Kristina Juozapavičiūtė | regionunaujienos.lt
Nepaisant naftininkų pažadų užtvindyti Europą pigiomis skalūnų dujomis ir taip užtikrinti energetinę nepriklausomybę, europiečiai šią naują iš JAV ateinančią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją pasitinka skeptiškai.
Susivienijimo Žali.lt ir Pilaitės bendruomenės narė
Žalieji skambina pavojaus varpais: žemės reformos klaidos baigia užtverti priėjimus prie gražiausių ežerų. Nors vandens telkiniai Konstitucijos apibrėžti visų gerovei tarnaujančio valstybės turto statusu, kiekvienas maudynių sezonas nustebina vis netikėtesnėje vietose išdygusių tvorų siurprizais. Vis dėlto šis prasilenkimas su teisine logika narpliojamas ne teisingumo, o pakrantės savininkui naudinga linkme, palaipsniui pratinant mus prie minties, kad vandens telkinius greit tegalėsime matyti tik dosniai susimokėję naujiems paežerių valdovams arba vogčia stebėdami juos per prabangių pilaičių tvorų plyšius.
Bernardinai.lt
Neteko girdėti, kaip aukštieji Lietuvos politikai (ypač krikščionys demokratai), atkakliai stūmę skalūninių dujų (naftos) gavybą ir naujos atominės elektrinės statybą, sureagavo į popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“ iškeltą esminį klausimą: „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“
„Koks mūsų gyvenimo tikslas? Dėl ko mes dirbame ir kovojame? Kodėl mes esame reikalingi šioje žemėje?“, – klausia mūsų visų popiežius Pranciškus, o mes (Lietuva) šiuos jo klausimus, deja, pasitinkame tyla. Panašu, kad ši tyla nereiškia entuziastingo pritarimo popiežiui.
Rytoj Europos Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos dėl ES ir JAV prekybos susitarimo (angl. santr. TTIP). Siūlome pasiklausyti seminaro, vykusio birželio 25 d. Vilniuje „Ar transatlantinė sutartis išgelbės mus nuo Rusijos?“, pranešimų.
Mes, lietuviai, nemylim Lietuvos. Mes mylim investicijas, pelną. Gal dar pramogas ir kiekvienas save. Bet tik ne Lietuvą.
Siūlome reportažą iš birželio 15 d. Europos namuose vykusio pokalbio ir viešos diskusijos – „Ateitis žaliomis akimis: Europinis solidarumas ir ekologinės strategijos XXI a.“, kurioje dalyvavo Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos nariai Rebecca Harms, Bas Eickhout, Benedek Javor, Peter Eriksson, Monika Vana, Davor Šklerc ir Bronis Ropė.
Diskusijoje Europos Parlamento nariai dalijosi mintimis ir diskutavo su auditorija apie ES politikos aktualijas: kokie ES santykiai su Ukraina ir Rusija? kokį atsaką į skurdo ir emigracijos iššūkius siūlo Europos žalieji? Kokią įtaką ES politikai gali daryti piliečiai?
Reportažo autorė – Aušra Gabalytė.
Giedrė Baltrušytė | LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, lrt.lt
[em]Europos žalieji tarp svarbiausių energetinių projektų įvardija ne tik atsinaujinančių energijos išteklių svarbą, bet ir būtiną nepriklausomybę nuo Rusijos. „Dujos plačiai vartojamos šildymui, todėl turime investuoti į efektyvesnes šildymo sistemas ir geresnę pastatų izoliaciją. Žinoma, tai kainuoja, bet turime stengtis, kad dėl šių investicijų žmonėms netektų brangiau mokėti už būstą ir energijos sąskaitas. Turime sumažinti eikvojimą, užtikrindami mums reikiamos energetikos prieinamumą“, – LRT Televizijos laidoje „Pasaulio panorama“ sako Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos bendrapirmininkė Rebecca Harms.[/em]
15min.lt
[em]Vertindami žmonių poreikių motyvus, mes dažnai naudojamės Maslow poreikių piramidės modeliu. Maslow įrodinėjo, kad žmogaus poreikių tenkinimas eina pagal tam tikrą seką, pavyzdžiui, kol nepatenkinti tokie fiziologiniai poreikiai kaip troškulys, šitas poreikis žmogui yra svarbesnis negu socialinių (pavyzdžiui, bendravimo) poreikių tenkinimas.[/em]
„Žalioji Lietuva“
[em]Nepaisant naftininkų pažadų užtvindyti Europą pigiomis skalūnų dujomis ir taip užtikrinti energetinę nepriklausomybę, europiečiai šią naują iš JAV ateinančią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją pasitinka skeptiškai. Be visuomenėje kylančių protestų ir nesutarimų priimant sprendimus ES šalyse narėse, karštos diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos valdžios institucijose, koks skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimas reikalingas ES lygiu. [/em]
[em]Birželio 4 dieną Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Europe is not for shale!“ („Europa – ne skalūnams!“) įvairių šalių patirtys bylojo apie naftos korporacijų interesų pranašumą prieš kai kurių Europos valstybių piliečių interesus. Tačiau Europos Komisijos atstovai tvirtina: prieš imantis kokių nors teisinių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonių, reikia pilnai įvertinti esamų rekomendacinių dokumentų veiksmingumą.[/em]
Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt
[em]Šiuo metu per pasaulį ritasi pilietinių iniciatyvų banga, raginanti investuotojus atsiimti savo kapitalą iš iškastinio kuro korporacijų. Mokslininkai teigia, kad norint išsaugoti planetą ir save pačius nuo ekologinės katastrofos, didžiąją dalį iškastinio kuro telkinių turime palikti po žeme. „Buvęs geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius mėgo sakyti, kad akmens amžius baigėsi ne dėl to, kad neliko akmenų. Ir jis visiškai teisus! Naftos amžius baigsis ne todėl, kad nafta baigsis, bet todėl, kad mums jau nebeapsimokės toliau eksploatuoti naftos išteklių, jų naudojimas kels per didelių nuostolių ir pavojų žmonijos ateičiai“, – teigia aplinkosaugos ekspertas, „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus.[/em]
