Partijos

Jonas Valatka. Dar viena lietuviško liberalizmo grimasa

alkas.lt

Posakis „jeigu biednas, tai ir durnas, jeigu durnas, tai ir biednas“ tam tikrą prasmę turi. Suprantama, galima iš to juoktis, tačiau dabartinės valdžios vykdoma politika samdomų dirbančiųjų atžvilgiu noro juoktis nekelia ir tą prasmę, bandant kvailinti žmones, tik patvirtina. Mažiausios pensijos, mažiausi darbo atlyginimai tarp Europos Sąjungos šalių, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, atitinkamai didžiausia ir vėl pradedanti didėti emigracija, valdžiai nei motais. Nekreipdama dėmesio į negerėjančią samdomų darbuotojų padėtį, kažkokio kvaitulio apimta valdžia, pasitelkusi samdomą žiniasklaidą, įnirtingai stumia, vadinamąjį socialinį modelį, kuris dar labiau blogina ir taip neapgintas samdomų darbuotojų teises.

Rėkyvoje atidengiama atminimo lenta signatarui Romualdui Ozolui pagerbti

Rugsėjo 11 d., penktadienį, 17 val. prie Rėkyvos seniūnijos bus atdengiama Atminimo lenta Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto Signatarui Romualdui Ozolui atminti

Renginio svečiai : R.Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas, jaunimo organizacijos „Pro Patria“ narys, pedagogas Paulius Kruopis, Sąjūdžio siela ir amžina jo dalyvių koordinatorė Angonita Rupšytė

Seimo narė Rima Baškienė: rinkėjų viliotojams negrąžinamas rinkimų užstatas skatins neapgaudinėti rinkėjų

Siekiant sudrausminti rinkėjus apgaudinėti nusiteikusius politikus, Seime užregistruotas Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektas, pagal kurį būtų įvestas rinkimų užstatas tiems kandidatams į Seimo narius, kurių pareigos nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, t.y. merams, Europos Parlamento nariams. Užstato dydis – 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU). Šiuo metu 1 VMDU lygus 699,8 euro.

Dr. Laurynas Kasčiūnas: didžioji Pietryčių Lietuvos problema – LLRA suinteresuota regiono atsilikimu

Edvardas Šopkas | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“ | LRT.lt

Pietryčių Lietuvos politinę padangę monopoliškai valdo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA). Kai kurių analitikų nuomone, tai palanku ne tik pačiai partijai, bet ir Rusijos politikai: „Daug kalbame, kad Rusija bando didinti takoskyras visuomenėse, neleisti, kad jos būtų organiškos, o kaip tik kad būtų susiskaldžiusios“, – įspėja L. Kasčiūnas.

Politinis rezervatas

Tomas Janeliūnas | „IQ“

Vilniaus ir Šalčininkų rajonai – tarsi uždara teritorija, skirta Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) išgyventi. Regioną nuo išorinio poveikio saugo ne tik patys Valdemaro Tomaševskio gerbėjai, bet ir kitos nacionalinės partijos, nenorinčios ardyti nematomų sienų šalyje.

Per daugiau nei 25 metus nė viena Vyriausybė nesugebėjo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų integruoti į bendrą Lietuvos politinę sistemą. Tiesą sakant, net nebandė. Nors šiuose dviejuose rajonuose galioja tie patys įstatymai, rinkimai vyksta pagal formaliai vienodas taisykles, politiniu atžvilgiu tai – atskiri rezervatai, skirti vienai konkrečiai rūšiai, t. y. LLRA. Jokios kitos partijos negali ne tik lygiavertiškai konkuruoti su LLRA, bet net neturi galimybių suburti efektyvią opoziciją.

Kas svarbiau – ideologija ar interesai?

alfa.lt

Vis dažniau išgirsti per radiją ar televiziją iškilų poną kalbant, ar perskaitai spaudoje kokį ypatingos svarbos straipsnį apie tai, kad reikia klausytis išsimokslinusių vyrų ir moterų, nes tik jie gali paaiškinti itin sudėtingus šio gyvenimo politinius procesus ir pasakyti, už kokią politinę partiją balsuoti. Kitų, neturinčių tinkamo politinių mokslų srityje išsilavinimo, klausyti nevalia, nes jie patys nesupranta, ką ir kaip kalba.

