Ukraina

delfi.lt

Naujausias ir gana netikėtas ukrainiečių diplomatijos žingsnis susilaukė prieštaringų vertinimų, bet akivaizdu viena – V. Zelenskis turi tvirtą stuburą ir laikosi principų.

Kaip žinia, prezidentas G. Nausėda kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda, Latvijos vadovu E. Levitu ir Estijos prezidentu A. Karisu išvyko į Kijevą. Prie šios ketveriukės norėjo prisidėti ir Vokietijos prezidentas F. W. Steinmeieris, tačiau Kijevas leido suprasti, kad jis nėra laukiamas Ukrainos sostinėje.

Tikriausiai tai nulėmė naujausias faktas, kad antradienį Vokietija vėl sužlugdė ES pastangas įvesti Rusijos naftos importo embargą, kuris suduotų rimtą smūgį Kremliaus karo mašinos finansavimui.

Vokietija pareikalavo, kad Europos Komisija atliktų išsamų ekonominio poveikio vertinimą. Šis prašymas supykdė valstybes nares, norinčias Kremliui įvesti griežtesnes sankcijas.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labai daug diskusijų ir klausimų dėl Donbaso. Pagalvojome pateikti šiek tiek faktinės ir analitinės informacijos ta tema.

Pajėgų telkimas, aprūpinimas ir pergrupavimas būsimai plataus masto puolimo operacijai nėra baigtas. Tikėtina, kad operacijoje dalyvaus:
– Iš RF gilumos, tolimųjų rytų, perdislokuojamos pajėgos, daugiausia dar kare nedalyvavusios 5-osios armijos vienetai (dalis jau kaunasi Mariupolyje).
– Iš Kyivo krypties perdislokuojamos pajėgos (pvz.: 41-osios armijos, 35-osios armijos vienetai, atskiri desantininkų vienetai). Prie Belgorodo RF patiria nemažų logisitinių iššūkių susijusių su ukrainiečių operacijomis – apšaudymai Točka U, sraigtasparniai, sabotažai, diversinių grupių veikla. Didžioji dalis agresoriaus pajėgų sutelktos Kursk – Belgorod – Voronež trikampyje, jose saugantis nuo ukrainiečių veiksmų pakeltas terorizmo lygis. Šiuose regionuose formuojamos naujos BTG, vyksta atsistatymas ir vienetų reorganizavimas, dalis jau pasiekė Donbasą.
– Sumy – Charkiv kryptyse kariavę, pergrupuoti 1 GTA, 20-osios armijos, 6 – os armijos vienetai, suformuotos naujos BTG, jos didžiąja dalimi jau pasiekė Donbasą.
– Nuo karo pradžios Donbase kariaujančios separatistų pajėgos (1 ir 2 korpusai), RF 8-osios armijos vienetai ir samdiniai.
– Bendrai šiauriniam flange RF gali sukaupti iki 20-22 BTG, neskaitant separatistų, samdinių vienetų.
– Pietiniame flange didžiąją dalį agresoriaus pajėgų (iki 16 BTG daugiausia iš 58-osios armijos) laiko prikaustę Mariupolio gynėjai, todėl Vuhledar – Mariinka sektoriuje agresoriaus grupuotė taip pat šiam momentui nepasirengusi puolimui.

Operacijos tikslas galėtų būti šiauriniame flange užėmus Slaviansk – Kramatorsk – Barvinkove pulti į pietus ir Mykolaivka – Pokrovsk susijunti su nuo Vuhledar puolančia pietine agresoriaus grupe. Sprendžiant iš to, kad šiaurinė grupuotė jau ruošiama, o pietinė dar kaunasi Mariupolyje, neatmestina, kad šiaurinė grupuotė smogs pagrindinį smūgį, o pietinė rems.

