Vytautas Radžvilas. Pagaliau aiškumas
Net ramiais laikais politikoje neįmanoma veikti vien darant kompromisus ir iki begalybės laviruojant tarp skirtingų piliečių grupių. Mat joje yra ne tik praktiniai, bet ir principiniai klausimai, kuriuos sprendžiant neįmanoma įtikti ir patikti visiems. Anksčiau ar vėliau reikia apsispręsti. Juo labiau tai tampa neišvengiama didžiulių įtampų ir politinių lūžių momentais.
Prezidentas vis dėlto pasirašė lietuvių kalbos valstybinį statusą panaikinantį įstatymą. Argumentai, kodėl šito nevertėjo daryti, išdėstyti šiame daugelio organizacijų parengtame kreipimesi. Tačiau reikalo esmė glūdi net ne argumentuose. Šis įstatymas yra kai kas daugiau, o ne tik asmenvardžių rašybą reguliuojantis teisės aktas. Jis atskleidžia ne tik Prezidento, bet ir kiekvieno Lietuvos piliečio tikrąjį požiūrį į tautą ir jos kalbą, valstybę ir jos istorija. Branginti visa tai ir ginti ar išsižadėti – štai koks yra pamatinis klausimas. Todėl šis įstatymas turi milžinišką politinę ir simbolinę reikšmę.