Povilas Urbšys. Partinių broilerių perėtojams jaukiausia erdvė – gardas

Praėjusią savaitę Seimo narė Rasa Juknevičienė ėmėsi politologo darbo ir viešai aptarė savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Panevėžyje. Konservatorių partijos rinkimų štabo vadovei ir Panevėžio krašto konservatorių koordinatorei prireikė šimto dienų, kad atsikvošėtų nuo konservatorių pralaimėjimo Aukštaitijos sotinėje.

Savo pasvarstymuose panevėžiečių apsisprendimą nesitaikstyti su nekompetencija ir išsikerojusia korupcija miesto savivaldybėje Seimo narė įvardijo – nei daug, nei mažai – kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Jos manymu, Panevėžyje susidarė vienintelė Lietuvoje valdančioji koalicija be partijų, „taigi be atsakomybės, be vidinės kontrolės, be ryšio su kitomis valstybės valdžiomis“.

Povilas Gylys. Lyderių badas ir antipolitika Lietuvoje

Siaurovizijos žmonės ar koks nors Rimvydas Valatka periodiškai piktinasi – Lietuvos partijos neišsiaugino tikrų politinių lyderių. Todėl turime tenkintis tuo, ką turime – Dalia Grybauskaite, Algirdu Butkevičiumi, Andriumi Kubiliumi ar Eligijumi Masiuliu. Galima pridėti – arba bejėgiškai stebėti politinės galvų transplantacijos (Valentinas Mazuronis) bei politinio klonavimo (Gabrielius Landsbergis) procedūras.

Atsakant į tokius pasipiktinimo priepuolius, tenka pastebėti bent du dalykus. Pirma, sutikti su tuo, kad mūsų šalis smarkiai kenčia dėl tikros lyderystės stygiaus. Antra, pakviesti mūsų nomenklatūros atstovus pažvelgti į save ir SAU užduoti klausimą: „O ar mes, vadinamasis elitas, nesame prisidėję prie lyderystės krizės Lietuvoje? Ar mes esame tie dvasios aristokratai, kurie palaiko viltį teikiančius naujus žmones politikoje? Ar mes pajėgūs suformuoti teisingumu persmelktą informacinę, analitinę terpę, kurioje būtų paralyžiuoti ydingos atrankos į lyderius režimai, kai į politiką patenka per daug suskių, mulkių ir sukčių, bei palaikomi pozityvios, teisingos atrankos režimai, kai į viršų kyla gabiausi ir padoriausi?“.

Krescencijus Stoškus. Atviras laiškas diskusijai: Ir vėl… prie sudužusios geldos?

Pasigirdo redaktorės Ramutės skambutis. Ji prašo atsiliepti į kokią nors [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/pasiulyk-klausima-diskusijai]Tiesos.lt svetainės skaitytojų jau pasiūlytą temą[/url]. Pasakiau, kad ir pats turiu aktualių temų.

Bet kai atsiverčiau tuo metu Liudviko Jakimavičiaus moderuojamą diskusiją ir, pasidomėjęs daugiau, sužinojau apie tai, kas įvyko „Lietuvos sąraše“, viskas apsivertė. Negalėjau patikėti, kad įvykiai jau taip toli yra nuėję. Jeigu būčiau stovėjęs toliau nuo jūsų veiklos, turbūt būčiau pasakęs: gerai, kad ir šį sykį susilaikiau nuo tiesioginės politinės veiklos. Dabar skauda. Ir stipriai. Daugiau, negu įsivaizdavau. Keletą dienų nėjo išstumti iš galvos to, ką sužinojau. Atkrito ne tik mano tema. Beverčiai pasirodė ir skaitytojų siūlymai.

Užvaldė mintis: kam reikia ieškoti kitų temų, kai neturime atsakymo į patį svarbiausią situacijos užduodamą dienos klausimą: ką daryti toliau?

Scroll to Top