Ukraina

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt aštuntoji (gegužės 12-oji) diena

Politinis strateginis lygmuo

Žiurkė kampe. Putinas. Tą suprato ir JAV prezidentas Bidenas, kuris visada siekė padėti Ukrainai apsiginti ir tuo pačiu išvengti branduolinės eskalacijos su Rusija. J. Bidenas pripažįsta, kad jam neramu, jog visuomet kelis žingsnius į priekį skaičiuojantis Putinas iki šiol dar nesugalvojo, kaip išeiti iš karo. Ė, tikrai kelis žingsnius į priekį, Džou?

Rytų Europa imasi lyderystės: Lenkijos ir Slovakijos prezidentai A. Duda ir Z. Čaputova paskelbė apie virtinę vizitų į Vakarų Europos šalis, kad įtikintų jų lyderius kuo greičiau suteikti Ukrainai ES narės kandidatės statusą. Smagu būtų daugiau išgirsti ir apie konkrečias Lietuvos iniciatyvas, veikiant kaip gerai Rusiją pažįstančiai žaidėjai.

Lavrovas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog po karo su Ukraina Vakarai atsisakys vienpolio pasaulio propagavimo. Mat, suprask, Rusija yra Vakarus ir jų vertybes atsveriantis lygiavertis polius. Kurgi ne, pasvajokim. Rusijos BVP toliau smunka, ją lenkia Italija, Prancūzija, daugiau nei dvigubai Vokietija, 14 kartų JAV, tuoj pralenks Pietų Korėja ir Iranas. Driskių Rasiejos (146 mln. gyv.) metinį BVP (1,829 trln. $) tuoj pralenks ir Australija (25 mln. gyv. 1,605 trln. $); nekalbant apie BVP, tenkantį vienam gyventojui, kur Rusija užima 86 vietą pasaulyje. Lavrovai, gal ten dugne sunkiai matosi, bet poliai – viršuje.

„Siemens“ (Vokietija) pranešė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos dėl karo Ukrainoje. Mhm. Gal dėl to, kad antrąjį ketvirtį patirta beveik 600 mln. eurų nuostolių?

Jungtinė Karalystė ir Švedija pasirašė abipusio saugumo susitarimą, kuriuo šalys įsipareigoja remti viena kitą, jei kuri nors būtų užpulta vykstant Rusijos karui Ukrainoje.

Dominykas Vanhara. Išdavystės kaina

2014 metais Lietuva pasielgė labai gražiai ir pas save pasikvietė gydytis bei reabilituotis dalį Ukrainos Donbaso fronte sužeistų karių. Jie čia gydėsi nuo sužalojimų, patirtų kaunantis prieš Rusijos agresiją Luhanske ir Donecke.

Ir keli tokie Lietuvoje besigydantys Ukrainos kariai buvo pakviesti į vieną laidą. Laida, berods, vadinosi „Raudonoji linija“ (labai trumpai tetruko), o jos vedėjas buvo Ridas Jasiulionis. Tai va, šie Ukrainos kariai, pradėję nuo Maidano, papasakojo, kad Luhanske ir Donecke, ko gero, 70 proc. gyventojų yra už tai, kad Doneckas ir Luhanskas prisijungtų prie Rusijos. Jie tą pasakė su giliu liūdesiu, ir, panašu, kad tai buvo tiesa. Ir, jų nuomone, vietos gyventojų prorusiškas nusiteikimas bei noras jungtis prie Rusijos buvo pagrindinė priežastis, kodėl 2014 metais Rusijai pavyko atplėšti Krymą, o taip pat dalį Donecko ir Luhansko. Nes jau ten, kur gyventojų nuotaikos jau buvo bent 50/50, Rusijai nieko nepavyko.

Edvardas Čiuldė. Kodėl rusai yra užklimpę imperijos idėjos puoselėjimo iliuzijose?

Pradėsiu nuo aiškaus prisipažinimo, kad aš pats atsakymo į šį klausimą nežinau, o kartais man dar atrodo, jog mano atsakymo nežinojimas šiuo klausimu yra radikalaus pobūdžio.

