Istorija

[em]1921 m. kovo 14 d. – 2015 metų gegužės 26 d.[/em]

Gegužės 26-ajai auštant amžinybėn iškeliavo Vaclovas Aliulis – kunigas marijonas, pogrindinės kunigų seminarijos dėstytojas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, ateitininkas, liturginių tekstų vertėjas ir redaktorius, dvasios vadovas.

„Šiaurės Atėnai“

Sovietinis laikotarpis Lietuvoje lig šiol lieka atviras klausimas ir prieštaringai vertinama tema. Sisteminė politinio režimo prievarta prieš žmones – areštai, deportacijos, tremtys, ginkluota rezistencija ir kt. – siejama išskirtinai su stalinizmo laikotarpiu, kuris įvardijamas kaip smurtingas, prievartinis ir traumuojantis. Postalinistinis vėlyvojo socializmo laikotarpis, nors traktuojamas kaip „gyvenimo mele“ ir neišvengiamo apsimetinėjimo periodas, prisimenamas kaip sąlyginio socialinio ir ekonominio stabilumo, lygybės ir palyginti taikaus sambūvio laikotarpis: „Visi turėjo darbus, gaudavo butus, vaikai gerbė mokytojus, ir šiaip žmonės nebuvo tokie abejingi ir susvetimėję.“ Tai buvo laikotarpis, kai socialiniai santykiai buvo reguliuojami iš esmės neprievartiniais būdais, o tiesioginė fizinė prievarta nebuvo pagrindinis socialiniam gyvenimui struktūrą suteikiantis veiksnys.

lrt.lt | LRT Radijo laida „Ryto garsai“

[em]Šiemet sukanka 100-osios vieno iškiliausių lietuvių filosofo egzistencialisto, redaktoriaus ir kultūrininko dr. Juozo Girniaus gimimo metinės. Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydo Jokubaičio, šiam filosofui Lietuvoje nerodoma pakankama pagarba. Tam iš dalies pritaria ir J. Girniaus sūnus apžvalgininkas Kęstutis Girnius.[/em]

„Mozaik“ | 2005, Nr.1,

Žmogaus teisės nėra koks sekuliarus išradimas. Krikščionių Bažnyčia už šias vertybes kovojo dar persekiojimų laikais, netgi anksčiau, nei buvo paskelbtas Milano ediktas (313 m.). Krikščionių bendruomenės sklido ir vystėsi Romos pasaulyje, kuris buvo ne tik civilizacijos, bet ir neteisingos imperijos centras. Šios valstybės gyventojai nebuvo lygūs – moterys ir vergai buvo išnaudojamos socialinės gyventojų kategorijos. Ir tomis sunkiomis sąlygomis drąsūs krikščionių autoriai kėlė balsą prieš diskriminaciją ir priespaudą.

[em]Gegužės 15–16 dienomis buvo paminėtas Kalniškės mūšis, vykęs prieš 70 metų – 1945 m. gegužės 16-ąją Kalniškės miške (tuometinės Alytaus apskrities Simno valsčiuje, dabar – Lazdijų rajone). Šios kautynės – vienos kruviniausių laisvės kovų istorijoje, jos pareikalavo 44 partizanų gyvybių. Kai kurių liudytojų teigimu, sovietų nuostoliai galėjo būti net dešimt kartų didesni.[/em]

[em]Tai, kas vyko tą saulėtą ir kaitrią 1945 metų gegužės 16-ąją, praėjus savaitei po neva pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo, siūlome prisiminti iš negausių išlikusių gyvų partizanų paliudijimų ir sovietų NKVD dokumentų.[/em]

Gegužės 14 d. minimos 42-osios Romo Kalantos susideginimo, taip pat netrukus po šio įvykio Kaune prasidėjusio ir keletą dienų trukusio keliatūkstantinės žmonių minios protesto prieš sovietinę sistemą metinės. Nors visi šie įvykiai sovietinių ideologų anuomet traktuoti vien tik kaip „chuliganų siautėjimas“, tačiau istoriniai dokumentai liudija ką kita – tai būta spontaniškos, tačiau sąmoningos pilietinės pozicijos išraiška.

Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt

[em]Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.[/em]