Gegužės pabaiga – birželio pradžia sutampa su paskutiniosiomis semestro savaitėmis, sesija, egzaminais ir bakalaurų darbų gynimais, kurie suėdė marias laiko, tad darbas Taryboje (pasisekė, kad nebuvo jokių posėdžių) virto techniniu daugybės dokumentų skaitymu (vartymu) bei jų aptarimu su frakcijos kolegomis.
Pirmieji pačių rinkto signataro Romualdo Ozolo atminimą nusprendė įamžinti Šiaulių Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės nariai. Atkuriamojo Seimo (Lietuvos Aukščiausiosios tarybos) narys mažne kas savaitę atvykdavo į Rėkyvos rinkimų apygardą, kartu su padėjėjais priiminėdavo rinkėjus asmeniniais klausimais, susitikinėdavo su darbo kolektyvų nariais, bendruomenių žmonėmis. Jis rėkyviškiams pasiūlė burtis bei organizuotai veikti. Taip gimė pirmosios pilietinės bendruomenės.
Ir pozicija, ir opozicija veik kiekviename didesniame pasitarime viena kitą pralenkdamos prisiekinėja savo atsidavimą svarbiausiam Vilniaus miesto reikalui – investicijų pritraukimui. Nes investicijos tai – pinigai ir darbo vietos. Per tą išsakomų priesaikos žodžių triukšmą jau beveik ir nebesigirdi balsų, kalbančių apie investicijų sukuriamą ilgalaikę pridėtinę vertę, liksiančią visuomenei įgyvendinus investicinius projektus.
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų Seimo narių grupės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, [url=http://www.lrkt.lt/lt/naujienos/teismo-naujienos/gyventoju-pajamu-mokescio-dalies-pervedimo-i-savivaldybiu-biudzetus-teisinis-reguliavimas-priestarauja-konstitucijai/429]ketvirtadienį priimtame nutarime pripažino[/url], kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kai kurios nuostatos, kuriomis reguliuojamas savivaldybių biudžetams skiriamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir paskirstymas, prieštarauja Konstitucijai.
Šios kadencijos LR Seimas jau antrą kartą koreguoja Bendrijų įstatymą. Po kiekvieno patobulinimo daugiabučių bendrijoms rekomenduojama taisyti įstatus. Jei už įstatymdavystę Seimo nariai bei jų padėjėjai gauna solidžias algas iš mūsų visų kišenės, tai pagal jų sumąstytus norminius aktus turintys gyventi rinkėjai paprastai moka patys ir brangiai.
Kažko šiemet birželio 3-iajai niekaip nepražysta mano sodo ramunės. Šiaip tuo laiku jau galėdavau skinti jas glėbiais ir nunešti Anapilin išėjusiems pirmosios Šiaulių Sąjūdžio Tarybos nariams. Iš keturiasdešimties pirmeivių tarp mūsų nebėra jau septynių: tautodailininko Zigmo Vaišvilos, elektriko Leonardo Staškevičiaus, mediko Alberto Griganavičiaus, žurnalisto Adolfo Mikalausko, šaltkalvio Petro Petrausko, poeto Juozo Sabaliausko, aktoriaus Prano Piauloko… Keista, bet kai vis mažiau ir mažiau nuoširdžiai bendrauja gyvieji, traukia parymoti prie kokio bendražygio Amžinojo poilsio vietos bei prisiminti…
Vakar Vilniaus tarybos posėdyje meras Remigijus Šimašius pats asmeniškai pristatė vadinamąjį „100 eurų“ klausimą – paramą TĖVAMS, LEIDŽIANTIEMS VAIKUS Į PRIVAČIUS DARŽELIUS. Gražus pristatymas, aiškios skaidrės. Gal todėl ir lengva išskirti keletą išsakytų pozicijų, kurios, mano galva, kertasi tiek su mūsų koalicijos sutartimi, tiek su tuo, ką pats meras ne kartą buvo sakęs anksčiau.
Tiesos.lt talkininkas Vladas Vaitiekaitis kalbina dvi Šiaulių miesto visuomenininkes Nijolę Malakauskienę, Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkę, ir Ireną Vasinauskaitę, Sąjūdžio pirmeivių klubo vadovę.
Vladas Vaitiekaitis: Prašom paaiškinti, kas jums moka atlyginimus už tai, kad viena Jūsų [atitinkamai] 18 metų, o kita jau per 27 metus ginate žmones, rengiate protesto akcijas, siūlote norminių aktų pataisas ir t.t., ir pan.? Kodėl jūs visuomeninėje veikloje?
