Konstitucinis Teismas

Aistė Deimantaitė. Lietuvos Konstitucinio Teismo veiklos kryžkelėse

Komentarų: 19 / Autorius /

Žurnalas Tribūna, 29 nr.

Kai išgirstu žodžius „Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą“, „KT išaiškino/paskelbė/ konstatavo/pripažino, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai“, atmintyje iškyla buvusio LR Konstitucinio Teismo pirmininko E. Kūrio frazė, pasakyta viename interviu Prancūzijos teisiniam žurnalui: „Kai savo žodį taria Konstitucinis Teismas, visi alternatyvūs aiškinimai tėra akademinė mankšta.“

Tuomet susimąstau, kas mums yra Konstitucija ir kokią vietą ji užima lietuvio gyvenime, ar ji yra svarbus mūsų tapatybės elementas? Kam atstovauja bei kokį vaidmenį eilinio piliečio ir pačios tautos sąmonėje atlieka Konstitucinis Teismas, ar jis kalba tautos suvereno balsu, ar tėra tik įstatymo leidybos priežiūros institucija? Jei nebūtų Konstitucijos, ar mes būtume mažesni lietuviai, nei ją turėdami? Ar Konstitucija yra gėris savaime, o Konstitucinio Teismo išaiškinimų monopolis neparemtas besąlygišku tikėjimu?

Konstituciniam Teismui nurodymas – prispausti

Komentarų: 5 / Autorius /

Jaunius Pocius | „Respublika“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar skaidriai Vyriausybė priiminėjo teisės aktus dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo. Tačiau nelaukdama teismo sprendimo, Vyriausybė savo nutarimą atšaukė. Tokia valdančiųjų skuba netrukus nusistebėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Užpraėjusią savaitę interviu TV laidai „Alfa“ savaitė jis pareiškė, kad valdantieji, jausdamiesi esantys teisūs, turėjo ne atšaukti daug emocijų sukėlusį nutarimą, o „atlaikyti Konstitucinio Teismo spaudimą.“ Iš kur konservatorių lyderiui iš anksto žinoma, koks bus šio teismo sprendimas, kad jis Vyriausybę spaus. Sutapo jo ir prezidentės interesai? Bet, antra vertus, ar mes girdime ką nors nauja?

E. Šileikis nepritaria kolegoms: teisėjų ar valstybės tarnautojų su darbo užmokesčiu gaunama valstybės pensija – antikonstitucinė privilegija

Komentarų: 5 / Autorius /

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis pateikė atskirąją nuomonę dėl Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo, kad teisėjų ar valstybės tarnautojų šalia darbo užmokesčio dar gaunama ir valstybinė pensija už statutinę tarnybą atitinka Konstituciją ir nėra privilegija.

KT: jei teisėjui ar valstybės tarnautojui mokama dar ir pareigūnų ar karių valstybinė pensija, tai ne privilegija ir Konstitucijai tai neprieštarauja

Komentarų: 3 / Autorius /

Konstitucinis Teismas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, nedraudžiančios teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti dar ir pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.

Minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčijo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas netgi turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, tokia pensija nebūtų mokama, jeigu šie asmenys, išėję iš tarnybos, už kurią ši valstybinė pensija skirta, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokamą darbą, pavyzdžiui, eina teisėjo ar valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjo teigimu, toks valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas laikytinas privilegija.

Vytautas Daujotis: Konstitucinis Teismas de facto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas

Komentarų: 11 / Autorius /

Ričardas Čekutis | „Vakaro žinios“

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A.Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“

Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prof. Vytautu Daujočiu.

Konstitucinis Teismas: įstatymo nuostata, leidžianti žemės gelmėse palikti per hidraulinį ardymą susidariusius teršalus, neprieštarauja Konstitucijai

Komentarų: 12 / Autorius /

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien priėmė nutarimą, kuriame teigiama, jog Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostato, kurios leidžia kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai, skelbiama KT išplatintame spaudos pranešime.

D. Žalimo žinia Konstitucijos dienos proga: yra vertybių, kurių atšaukti referendumu negali net tauta. Tai pajėgus tik Konstitucinis Teismas

Komentarų: 8 / Autorius /

Nemira Pumprickaitė | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Seime kyla įvairiai vertinamų iniciatyvų – prie tokių priskirtinas Konstitucinio Teismo (KT) galių apribojimas, apie kurį prieš pat šios sesijos pradžią kalbėjo kai kurie parlamentarai. Kol kas tokia iniciatyva tėra kalbų lygio, tačiau ką gali žinoti, kokia mintis šaus išrinktiesiems prieš artėjančius rinkimus. Nes KT ir jo sprendimai kliūva ne vien mažai įtakingiems ir pasireklamuoti mėginantiems Seimo nariams, tradicinių partijų atskiri veikėjai taip pat neslepia savo nepasitenkinimo KT išaiškinimais.

Apie KT galias ir įtaką valstybėje sekmadienį, kai Lietuvoje minima Konstitucijos diena, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

Dalius Stancikas. Dvi Konstitucijos

Komentarų: 23 / Autorius /

Bernardinai.lt

„Konstitucija – Tautos stiprybė. Jei visi išmanysime savo valstybingumo pagrindus, būsime stiprūs ir laisvi per amžius“ – patosiškai skelbia teisingumo ministras, kviesdamas į devintą kartą rengtą Konstitucijos egzaminą (jame dalyvavo daugiau kaip 31 tūkst. piliečių).

Tačiau kas yra tikrieji mūsų valstybingumo pagrindai? Pagal kokią Konstituciją Teisingumo ministerija mus egzaminuoja – Tautos ar valdžios?

Artūras Račas. Ar mokytojai balsuotų už Konstitucinio Teismo teisėjus?

Komentarų: 3 / Autorius /

faktai.lt

Šiandien skaičiau vakarykštį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos atitikimo Konstitucijai. Jei nieko apie jį negirdėjote, tai galiu pasufleruoti, kad juo Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ir tuometinio švietimo ir mokslo ministro liberalo G.Steponavičiaus sprendimai, kuriais mokytojų atlyginimai buvo apkarpyti iki 30 procentų, prieštarauja Konstitucijai.

Šiaip jau nieko naujo, nes šiandien jau žinome, kad dauguma anuometinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės sprendimų, kuriais buvo griaunama darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sistema Lietuvoje, buvo antikonstituciniai. (Gali būti, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl buvęs premjeras A.Kubilius iki šiol neparašė žadėto vadovėlio apie Lietuvos „gelbėjimą“ nuo krizės).

Scroll to Top