Nepaisant to, kad puolamoji grupuotė nėra baigta formuoti, agresoriaus karinė vadovybė vykdo Kremliaus politinį nurodymą pasiekti maksimalių rezultatų iki gegužės 9 d. ir jau dabar vykdo aktyvius veiksmus:
– Aktyviai ugnimi (artilerija, aviacija) atakuoja Charkiv ir taip neleidžia čia esančioms bei iniciatyvą sausumos operacijose turinčioms ukrainiečių pajėgoms atakuoti rusų tiekimo linijų Kupyansk – Izyum;
– Bando turimomis pajėgomis pagerinti savo esamą padėtį kontaktinėje linijoje (pvz. plečiant placdarmą prie Brazhkivka), ugnimi ir manevru kausto ukrainiečių pajėgas prie Severodonetsk, Popasna, Avdiivka;
– Vietoje to, kad sustiprintų užnugario saugumą iki kontaktinės linijos, mažomis (kuopos dydžio) grupėmis juda keliais, kurių nekontroliuoja ir patenka į pasalas;
– Desperatiškai atakuoja pietiniame flange (Mariinka – Vuhledar) vietoj to, kad sukauptų pajėgas, orkai vykdo atakas prieš 8 metus ruoštas gynybos pozicijas (pvz.: Mariinka).

Ukrainiečių veiksmai:
– Perdislokuojami padaliniai iš Kyivo krypties į Donbaso kryptį.
– Vykdyti plataus masto puolimą nuo Charkiv į rytus turimomis pajėgomis nerealu, nes dabar kontaktinė linija eina užtvenktu Donec upės ruožu (labai plati vandens kliūtis). Galimas tik priešo susitelkimo rajonų atakavimas netiesiogine ugnimi.
– Pasitaikius progai atakuoti nuo Husarivka į rytus, įsitvirtinti upės vingyje ir iš ten ugnimi atakuoti agresoriaus tiekimo kolonas Kupiansk – Izyum kelyje. Tačiau tam reikalinga izoliuoti arba užimti Balaklya (tai labai sunku, kadangi ją iš trijų pusių dengia Donec upė).
– Kontratakų ir artilerijos pagalba atakuoti agresoriaus persikėlimo per Donec upę vietas į pietus nuo Izyum ir neleisti pietiniame krante kaupti pajėgas ir resursus.
– Rengiamos pasalos agresoriaus pajėgoms palei Donec upę nuo Izyum iki Severodonetsk.
– Būsimų mūšių vietos (Barvinkove – Slaviansk – Pokrovsk sektorius) yra dėkingos gynybai, nes daug vandens kliūčių, todėl tikėtina čia ukrainiečiai įsirengs arba jau įsirengė geras gynybines pozicijas, prišaudys artilerijos taikinius ir pan. Orkams lengva tikrai nebus.

Iš Vakarų pradedanti judėti ginkluotė (ypač sunkioji technika) šiame mūšio už Donbasą etape nesuvaidins lemiamos įtakos (nespės pilna apimtimi atkeliauti, ukrainiečiai nespės susipažinti su ja), tačiau turės didžiulę reikšmę tolimesnėse operacijose.

Jei ukrainiečiai atsilaikys ir neleis Rusijai įgyvendinti savo tikslų, karas pereis į pozicinę fazę, tolimesnė ateitis spręsis derybose. Jei Rusijai pavyks pasiekti savų tikslų, tuomet agresorius toliau kaups jėgas tolimesniam puolimui link Zaporizhia ir Dnipro, arba susikoncentruos į Charkivo užėmimą.

Kartais mes jų nematome. Kartais laiku nepastebime. Dažnai nesuprantame. Dažnai mums būna neįdomu. Kalbu apie didvyrius.

Maža, drąsi ir ryžtinga šalis Čečėnija du kartus kovojo su Rusija dėl savo nepriklausomybės. Karas tęsėsi ilgai. Žuvo begalė civilių žmonių, buvo sugriauti miestai. Kančia. Mes tylėjome. Daugelis iš mūsų rėmė Rusijos veiksmus. Juk čečėnai yra teroristai, kuriuos būtina mušti „v sortire“, kaip sakė putinas. Šis karas mums buvo tolimas, nesuprantamas ir neįdomus.