Tačiau nieko nuostabaus, kad vis dar keliame klausimus, iš anksto nežinodami teisingo atsakymo, kitaip nei matematikoje, ar ne, kur išankstinis teisingo atsakymo žinojimas leidžia suprasti – pavyko ar nepavyko išspręsti uždavinį. Kita vertus, kaip užsimena filosofas, kartais daug svarbiau už paskubomis pateiktą atsakymą yra mūsų sugebėjimas neperskubėti, leidžiant klausimui subręsti ir tvirtai įsišaknyti mąstymo giluminiame podirvyje. Taigi ir šiuo atveju galiu išsakyti tik daugiau ar mažiau tikėtinas prielaidas, puoselėjant viltį, kad labiau našūs protai jau netrukus ras tobulai subalansuotus atsakymus į visus klausimus.

Kaip visi gerai žinome, Rusija nėra pirmoji, o greičiau paskutinioji pasaulio istorijos imperija, skaudžiai užstrigusi laike, jeigu, žinoma, ES nelaikysime kitu klasikinės imperijos atgimimo pavyzdžiu. Todėl kyla klausimas – kodėl kitų metropolijų gyventojams pavyko tarsi ir be didesnių nuostolių žmogaus esmei susitaikyti su imperijos idėjos praradimu, kai Rusijos gyventojams tai geriausiu atveju yra ne mažiau dramatiška užduotis nei įpareigojimo vienu mostu nusiplėšti prikepusius tvarsčius nuo neužgyjančios žaizdos vykdymas?

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt septintoji (gegužės 11-oji) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Laba vakarą.

