Intelektualų vaidmuo

Vilniaus forumo rezoliucija dėl aukštojo mokslo padėties: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką

Komentarų: 4 / Autorius /

Pro Patria

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuva ir jos švietimo sistema buvo įtrauktos į neoliberalizmo ideologija grindžiamą globalistinę rinkos revoliuciją. Ši tautas naikinanti ir nacionalines valstybes griaunanti revoliucija kuria atomizuotų ir tik ekonominės konkurencijos saistomų individų pasaulį.

Ji vis labiau skverbiasi ir į universitetus bei juos griauna. Mokslininkai ir pedagogai vis mažiau suvokia save kaip pasaulio tyrėjus bei išsilavinusių šalies piliečių ugdytojus ir pradeda laikyti save mokslo tiriamųjų ir pedagoginių paslaugų rinkos dalyviais, konkuruojančiais dėl potencialių klientų palankumo. Aukštasis mokslas neabejotinai turi komercinę vertę, bet negalima jos paversti svarbiausiu universitetų veiklos kriterijumi. Orientuojantis į ,,pelningas” veiklas neišvengiamai nuvertinamos studijos, kurios yra būtina aukštosios mokyklos ir visuomenės sukaupto intelektinio potencialo perdavimo naujoms kartoms sąlyga.

Stasys Zaskevičius: priesaikos nesulaužęs generolas

Parašykite komentarą / Autorius /

Stanislovas Buchaveckas | „Lietuvos žinios“

Praėjusį penktadienį „Istorijos“ puslapiuose buvo kritiškai pažvelgta į neseniai knygynuose pasirodžiusios profesoriaus istoriko veterano Henriko Šadžiaus monografijos „Tautos drama (1939–1953)“ dalį, skirtą Algimantui Zaskevičiui. Jis, 1947-aisiais pamynęs partizanų priesaiką, nudreifavo iki okupantų bolševikų agento smogiko kasdienybės (skaityti ČIA). Šįkart – pasakojimas apie garbingą jo tėvo Stasio Zaskevičiaus gyvenimą.

Istorija politinių žaidimų lauke: dar kartą apie atminties kultūrą, arba Kuo pagrįsti istorikų „politiniai vertinimai“?

Komentarų: 47 / Autorius /

Kviečiame susipažinti su Vidmanto Valiušaičio Veidaknygės paskyroje šiomis dienomis užsimezgusia diskusija apie vis atsinaujinančius bandymus perrašyti lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę istoriją ir „naujai“ įvertinti valstybę kūrusių ir gynusių asmenybių apsisprendimus ir pozicijas. Impulsu tokiai diskusijai tapo pastangos iš istorinės atminties ištrinti nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos nuopelnus Lietuvos valstybingumui.

Verta prisiminti. Filosofas Arvydas Šliogeris. „Turime galimybę visuotinai vykdomame dehumanizacijos procese nedalyvauti“

Komentarų: 21 / Autorius /

Rimvydas Stankevičius | „Respublika“ | 2015 lapkričio mėn. 29 d.

Paklaustas, ką numano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, vienas iškiliausių Lietuvos filosofų, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris atsakė, jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu.

Vytautas Vyšniauskas. Akademinis ir moralinis neraštingumas – „mokslininkų“ bausmė Lietuvai ir pasauliui

Komentarų: 8 / Autorius /

Pro Patria

Naujajam Seimui Sveikatos reikalų komiteto pirmininke išrinkus teisininkę ir teologę Agnę Širinskienę, siaurose galvose vykęs sambrūzdis kilo į dar vieną propagandinį šturmą. Vienas žurnalistas perskaitė teologijos mokslų daktarės disertaciją ir savo skaitymo rezultatais pasidalino su skaitytojais: iš konteksto ištrauktomis citatomis ir ekspertų vertinimais. Kilęs visuomenės pasipiktinimas pramaišiui su pajuokomis tiesiog negali nestebinti žmonių puikybe.

Janis Streičas: „Europos humanizmas yra pavojingas“

Komentarų: 11 / Autorius /

„Literatūra ir menas“ | 2016 m. lapkričio 18 d. (Nr. 3590)

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

Daiva Tamošaitytė: Baltijos tigras virto nusususiu katinu. Kas kaltas?

