Intelektualų vaidmuo

Atgarsiai. Andrius Švarplys: Socialiniai tinklai apnuogina, arba Kodėl reikia priešintis naujajai minčių policijai

Jūsų dėmesiui siūlome Veidaknygėje paskelbtus sociologo dr. Andriaus Švarplio komentarus apie „Laisvės pikniko“ organizatoriaus ir „Laisvės televizijos“ kūrėjo Andriaus Tapino bandymus kėsintis į kitų žmonių žodžio, minties ir sąžinės laisvę ir daryti jiems ir jų darbdaviams politinį bei psichologinį spaudimą.

Algimantas Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 proc. apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais procentiniais punktais didesnis.

Edita Janulevičiūtė. Ar galima mokėti mokesčius?

Bernardinai.lt

Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs?
O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi,
lyg nebūtum gavęs?
(1 Kor 4, 7)

Koks keistas klausimas! Kam gali kilti mintis klausti: ar galima mokėti mokesčius? Paprastai klausiame, ar reikia juos mokėti, ar tai privaloma, ar būtina. Klausiame, ar tie mokesčiai teisingi, ar labai nuskalsime jų nemokėdami. Daug visokių klausimų kyla, ypač kai labai nesinori atiduoti tai, ką jau įsidėjai į piniginę ar į banko sąskaitą. Bet vargu ar kam nors kyla klausimas: ar galima, ar leistina mokėti mokesčius?

Vytautas Vyšniauskas. Užmirštuolė ir radikalai (atsakymas L. Peluričiui ir D. Skarolskiui)

Pro Patria

Nuo neatmenamų laikų žmonės stengėsi įprasminti ne tik savo gyvenimą, bet ir atmintį. Kai kuriems atmintis tapdavo net svarbesnė už gyvenimą, nes be jos nebūtų ir šio, tačiau kiti vardan gyvenimo būdavo linkę pamiršti jų pačių egzistenciją laiduojančius dalykus. Atmintis yra žmogaus egzistencinės tapatybės pagrindas, ant kurio stovima net ir tais atvejais, kai stengiamasi ką nors pamiršti: atmintis vis sugrįžta ir primena mums, kas mes iš tiesų esame, kad ir kaip stengtumėmės nemalonius dalykus išstumti į sąmonės paribius. Kaip tik dėl to bet kokie atmintį, kuria dalijasi daugiau nei vienas žmogus, liečiantys svarstymai yra be galo svarbūs.

Verta prisiminti. Apie Bronių Krivicką – kovojantį poetą

Aras Lukšas | „Lietuvos žinios“

Prieš 64 metus per Raguvos girioje surengtą čekistinę operaciją žuvo nepaprasto talento poetas Bronius Krivickas. Tai pačiai plunksnos brolių plejadai kaip ir Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Nyliūnas ar Vytautas Mačernis priklausęs B. Krivickas svajojo paskirti savo gyvenimą kūrybai, tačiau karas ir sovietinė okupacija privertė poetą stoti į kario kelią.

Vilniaus forumas apie aklavietę, kurioje įstrigęs Lietuvos aukštasis mokslas (papildyta)

Gruodžio 9 d. Vilniaus forumas pakvietė į konferenciją „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė.

Vilniaus forumo rezoliucija dėl aukštojo mokslo padėties: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką

Pro Patria

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuva ir jos švietimo sistema buvo įtrauktos į neoliberalizmo ideologija grindžiamą globalistinę rinkos revoliuciją. Ši tautas naikinanti ir nacionalines valstybes griaunanti revoliucija kuria atomizuotų ir tik ekonominės konkurencijos saistomų individų pasaulį.

Ji vis labiau skverbiasi ir į universitetus bei juos griauna. Mokslininkai ir pedagogai vis mažiau suvokia save kaip pasaulio tyrėjus bei išsilavinusių šalies piliečių ugdytojus ir pradeda laikyti save mokslo tiriamųjų ir pedagoginių paslaugų rinkos dalyviais, konkuruojančiais dėl potencialių klientų palankumo. Aukštasis mokslas neabejotinai turi komercinę vertę, bet negalima jos paversti svarbiausiu universitetų veiklos kriterijumi. Orientuojantis į ,,pelningas” veiklas neišvengiamai nuvertinamos studijos, kurios yra būtina aukštosios mokyklos ir visuomenės sukaupto intelektinio potencialo perdavimo naujoms kartoms sąlyga.

Stasys Zaskevičius: priesaikos nesulaužęs generolas

Stanislovas Buchaveckas | „Lietuvos žinios“

Praėjusį penktadienį „Istorijos“ puslapiuose buvo kritiškai pažvelgta į neseniai knygynuose pasirodžiusios profesoriaus istoriko veterano Henriko Šadžiaus monografijos „Tautos drama (1939–1953)“ dalį, skirtą Algimantui Zaskevičiui. Jis, 1947-aisiais pamynęs partizanų priesaiką, nudreifavo iki okupantų bolševikų agento smogiko kasdienybės (skaityti ČIA). Šįkart – pasakojimas apie garbingą jo tėvo Stasio Zaskevičiaus gyvenimą.

Istorija politinių žaidimų lauke: dar kartą apie atminties kultūrą, arba Kuo pagrįsti istorikų „politiniai vertinimai“?

Kviečiame susipažinti su Vidmanto Valiušaičio Veidaknygės paskyroje šiomis dienomis užsimezgusia diskusija apie vis atsinaujinančius bandymus perrašyti lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę istoriją ir „naujai“ įvertinti valstybę kūrusių ir gynusių asmenybių apsisprendimus ir pozicijas. Impulsu tokiai diskusijai tapo pastangos iš istorinės atminties ištrinti nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos nuopelnus Lietuvos valstybingumui.

Verta prisiminti. Filosofas Arvydas Šliogeris. „Turime galimybę visuotinai vykdomame dehumanizacijos procese nedalyvauti“

Rimvydas Stankevičius | „Respublika“ | 2015 lapkričio mėn. 29 d.

Paklaustas, ką numano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, vienas iškiliausių Lietuvos filosofų, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris atsakė, jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu.

Scroll to Top