Donecko kryptis

Šiaurinis flangas:
– Charkiv:
Ukrainiečiai ir toliau metodiškai, po gabaliuką, atsikovoja savo teritoriją. Išlaisvintas Pytomnyk kaimas į šiaurę nuo Charkiv, galimai ir Ternova kaimas (keli km iki sienos). Svarbu pastebėti, kad taikoma savotiška taktika – jei vienoje vietoje pavyko kontrataka, čia įsitvirtinama, tuomet kitą kartą smūgiuojama kitoje vietoje. Taip agresoriui kuriamas netikėtumo efektas, ištampant skyles gynyboje bandančias kamšyti pajėgas.
Kaip reaguoja orkai – permeta papildomus vienetus į Charkiv sektorių? Esamomis pajėgomis pereina į tvirtą gynybą? Visomis išgalėmis su artilerija ir aviacija bando sustabdyti puolančius ukrainiečius? Nieko panašaus. Jie iš Charkiv permeta pajėgas į kitus sektorius, tame tarpe galimai net į Popasną. T. y. iš tų Charkiv sektoriuje buvusių 5 BTG (kurių jau turbūt yra mažiau), nupjaunama dalis pajėgų ir metamos į visiškai kitus šiaurinio flango kampus. Genealu! Neatmestina, kad agresorius jau nebesitiki išlaikyti šiaurinės Charkiv sektoriaus dalies (jau rašėme, kad taktine ir operacine prasme šį dalis jiems jau nebelabai turi vertės) ir bandys gynybos liniją laikyti ties Donec upe (kitaip sakant, neleisti ukrainiečiams užimti Vovchiansk).
Tiesa, pasirodė informacija apie ukrainiečių suaktyvėjimą link Chkalovske ir Shevchenkove, greičiausiai siekiama artėti prie Kupiansk (viduryje Izyum sektoriaus esantis orkų tiekimo taškas). Orkai ukrainiečius kol kas laiko su artilerijos ugnimi, tačiau tendencijos jiems ne kokios. Jei Kupiansk taps pasiekiamas ukrainiečiams, galimas orkų atsitraukimas link Vovchiansk ir šios gyvenvietės gynyba jiems nebepadės – orkų tiekimas Izyum link vis vien bus sutrikdytas.
– Izyum. Orkai paskelbė apie užimtą Velyka Komyshuvakha (atrodo, kad miestelis ėjo iš rankų į rankas). Šią informaciją reikia tikslinti, nes nėra iki galo aišku. Jeigu tai tiesa: 1) orkai keliais kilometrais išplėtė savo placdarmą palei Donec upę; 2) gali bandyti nuo Velyka Komyshuvakha keliu pulti į pietus link Barvinkove. Tiesa, kuo baigiasi orkų puolamosios operacijos keliais, mes jau matėme daug kartų. Tuo pačiu neužėmus ukrainiečių kontroliuojamo ir gynybai patogaus ruožo Karnaukhivka – Dmytrivka – Virnopillya, puolimas Barvinkove link būtu labai komplikuotas. Nebent orkai puls dar vakariau, pavyzdžiui per Chervona Polyana, tačiau vėl išlystų iš placdarmo ribų, kas reiškia neapsaugotus flangus (ypač iš vakarų). Kitais žodžiais, eitų tuo pačiu jiems nepasiteisinusiu keliu kaip ir prieš tai puldami į pietus nuo Brazhkivka („pirštas“).
– Lyman. Agresorius atakuoja Lyman kryptimi, tuo pačiu neatsisako pastangų apeiti vakarinį flangą (Oliksandrivka). Tiesa, ukrainiečiai sėkmingai ginasi.
– Severodonetsk:
Toliau verda mūšiai aplink Bilohorivka. Orkai nesustodami bando persikelti per Donec upę, ukrainiečių artilerija juos lygina su žeme. Viešoje erdvėje pateiktose nuotraukose suskaičiavome, kad prie perkėlos sunaikintos technikos skaičius atitinka bent vienos kuopos taktinės grupės dydį. Tad neatmestina, kad bendras čia puolančiųjų orkų kiekis – ne mažiau kuopos +, o gal net visa BTG yra čia (dalis sunaikinta, dalis kaunasi). Tuo pačiu nepanašu, kad jau persikėlusių į pietinį krantą orkų (apie 80 karių) pasipriešinimas palaužtas, tad galima daryti išvadą, kad agresorius visgi rado nedidelę landą čia siųsti pastiprinimą ir resursus.
Ukrainiečiai toliau laiko pozicijas Rubizhne – Severodonetsk. Orkai vis nepavargsta bandyti perskelti šį ruožą ir įsiveržti į Vojevodivka, tačiau ir toliau jiems nesiseka.
Orkai puola Toshkivka ir Orikhove su tikslu sudaryti sąlygas iš pietų pulti Lysychiansk. Kol kas visos agresoriaus atakos atmuštos.
Nuo Popasna agresorius puola Bakhmut link. Svarbu paminėti, kad Popasna sektorius – tai sumažinta padėties prie Izyum versija. Orkai užėmę miestelį įsirėžė į ukrainiečių gynybą, tačiau: 1) šios grupuotės placdarmas nėra toks, kad užtikrintų pakankamą pajėgų pralaidumą Bakhmut puolimui; 2) flangai yra itin silpni ir ukrainiečiams teoriškai įmanoma „nukirsti“ Popasna iškyšulį. Būtent todėl orkai atakuoja Zolote ir Katerynivka (į šiaurės rytus nuo Popasna), su tikslu sutvirtinti šios grupuotės flangus bei išplėsti placdarmą.

Centras. Orkai toliau intensyviai, tačiau nesėkmingai atakuoja Avdiivkos ruožą.

Pietinis flangas:
– Mariupolis. Per praėjusią parą agresoriaus aviacija AzovStal atakavo 38 kartus. Dengiami tankų tiesioginės ugnies ir artilerijos netiesioginės ugnies orkai šturmuoja objektą, ukrainiečiai ginasi.
– Zaporizhia sektoriuje agresorius ir toliau bando pulti Huliajpole, tačiau rezultatų ir toliau nematyti. Tuo pačiu nematome ir ukrainiečių veiksmų prie Polohy. Gali būti jie tikisi, kad orkai labiau įklimps prie Huliajpole, tuomet kontratakuos. O gal proaktyviems veiksmams ukrainiečiai elementariai neturi čia pajėgų.

