Siūlome susipažinti su prof. dr. Gintaro Aleknonio pranešimu „Nuteisti be teismo: kaip kuriamos bylos viešojoje erdvėje“, perskaitytu lapkričio 23 d., pirmadienį, Seime vykusioje konferencijoje „Ar realiai veikia Lietuvos piliečių teisinės apsaugos garantijos?“.
Povilo Gylio pranešimas Seime
Tatjanos Narkevičienės pranešimas
Algirdo Endriukaičio pranešimas
Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.
Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.
Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
Birutė Vyšniauskaitė | lrt.lt
Po antro nesėkmingo bandymo, kai Seimas nepritarė Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės kandidatūrai generalinio prokuroro postui užimti, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė abejojo, ar šios kadencijos Seimui dar teiks kito pretendento kandidatūrą. Tačiau antradienį, susitikusi su Seimo valdyba, šalies vadovė pareiškė, jog generalinį prokurorą būtina paskirti šiemet. LRT.lt šaltinių teigimu, prezidentė ieško, o gal jau trečią pretendentą ir surado teismų sistemoje. Be to, šalies vadovė užsiminė apie kažkokią Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką Julių Sabatauską kompromituojančią pažymą.
Kaip skelbiama Prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime, po antradienį rytą įvykusio Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo valdyba, šalies vadovė pakeitė savo nuomonę – ji pareiškė, jog tokia situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinas generalinis prokuroras, „negali tęstis pernelyg ilgai“.
Dar daugiau – ji pripažino, jog „atsakomybė už stabilią prokuratūros sistemos veiklą tenka ir Prezidentei, ir Seimui, kuris dalyvauja generalinio prokuroro skyrimo procedūroje pritardamas Prezidentės teikiamai kandidatūrai“, ir todėl „būtinas bendras sutarimas dėl generalinio prokuroro skyrimo ir kandidatui keliamų reikalavimų“.
Danas Nagelė | vakarozinios.lt
Vakar prezidentūroje sukviesti prezidentei lojalūs teisininkai vieningai tarė, kas turi teisę pasirinkti kandidatą į generalinius prokurorus. Kas? Atspėtumėte neskaitę šios publikacijos?
Rimantas Varnauskas | Alfa.lt
Kai pradedama kalbėti apie nesibaigiančias Generalinės prokuratūros (sistemos apskritai) pertvarkas ir generalinio prokuroro paieškas, kažkodėl prieš akis iškyla dvi fizionomijos. Nuolatinės infantilios nuostabos nušviestas buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio veidas ir nenustojantis viltingai šypsotis, nors Darbo partijos byloje iki begalybės įklimpęs, prokuroras Saulius Verseckas.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai atsisakiusi duoti parodymus prokurorams, tyrusiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją ir siekusiems išsiaiškinti, kas atsakingas už slaptos VSD pažymos išviešinimą, praėjusią savaitę papriekaištavo Seimui, slaptu balsavimu atmetusiam ir antrąją jos teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus, dėl „balsavimo neskaidrumo“.
Pakomentuoti susidariusią situaciją pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė ir pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Skelbiame jo atsakymą, gautą el. laišku.
