos tikrovės dalis. Tai nuolat kalbantis ir grojantis „radijo taškas“ ir sieninis kalendorius, kabojęs ant vinies virtuvėj, virš krosnies, su juodais ir raudonais datų skaičiais, žymėjusiais sovietines švenčių dienas ant nuplėšiamų lapelių, kurių kitoje pusėje – patarimai ir receptai, ką tą dieną reikia daryti – ką sėti, ką pjauti, kaip šeimininkei išsikepti kiaušinienę ar virti šiupinį.

Dainius Paukštė. Kur Lietuvą nuves atsakomybės vengiantys politikai?

paukštė.lt

Unisonas. Lyg susitarę opozicijos lyderis prašneko apie Lietuvos politikos provincialėjimą, o Prezidentė – apie visos šalies politinės sistemos eroziją.

Prisiminkime, kuriuo metu ir kas paklojo pamatus, kad susidarė tokia situacija? Šių minčių autoriams reikėtų dažniau pažvelgti į veidrodį. Praėjusios Seimo kadencijos metu Politinių partijų veiklos finansavimo įstatymo pataisos aukštu pylimu atitvėrė valdžios partijas (partijas, esančias Seime) nuo likusios politinės sistemos dalies (neišrinktų į Seimą partijų). Todėl dabar prasidėjusiais politinės sistemos degradacijos procesais ir opozicijos lyderiui, ir prezidentei stebėtis nereikėtų – juk išimtinai valdančiųjų balsais su Prezidentės palaiminimu dirbtinai sukurta šiltnamio sąlygų sistema valdantiesiems pradėjo naikinti pati save. Štai ką reiškia konkurencijos panaikinimas ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje. Tai reiškia, kad valdančiųjų partijų atsinaujinimas ir rinkėjų viltys, kad politinių partijų veiklos turinys (ideologija) galiausiai sutaps su jų forma (pavadinimu) tapo neįgyvendinamos. Valstybės piliečiai ir toliau yra atskirti nuo svarbiausių valstybės valdymo klausimų, o politinėmis partijomis visuomenė, kaip rodo apklausos, nepasitiki, stabiliai nustumdama jas į paskutinę apklausų vietą, dėl kurios, ko gero, jos „kautųsi“ nebent su nusikaltėliais. Tai gal valdantieji jau pasiekė savo tikslą, atgrasindami piliečius nuo politikos ir nesuvokdami, kad grindžia tiesų kelią į valstybės pražūtį.

Kova dėl generalinio prokuroro: generolai ir eiliniai

Tokių aistrų, kurios antradienį, spalio 1 d., Seime antrą kartą svarstant, ar nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai, liejosi parlamento salėje, tauta nematė jau seniai. Visiškas opozicijos atstovų – konservatorių – nesitvardymas ir frazės bei replikos verčia dar kartą pažvelgti į kelerių metų senumo įvykius ir pasvarstyti, kas su kuo kariauja: Darbo partija su prezidentūra, prezidentūra su Darbo partija, ar vis dėlto gali būti kitų interesų, kuriuos per šią ganėtinai banalią istoriją – bandymą išmesti iš posto su savo pareigomis nesusitvarkančio (tai sako ir prokurorų profsąjungos atstovai, ir ne vienas politikas) prokuratūros vadovą Darių Valį – bandoma retušuoti?

Ramūnas Bogdanas. Žygaičių indėnai

DELFI.lt

[em]Baltasis naujakurys siūlo indėnų vadui pluoštelį dolerių už žemę. Indėnas pasemia saują smėlio ir papila pavėjui: „Suskaičiuok, kiek čia smilčių. Kas tie tavo degantys lapai, palyginus su jomis?“[/em]

Šią sceną įsivaizduoju iš vaikystėje skaitytų knygų apie kilniuosius indėnus, gyvenančius su gamta ir nepajėgiančius atsispirti užgriuvusiai godžiai baltųjų lavinai.

Žygaičių bendruomenė negyvena vigvamuose, jie nedžiovina mėsos žiemai po sėkmingų medžioklių ir nesistebi jokiais šiuolaikinės civilizacijos pasiekimais. Kada žiniasklaida rodo to krašto žmones su visokiais antiskalūniniais plakatais prie valstybės įstaigų, gali susidaryti vaizdas, jog protestuotojai atsilikę laike ir nesupranta, kas yra modernus pasaulis. Daug kam ima kilti įspūdis, tarsi tai iš kažkokių dūminių pirkių išlindę piliečiai, tokiu būdu siekiantys išsireikalauti kuo didesnės naudos sau už skalūnų gavybą jų žemėse.

Scroll to Top