Pietų kryptis. Ukrainiečiai atmušė kelias orkų atakas Mykolaiv link, abi pusės stiprina savo gynybines pozicijas, vyksta artilerijos dvikovos. Orkai toliau raketomis atakuoja Odesą ir jau apdaužytą tiltą per Dnistrovskyi Lyman (į pietus nuo Uždniestrės).

Nuotraukoje – National Geographic vaizdai, kaip tankai susirenka prie tvenkinio atsigerti ir atsigaivinti.

Rusijos Dūmos vicepirmininko ir deputatų pasisakymai apie Rusijos tikslus kare prieš Ukrainą

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas: „Mes baigsime, kai pasieksime sieną su Lenkija“

Aukštas Rusijos pareigūnas padarė dar vieną skandalingą pareiškimą dėl Rusijos Federacijos karinių planų. Piotras Tolstojus, Valstybė Dūmos pirmininko pavaduotojas, tvirtino, kad jų kariuomenė nesiruošia sustoti, kol nepasieks sienų su Lenkija. Apie tai jis pasakė interviu italų dienraščiui La Repubblica.

„Manau, kad užaigsime, kai pasieksime sieną su Lenkija. „Operacija“ bus laikoma baigta, „kai Ukraina bus visiškai denacifikuota ir demilitarizuota, tai yra, kai ji nustos kelti karinę grėsmę Rusijos federacijai, ir nebus įmanoma ją paversti antirusiška …“, – minėjo Tolstojus.

Paklaustas, koks tikrasis karo tikslas, jis atsakė: „Rusija naudoja taikos meto armiją. Mes nekvietėme visuotinei mobilizacijai, kaip Ukrainoje. Taigi, judėkime toliau palaipsniui. Nepaisant Europos pagalbos ir Boris‘o Johnson‘o ar Mario Dragi‘o isterijos, mes baigsime operaciją, kai manysime, kad reikia. Manau, kad mes sustosime ties siena su Lenkija. “

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailo Podoliakas televizijos Ukraina 24 kanalo eteryje pakomentavo Rusijos Federacijos Valstybinės Dūmos pirmininko pavaduotojo Piotro Tolstojaus žodžius:

„Mano nuomone, tai yra puikus pareiškimas. Jis prilygsta pono Lavrovo pareiškimui dėl Izraelio valstybės. Tai iš tikrųjų rodo, ką galvoja Rusijos Federacijos politinis elitas. Ne tik Putinas apie tai galvoja. Apie tai jie galvoja, jie tuo gyvena, jie tame verda. Tai yra jų kraujagyslės, kuriomis plinta šis užkratas, noras visus sunaikinti“, – sakė Podoliakas.

Anot Michailo Podoliako, Tolstojaus žodžiai reiškia Rusijos Federacijos bandymus visiškai sunaikinti Ukrainos valstybingumą.

Balandžio 22 d. Rusijos centrinės karinės apygardos kariuomenės vado pavaduotojas, majoras Rustamas Minekajevas pranešė, kad Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos antrojo karo etapo metu nori visiškai užgrobti Donbasą ir įvesti Pietų Ukrainos kontrolę.

Šaltinis: belsat.eu

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt šeštoji (gegužės 10-oji) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Sveiki. Šį kartą vėl daugiau dėmesio Donbaso šiauriniam flangui, nes būtent čia vyko intensyviausios kautynės. Kituose sektoriuose be didelių pakitimų. Tiesa, orkai suaktyvėjo Avdiivka sektoriuje, tačiau sėkmės nepasiekė.

Žiūrime ką turime.