Maža, drąsi ir stipri šalis Sakartvelis stojo į karą su Rusija. Gynė savo teritoriją ir dalį jos prarado. Žuvo žmonės. Buvo griaunami namai. Ištisos gyvenvietės ištuštėjo, paliko juos žmonės, nes ten gyventi yra nesaugu. Mes tylėjome. Mes abejojome. Kas gi ten yra teisus? Ne vienas iš mūsų uždavė sau šį klausimą. O daugumai mūsų buvo tiesiog neįdomu. Karas, kažkur, toli.

Ukrainos pirmas karas su Rusija. Jis vis artėjo prie mūsų. Mes suklusome. Pasidarė įdomu. Žiniasklaida rašė, smerkė rusus. Daugeliui iš mūsų neliko jokių abejonių kas yra teisus. Daugelis iš karto užėmėme aiškią poziciją. Tačiau buvo daug tokių, kurie atvirai rėmė Rusiją. Važinėjo prisikabinę koloradę prie švarko ar lipduką ant automobilio. Rodė visiems: Aš rusas. Didžiuokitės manimi, nes mes kieti. Tyliai smerkėme juos, o laikui bėgant užmiršome, susitaikėme ir gyvenome toliau.

Veidakngygė

Locked N’ Loaded

Jūsų dėmesiui vakarinis update.
Donbaso kryptis.
– Charkiv sektorius. Prieš kelias dienas girdėjome informaciją apie prie Charkiv sudaužytą agresoriaus koloną ir tūkstančius žuvusių orkų. Tai, kad ši informacija neturėjo vizualinio įrodymo (nuotraukos, vaizdo medžiaga) didžiajai daliai karo ekspertų sukėlė įtarimą. Dabar ši istorija vėl atgijo, pasirodė informacija, kad tai neva įvyko kažkur Derhachi apylinkėse. Tiesą sakant, jei tai tikrai taip, būtų vienas durnesnių orkų bandymų aprūpinimo konvojumi judėti visai šalia ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos. Negi nėra kitų kelių tiekimo kolonoms judėti tik šalia ukrainiečių pozicijų? Ar jau taip jaučiasi benzino trūkumas, kad orkai nebegali kiek ryčiau nuvažiuoti? Bet kantrybė dvasios vaisius, palaukime patvirtinančios informacijos.
– Šiaurinis flangas. Izyum sektoriuje ukrainiečiai stengiasi neleisti agresoriui laisvai tvirtinti savo pozicijų ir ruoštis atakai. Mūšis užvirė ne tik Dovhenke (piečiau Izyum), bet ir Topolske. Šis miestelis yra pačiame Donec upės pietiniame krante ir savo laiku buvo viena tų vietovių, kur agresorius įsitvirtino Izyum miesto pietinėse prieigose. Čia orkai iškleidė tiekimui kritiškai svarbų pontoninį tiltą per upę. Šis miestelis yra kelių sankirtoje, kuri į pietus veda link Brazhkivka, o į vakarus – Velyka Komyshuvakha. Savo ruožtu ukrainiečiai prieš pat puolimą imasi tokios pat taktikos kaip ir ankščiau prie Kyivo. Didelio orkų puolimo išvakarėse atakuoti svarbų logistinį tašką agresoriaus gynybos gilumoje. Kyivo atveju tai buvo Makariv (rezultatus žinome), Izyumo atveju tai Topolske. Ar tai tik lokali kontrataka, ar rimtesnis judesys – pamatysime netrukus. Severodonetsk sektoriuje orkai ir toliau itin aktyviai daužo miestą ir apylinkes artilerija, vykdo lokalias atakas (būrio – kuopos dydžio).
– Pietinis flangas. Kontaktinė linija Huliaipole – Velyka Novosylka – Vuhledar – Marrinka sąlyginai rami (dirba artilerija, vyksta lokalios atakos). Mariupolyje toliau vyksta kovos. Informacija dėl cheminės atakos dar nėra patvirtinta, tačiau susidaro įspūdis, kad buvo panaudotas nedidelis kiekis žmogui pavojingų medžiagų (tai nebūtinai gali būti „gamyklinis“ cheminis ginklas, o pavyzdžiui amunicija su baltuoju fosforu ar kitokia medžiaga). Svarbu paminėti, kad nors ir uždraustas konvencijų, cheminis ginklas (ypač pas rusus) yra taktinio lygmens ginklas, skirtingai negu branduolinis ar biologinis.