Nijolė Malakauskienė: Kai 1997 metais bankrutavo mano buvusi darbovietė, padėjau žmonėms „išsimušti“ kompensacijas už neišmokėtas algas. Jau tada mačiau, kad žmonės bijo, nemoka ar tiesiog nenori patys ginti savo teisių. Ir ką jūs manote, ar kas nors padėkojo? Likau kalta, kad buvusiems kolegoms buvo atlyginta per mažai. Todėl klausimas apie visuomenininkų algas jau nebe juoką, o pyktį kelia. Viešąjį interesą ginantiems NIEKAS atlyginimų nemoka. Visuomenininkai savo, savo šeimų lėšų ir laiko sąskaita stengiasi pažadinti žmonių pilietiškumą. Suvokdamas, kaip svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsijungtų į tokį nesavanaudišką veikimą ir kad tik TAIP – rodydamas savo pavyzdį – gali įtikinti kitą patikėti jo žodžiu. Tik tuomet visų lygių valdžios pajus, kad Lietuvoje yra reali, o ne parodomoji, politinių žaidimų įrankiu tapusi OPOZICIJA.
Irena Vasinauskaitė: Nijolė – teisi. Savanoriškas, neatlygintinas visuomenininkų darbas tampa parodija. Portalų komentatoriai jau vadina visuomenininkus „karvėmis, kurios privalo duoti pieno“. Kažkoks „pakrypęs“ suvokimas, nes nei visuomeninė veikla, nei labdara nėra PRIVALOMOS. Tiesiog kiekvieno padoraus žmogaus pareiga yra „nestovėti po medžiu“, kai artimam sunku, kai žmogų iš gatvės uja valdžia, kai tos valdžios pakalikai, gaunantys sočias algas iš valstybės biudžeto, neatlieka savo tiesioginių pareigų. Medžių neužteks arba Lietuva taps neįžengiamomis džiunglėmis. Manau, kad yra toks gyvenimo būdas – nesavanaudiška visuomeninė veikla ir tiek, kuomet bent siekiamybę turime – burti aktyvius piliečius.
N.M.: Pastarųjų dienų įvykiai mane privertė susimąstyti, nes primygtinai buvau verčiama, tiesiog spaudžiama trūks plyš organizuoti piketą. O jei to nepadarysiu, būsiu tikrinama, iš ko gyvenu, ar kas nors nefinansuoja mano visuomeninės veiklos. Tuomet ir suskaičiavau, kad pažįstu bent trijų rūšių visuomenininkus: 1) nesavanaudiškus, jokios naudos sau neturinčius, net atvirkščiai; 2) „vėjarodes“ – dirbančius politikų talkininkais ir darančius jiems piarą, imituojančius visuomeninę veiklą, kurią pastebėtų būsimieji rinkėjai ir dėl to rinktųsi TAM TIKRĄ politiką; 3) „maitinamus“ – Lietuvos rajonų savivaldybių „įsteigtus“ visuomenininkus, kurių veiklos finansavimui numatomos eilutės vietiniuose biudžetuose, jų teikiami projektai nuolat laimi ministerijose, ES…
I.V.: Įdomu, ką apie visuomenininkus mano skaitytojai?
Diskusiją moderuoja – Vladas Vaitiekaitis.
2015 metų gegužės 25 diena
Vertindama ilgą praėjusios savaitės darbų sąrašą išskirčiau tris dalykus: ketvirtadienio seminarą, kurio metu susipažinome su antikorupcinėmis praktikomis (ilgo laikotarpio klausimas); penktadienį paskelbtą „Air Lituanica“ bankrotą ir sustabdytus bendrovės reisus (vidutinio laikotarpio problema) ir dar kartą (vien per pastarąjį mėnesį jau ketvirtąjį) vėl ir vėl gvildenamą ilgųjų specializuotų gimnazijų klausimą (trumpo laikotarpio uždavinys, galiausiai lemsiantis šalies ateitį).
15min.lt
Vilniaus konservatorių lyderis Mykolas Majauskas ant savo FB sienos paskelbė ilgą straipsnį apie situaciją miesto šilumos ūkyje. Deja, tos M.Majausko kalbos (rašto) labai daug, o konkretumo mažai. Taigi, skelbiu savo glaustus pastebėjimus.