Charkiv. Agresorius bando gintis, pritraukinėti rezervus, tačiau atrodo, kad čia jo laukia panašus likimas kaip prie Kyiv. Ukrainiečiai toliau sėkmingai puola į šiaurę nuo Staryi Saltiv ir išlaisvino Bairak, Zamulivka, Verkhnii Saltiv ir Rubizhne (ne ta kur prie Severodonetsk). Taigi:
– visa šiaurėje likusi Charkiv orkų grupuotė izoliuojama nuo bendro operacinio rajono, ukrainiečiai iš rytų prisidengdami Donec upe galės ramiau šią grupuotę stumti į šiaurę link sienos ir naikinti dalimis.
– orkų aprūpinimo ir pajėgų judėjimo maršruto svarbiam taškui – Volchansk miesteliui (toliau vedančiam į Kupiansk ir Izyum), kyla tiesioginė grėsmė, atstumas nuo ukrainiečių pajėgų – apie 15 km. Jei ukrainiečiams pavyks įsitvirtinti atsikovotose teritorijose, šiai tiekimo šakai į Izyum iškyla didelė grėsmė. Visu pirma dėl netiesioginės ugnies ir žvalgybos vienetų veiklos, o ir manevriniai vienetai jau nebe toli. Orkams lieka vienintelė rimta tiekimo arterija Valuyki – Kupiansk – Izyum ir tai, atkarpa Kupiansk – Izyum jau patenka į ukrainiečių artilerijos efektyvaus šaudymo nuotolį.

Izyum. Nepaisant persvaros ugnimi ir manevriniais vienetais, orkai čia ir toliau trypčioja vietoje. Vėl rengia puolimą Barvinkove ir Slaviansk link, tačiau priversti žvalgytis per petį, kas gi ten dedasi jų užnugaryje.

Lyman. Tarsi orkams būtų maža bėdų prie Charkiv, pasirodė informacija, kad iš Borova ir Bohuslavka ženklios agresoriaus pajėgos pajudėjo Kupiansk kryptimi. Tai gali būti prie Oleksandrivka ir Shandryholove gerai skūron gavę 90-osios tankų divizijos vienetai, bet gali būti ir sąmoningas pajėgų permetimas link Staryi Saltiv. Kol kas sunku pasakyti ar tai atsitraukimas, ar pergrupavimas, dar trūksta informacijos.

Severodonetsk:
– Ukrainiečiai puikiai suprato, kokią grėsmę kelia prie Bilohorivka per Donec upę persikelti ir čia įsitvirtinti bandantys orkai, todėl kontratakavo. Atrodo, kontrataka pavyko, priešas sumuštas. Tačiau neatmestina, kad orkai tą patį veiksmą atliks dar ne kartą.
– Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai ginasi Rubizhne ir Vojevodivka.
– Agresorius siekia išnaudoti taktinę sėkmę prie Popasna ir puola Bakhmut link, tačiau kol kas nesėkmingai.
– Į pietus nuo Severodonetsk, orkai apėjo Orikhove ir puola į šiaurę Toshkivka link, tačiau ukrainiečiai kol kas atlaiko orkų atakas.
Apibendrinant pavojingiausia padėtis prie Severodonetsk, tačiau ukrainiečiai bent kol kas sugebėjo užkirsti kelią orkų siekiams blokuoti ir apsupti šią grupuotę iš šiaurės vakarų (Siversk, Bilohorivka) ir pietryčių (Bakhmut). Džiugina ne tik ukrainiečių lankstumas (atsitraukimas į naują gynybos ruožą į vakarus nuo Popasna, kontrataka prie Bilohorivka), bet ir tai, kad gynėjai metodiškai sugeba papildyti Severodonetsk grupuotės resursus (šiandien kaip tik įvyko tokia operacija).

Karo monstrą penėjo ir kultūrinis rusų elitas

respublika.lt

Negi prasidėjus agresijai jums netoptelėjo mintis apie Rusiją, kaip apie nepažįstamą valstybę?

Ne. Matot, taip nutiko, kad gyvenau Rusijoje tuo metu, kai į aukščiausią sostą atsisėdo Vladimiras Putinas. Tada ir išgyvenau pirmąjį šoką, kai dalis mano pažįstamų žmonių jį sutiko išskėstomis rankomis…

Priminsiu skaitytojui, kad tiek jūs, tiek jūsų vyras – profesorius, klasikinės filologijos katedros vedėjas Jurijus Otkupščikovas, – tiek jūsų bendradarbiai ir apskritai jus supusi mokslinė aplinka priklausė kultūros elitui…

Taip, tiesa, pažinojau Rusijoje aukščiausio kultūros lygio žmonių (Lietuvoje negaliu tuo pasigirti). Tai štai, pirmą šoką išgyvenau tada, kai daug mano pažįstamų kultūringų žmonių, kurie entuziastingai priėmė „perestroiką“, Borisą Jelciną, kurie bent jau man asmeniškai rodė pritarimą dėl Lietuvos veržimosi iš Sovietų Sąjungos, leisdami sau vien delikačiai paklausti, ar jau taip blogai buvo Rusijos glėbyje, staiga išskėstomis rankomis priėmė ir Putiną, puikiai žinodami, kad jis – užkietėjęs kagėbistas.