Pietų kryptis. Ukrainiečiai ir toliau nuo Krivih Rih stumia orkus į pietus Osokorivka – Zelenodolsk sektoriuje. Žvelgiant čia ir dabar – tai nedidelis taktinis laimėjimas (pasistūmėta kelis kilometrus), tačiau sudėjus visus tuos mažus taktinius laimėjimus, jie sukuria operacinį efektą. Kartu su tokiomis pat, atrodytų lokaliomis, atakomis aplink Chersoną, vis labiau yra bloginama įsitvirtinusių orkų padėtis vakariniame Dniepro krante.

Linkėjimai iš Mariupolio:

pozicija.org

Kai kurie Ukrainos politikai mano, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčia (UOC/MP), bendraujanti su Rusijos stačiatikių bažnyčia/Maskvos patriarchatu yra Trojos arklys Ukrainoje. Jie norėtų ją uždrausti ir nacionalizuoti visą jos turtą, nes UOC/MP yra vienybėje su Maskvos patriarchu Kirilu ir agresore Rusija, kuri užpuolė, okupuoja ir kariauja su Ukrainą. Be to, patriarchas Kirilas yra palaiminęs šį karą…

Įstatymo projekte siūloma uždrausti Ukrainos ortodoksų bažnyčią/Maskvos patriarchatą ir nacionalizuoti visą jos turtą. Aukščiausiojoje Radoje jau yra užregistruoti du įstatymų projektai, kuriais siūloma sustabdyti institucijos, vadinamos UOC/MP, veiklą. Tai yra įstatymų projektai Nr. 7204 ir Nr. 7213. Įstatymo projektas Nr. 7204 susideda iš penkių straipsnių, iš kurių vienas apibrėžia normą – visas aukščiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios Ukrainoje valdymo organų (UOC/MP) turtas nacionalizuojamas per 48 valandas nuo įstatymo įsigaliojimo.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Matome poreikį atskirai tarti keletą žodžių dėl Mariupolio. Ukrainoje judėjimas „aš tai kitaip būčiau Mariupolį gynęs“ ir „kodėl palikot juos vienus“ turi objektyvias ir subjektyvias priežastis.
– Objektyvios – kariniais reikalais iki tol nesidomėję žmonės jautriai reaguoja į pasirodančias žinutes apie itin sudėtingą gynėjų padėtį. Tai sveikos visuomenės sveika reakcija.
– Subjektyvios – karas neatšaukia politinės kovos, o ją paaštrina. Ukrainoje ji vyksta ir kiekviena dabartinės valdžios problema tampa politinių oponentų įrankiu. Taip buvo nuo Antikos laikų. Ukrainiečiai ne pirmi ir ne paskutiniai.
Lietuvoje taip pat yra nemažai keliančių klausimų dėl Mariupolio, tad nusprendėme paaiškinti, kaip mes matome šią situaciją.

Mariupolio problema pradėjo formuotis pirmomis karo savaitėmis, kuomet agresorius be didelio vargo iš Krymo įsiveržė į žemyninę Ukrainą, užėmė Melitopol, Cherson o galų gale ir Berdiansk. Panašu, kad Mariupolio gynyba buvo orientuota į galimą puolimą iš rytų nuo Taganrog ir iš šiaurės rytų, nesitikint, kad priešas gali atjudėti iš pietvakarių, vakarų ar net šiaurės. Čia turime omenyje ne tiek pačią miesto gynybą, kiek Mariupolio gynybos sistemą bendrai, neleidžiant agresoriui priartėti iki miesto ir jį užblokuoti. Jau prasidėjus eskalacijai (praleidus priešą į Cherson – Melitopol – Berdiansk liniją), kaunantis Pietų, Charkiv ir Donbaso kryptyse, reikšmingas pajėgas mesti Mariupolio link ir užkirsti kelią miesto apsupimui buvo labai sunku (gal net nerealu).