Parašykite komentarą / Autorius /

Delfi.lt

Mokslo žmonės spalio pabaigoje surengė protesto akciją ir parengė peticiją, kurioje rašoma: „Sistemingas aukštojo mokslo žlugdymas žada Lietuvai vienintelę perspektyvą – likti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos tiekėja Vakarų Europos šalims.“

Tai lėmė padėtis, kai jaunesniųjų mokslo institutų darbuotojų atlyginimai nuo krizės pradžios 30 nuošimčių tebėra mažesni už šalies vidurkį, o ir vyresniems mokamas pats minimumas, kai mokslininkai vis dar neturi teisės dirbti visu etatu, Vyriausybė nevykdo įsipareigojimo didinti atlyginimus 80 nuošimčių ir kitiems metams vėl nenumatyta iš biudžeto skirti nė centu daugiau.

Kolegos turėtų sąžiningai sau atsakyti į klausimą, ką jie nuveikė, kad padėtis būtų kitokia. O yra taip, kad mokslo darbuotojai valingai ar nevalingai prisideda prie žlugdančios sistemos veikimo: arba paklūsta jos diktatui, arba dalyvauja mechanizmus kuriant ir vykdant.

Straipsnio tęsinį skaitykite Delfi.lt portale ČIA.

Rolandas Kazlas: mano kartai teko išbandymas laisve

Komentarų: 4 / Autorius /

Siūlome LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ interviu su aktoriumi Rolandu Kazlu.

Pačiam aktoriui, jo paties teigimu, interviu nepatinka – dažniausiai dėl to, kad visur ieškoma sensacijų. Nors dabartinės technologijos, sudaro galimybes skaityti tai, ką seniau tiesiog būdavo sunku gauti, kažkodėl žmonės renkasi kalbėtis ne apie jas, o apie gandus – „tai, kas ką pasakė ar padarė“.

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. O. Watesas: galingiausias žurnalisto ginklas – reputacija

Komentarų: 2 / Autorius /

Neseniai Lietuvoje viešėjo žinomas britų žurnalistas Oliveris Watesas. „Pagrindinis universalus žiniasklaidos principas: privalu dirbti auditorijai. Jei stokojate medžiagos, kuri domintų auditoriją, ji nustos jus klausyti ar skaityti“, – sako jis. Apie Rytų ir Vakarų žiniasklaidos skirtumus, žurnalistų darbo stilių, apie tai, kaip politikai pelno žurnalistų prielankumą nemokėdami pinigų – O.Wateso interviu.

Pone Watesai, turite turtingą žurnalistinio darbo patirtį, pažįstate skirtingas kultūras, kalbate ir skaitote vienomis populiariausių pasaulio kalbų. Ar galima tvirtinti, kad egzistuoja objektyvūs ir nekintami žurnalistiniai principai, kurie galiotų žiniasklaidai, veikiančiai tiek anglų, tiek ispanų, tiek rusų, tiek portugalų kalbomis kuriamose kultūrose?

Taip. Pagrindinis principas, kurį esu pastebėjęs, tikrai veikia: privalu dirbti auditorijai. Jei stokojate medžiagos, kuri domintų auditoriją, ji nustos jus klausyti ar skaityti. Kitais žodžiais tariant, žurnalistas privalo suprasti, kam rašo. Žurnalistas yra tarsi savosios auditorijos atstovas: jis sprendžia kokias temas pasirinkti, kokius klausimus nagrinėti.

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Ant kilimo pas žurnalistą – valstybininkų orkestras, arba Kaip visa tai prasidėjo

Parašykite komentarą / Autorius /

tv3.lt | 2007 m. balandžio 30 d.

Ketinau šį komentarą rašyti apie prezidento sprendimą vetuoti įstatymo pataisą dėl KGB rezervo karininkų. Valstybės vadovo žingsnis – iškalbingas. Ypač jo metinio pranešimo kontekste. Žodžiais reiškęs rūpestį, esą „viešajame gyvenime iki šiol veikia vertybes atvirai ignoruojantis požiūris“, veiksmais tai ir pats patvirtino.

Vis dėlto šį įvykį praėjusią savaitę nustelbė kitas, tikrovės atspindėjimo netikėtumu nustelbęs, mano nuomone, ne vien pasiūlymą išbraukti iš įstatymo „KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų rezervo karininkų“ sąvoką, bet ir riaušes Taline.

Scroll to Top