Gegužės 9-osios ambivalentiškumas

Tą dieną prie Kremliaus sienos Raudonojoje aikštėje, demonstruojantys Rusijos militarinę galią, marširuoja kariniai daliniai, o mes savo ruožtu minime Europos dieną, kuri ilgą laiką buvo nusakoma kaip žemyno taikos ir vienybės paminėjimo šventė. Tačiau šiandien Europos idėjos prisiminimo šventė įgyja solidarumo su Ukraina datos paminėjimo prasmę, nes Europos likimas žūtbūtinai sprendžiasi Ukrainos frontuose, bandant atmušti Putino ordų puolimą. Taigi Gegužės 9-oji iš abiejų pusių jau nėra labai taiki proga kažką švęsti, šiandien tai greičiausiai yra sumišusios prasmės didžiausiojo ambivalentiškumo data laike, krauju išrasojusi atžyma kalendoriuje.

Prisipažinsiu, kad nesuprantu, kaip šiandien normalių refleksų žmonės dar galėtų puoselėti kažkokį išsigalvotą neutralumą didžiajame kare už Europą, tarkime, raukydamiesi dėl to, jog Lietuvos aikštes užtvindė Ukrainos vėliavų jūra, būtų tokių šaltų nervų (?), jog sugebėtų atsilaikyti netapęs prisiekusiu ukrainofilu. Neabejoju, kad išreiškę savo pasidygėjimą Ukrainos vėliava, retkarčiais išdidžiai plazdančios šalia lietuviškos trispalvės, vadinamojo Šeimų maršo organizatoriai patys save diskvalifikavo iš žaidimo, iš esmės susinaikino kaip judėjimas politine to žodžio reikšme. Gaila ne jų, o nuo žemės pakeltos, o po to neatleistinai kvailai prarastos, jeigu ne subjaurotos idėjos apie nelygstamą šeimos vertę. Vis tik, prašau, nesupainiokite: prisipažindamas, kad esu ukrainofilas, drauge netvirtinu, jog būčiau kažkoks ugrofinas.

Vidas Rachlevičius. O tuo metu Anglijoje arba – o kam dabar lengva…

Apsukrusis milijardierius Romanas Abramovičius atliko įvairių klaidinančių manevrų, taip pat bandė suvaidinti tarpininką Maskvos ir Kijevo derybose Stambule, bet jam nepavyko – sankcijos jam smogė žemiau juostos lygiai taip pat skaudžiai, kaip ir kitiems jo cecho atstovams.

Britų žiniasklaida praneša, kad jam sunku apmokėti sąskaitas ir jo apsaugos darbuotojai priversti patys pirkti tualetinį popierių.

Nemokamų užkandžių, arbatos ir kavos privilegijos taip pat baigėsi. Vien sąskaita bendrovei, kuri rūpinasi Abramovičiaus apsauga Didžiojoje Britanijoje, sudaro maždaug 400 000 GBP per mėnesį.

Iki šiol jo apsaugos darbuotojai gyveno trijuose butuose Čelsyje, dabar 25 žmonių minikariuomenė sumažinta ir visi jie dabar telpa į vieną butą.

Maža to, jie patys turi susimokėti už Wi-Fi ir televizijos kanalų abonementus.

Abramovičius išparduoda žirgus, kurie buvo laikomi jo 20 mln. svarų sterlingų vertės Fyning Hill dvare Vakarų Sasekse, taip pat klasikinius automobilius, įskaitant ir 1,2 mln. GBP vertės „Mercedes Gullwing”.

Scroll to Top