Atblokuoti Mariupolį (teoriškai) galima būtų šiais būdais:
– Puolimo operacija. Artimiausios ukrainiečių pozicijos yra už 70 km Mariinkos sektoriuje, tačiau iš ten jie niekaip negali kontratakuoti (juos pačius ten atakuoja). Didesnis potencialas gali būti prie Huliajpole, bet atstumas iki Mariupolio beveik dvigubai didesnis. Norint čia pramušti orkų gynybą, išvaduoti 140 km teritorijos, išsaugoti aprūpinimo kelius, smogti Mariupolį puolančioms orkų pajėgoms į užnugarį, jas nugalėti ir atblokuoti miestą, reikalingos kelios laisvos ukrainiečių mechanizuotos brigados. Iš kur šias pajėgas paimti – nuo Izyum, Mariinkos, Chersono? Dėl miglotos galimybės atblokuoti Mariupolį, tokiu atveju būtu rizikuojama labai tikėtinu ukrainiečių Donbaso grupuotės apsupimu. Na bet tarkim, iš dangaus nusileidžia minėtos brigados. Tačiau jų puolimas be oro paramos būtų pasmerktas žlugti, taigi būtu būtinas pranašumas ore bent virš puolimo ašių. Šiame etape Ukraina gali drąsiais veiksmais naikinti rusų lėktuvus, rasti galimybių retais atvejais iš oro atakuoti taikinius žemėje ar vykdyti medicininę evakuaciją (MEDEVAC), tačiau virš Mariupolio ir Donbase dominuoja orkų aviacija. Dėl to kalbėti apie didelį ukrainiečių puolimą Mariupolio kryptimi šiuo metu nėra realu.
– Besiginančiųjų prasiveržimas iš miesto. Lygiai dėl tos pačios priežasties Mariupolio gynėjams nėra realu prasiveržti iš miesto. Dar iki balandžio 1 d. jie turėjo galimybę palikti miestą, tačiau to nedarė ne tik todėl, kad liko ištikimi savo pareigai. Likti mieste diktavo ir karinė logika, nes prasiveržus iš miesto iki savų pajėgų reiktų su mūšiais brautis apie 100 km, o virš galvos nuolat kabėtų orkų sraigtai ir lėktuvai. Tokio prasiveržimo rezultatas gana nuspėjamas. O trauktis mažomis grupėmis ar kitaip iš miesto, „Azov“ kovotojai kategoriškai atsisakė per pokalbį su V. Zelenskiu, nes tai anot jų būtu tolygu pabėgimui iš mūšio.
– Nuolatinis atsargų papildymas ir gynėjų pajėgų rotacija oru ar jūra. Vėlgi, priešui turint viršenybę ore ir dominuojant jūroje tai padaryti yra katastrofiškai sudėtinga. Ukrainiečiai bandė sraigtais skraidinti atsargas ir išskraidinti sužeistuosius. Kelios tokios nutrūktgalviškos operacijos pavyko, tačiau po to kelis sraigtus numušė ir šis tiekimo būdas užsidarė.
– Priešo flangų atakavimas yra vienintelis kelias kuris lieka ukrainiečiams ir jie juo eina. Mariupolis jau su kaupu atidavė viską ką galėjo, atitraukė didžiules orkų pajėgas, kad pietinis Donbaso flangas galėtų tinkamai pasirengti gynybai, metas grąžinti skolas. Tvirta gynyba Mariinkos – Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje, kontratakos prie Huliajpole ir it smėlis iš orkų rankų byranti iniciatyva prie Chersono – tai viskas, kuo šiuo metu ukrainiečiai gali padėti Mariupoliui.

Kare visko numatyti, visur būti stipriam, visur suspėti ir apginti viską yra neįmanoma. Mariupolis visada buvo, yra ir bus Ukraina, todėl Mariupolis kaunasi.

To įrodymas – šiandienis pulko „Azov“ didvyrių smūgis Mariupolio gatvėje susitelkusiai orkų technikai: