Referendumai

Europos Komisijos atsakymas Lietuvos žmogaus teisių organizacijoms

Komentarų: 9 / Autorius /

Kaip jau skelbėme, gegužės 26 d. Europos Komisija (EK) paprašė Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos Respublikas pakeisti vidaus teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.

EK teigimu, Lietuvoje galiojančios taisyklės, nustatančios, kad pirkėjas įsigytoje žemėje privalo ūkininkauti pats, yra per griežtos ir riboja laisvą kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę, varžo investicijas į kaimo plėtrą ir diskriminuoja kitus Europos Sąjungos (ES) piliečius.

Antanas Kulakauskas. Islandijos demokratijos fenomenas

Komentarų: 6 / Autorius /

Dalijamės Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesoriaus Antano Kulakausko veidaknygėje paskelbtais pasvarstymais apie Islandijos piliečių sukurtą precedentą – tiesioginės demokratijos keliu patiems spręsti savo šalies likimą, taip užkertant kelią nedemokratiškiems „atstovaujamosios demokratijos“ žaidimams.

Samuelis Greggas: Kur link dreifuoja Europos projektas?

Komentarų: 8 / Autorius /

Bernardinai.lt

„Žemynas, kuris kadaise valdė pasaulį, dabar atrodo dreifuojantis, o jo siela yra pagraužta biurokratijos ir politinio korektiškumo“, – rašo Actono instituto tyrimų direktorius Samuelis Greggas.

Ne europiečiams sudėtinga suvokti dviejų XX amžiuje Europą ištikusių katastrofų mastą. Įkritusios bedugnėn 1914–1918 metais, Europos tautos ir vėl įpuolė ten pat po dviejų dešimtmečių. Nuo Normandijos Vakaruose iki Stalingrado Rytuose viešpatavo mirties apokalipsė. „Niekada daugiau!“ tapo pamatiniu daugelio Europos politikų, tarp kurių buvo tokie žymūs valstybininkai kaip Vakarų Vokietijos atstovas Konradas Adenaueris, italas Alcide’as de Gasperis, prancūzas Robertas Schumanas (dabar yra svarstoma dėl jo paskelbimo šventuoju), šūkiu. Šie politikai stovėjo krikščionių demokratų sudarytų vyriausybių priešakyje netrukus po karo.

Algimantas Rusteika. Permainų vėjo nuojauta

Komentarų: 16 / Autorius /

Išdidi, didelė valstybė ir jos žmonės palieka bendriją, kuri jiems objektyviai buvo ir yra naudinga. Tai galėjo atsitikti anksčiau ar vėliau, bet neįvykti negalėjo. O pavyko dabar.

Panašiai kaip per perestroikę, kai sistemoje susikaupia įtampa ir tampa aišku, kad perspektyvoje, nieko nedarant, ji žlugs. Kiekvienas ima galvoti apie save. Ir elitas sumąsto kelis sau naudingus pokyčius. Ir įsivaizduoja, kad viskas vyks tik tiek ir tik taip, kaip sugalvotojams naudinga ir norisi. O atidarius realybės katilo vožtuvus slėgis nuneša velniop ir vožtuvus, ir jų atsukėjus.

Piliečių parašus dėl referendumo paskelbimo Seimas leido rinkti ir elektroninio ryšio priemonėmis

Parašykite komentarą / Autorius /

Seimas priėmė Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIP-2781(3), Nr. XIIP-2782(2), kuriomis nuspręsta sudaryti galimybę piliečių parašus dėl įstatymo leidybos iniciatyvos ir referendumo paskelbimo rinkti ir elektroninio ryšio priemonėmis, skelbiama lrs.lt svetainėje.

Be įprasto būdo – piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje taip pat bus sukuriama prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaroma galimybė jame pasirašyti. Kaip nustatyta įstatymuose, Vyriausioji rinkimų komisija turės užtikrinti piliečių, pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą.
Jeigu skaičiuojant gautus piliečių parašus bus nustatoma, kad pilietis pasirašė du ar daugiau kartų arba pasirašė ir piliečių parašų rinkimo lape, ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, jo visi parašai bus neįskaičiuojami.

Seimo priimtos naujas nuostatos įsigalios 2016 m. spalio 1 d.

Individualūs balsavimo rezultatai – ČIA, pagal frakcijas – ČIA.

Už piliečių iniciatyvas – ir elektroniniu būdu

Parašykite komentarą / Autorius /

Jurga Tvaskienė | „Lietuvos žinios“

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas siūlo, kad paremti piliečių įstatymų leidybos bei referendumų iniciatyvas Lietuvos gyventojai galėtų pasirašydami ne tik popieriuje, bet ir elektroniniu būdu. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, toks metodas jau sėkmingai išbandytas net trijų rinkimų metu.

EUobserver: Olandų referendumo rezultatai atspindi sutarties šalininkų stovyklos klaidas

Komentarų: 8 / Autorius /

BNS

Politikai ateinančiomis savaitėmis ieškos atsakymo, kodėl trečiadienį Nyderlanduose vykusiame referendume nesėkmę patyrė svarbios Europos Sąjungos sutarties su Ukraina šalininkų stovykla, tačiau profesorius Claesas de Vreese (Klasas de Vresė) jau dabar turi vieną prielaidą.

„Balsavimas „prieš“ nebuvo nulemtas vienos tos pačios priežasties“, – sakė politinės komunikacijos specialistas C.de Vreese interviu Briuselio nepriklausomai naujienų svetainei EUobserver kitą dieną po to, kai daugiau nei 61 proc. referendume dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Vytautas Andriukaitis. Liberalai ir socialdemokratai kviečia į referendumą, kuris neįvyks…

Komentarų: 2 / Autorius /

Kovo 30 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko apskirtojo stalo diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijos iniciatoriai – Seimo Konstitucijos komisija ir Liberalų frakcija. Beje, pastaroji inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama pašalinti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, draudžiančią dvigubą pilietybę, ir nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos piliečiai pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.“

Referendume slovėnai dar kartą atmetė įstatymą dėl vienalyčių santuokų

Komentarų: 5 / Autorius /

Sekmadienį vykusiame referendume daugiau kaip 60 proc. balsuoti atėjusių slovėnų pasisakė prieš įstatymą, kuriuo parlamentas legalizavo gėjų santuokas, rodo rinkimų komisijos paskelbti šio plebiscito rezultatai.

Nors piliečių aktyvumas buvo menkas – iš daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, turinčių teisę balsuoti, referendume dalyvavo tik 36,18 procento, tačiau jo pakako, kad referendumas įvyktų.

Ponia Žana ir Lietuvos Vyriausybė: Iš suverenių tautos teisių turėtų tyčiotis ne Seimas, bet Konstitucinis Teismas

Komentarų: 6 / Autorius /

Teisingumo ministerija pasiūlė Konstitucijos pataisas, kurios Konstituciniam Teismui (KT) suteiktų galią nuspręsti, ar 300 tūkst. piliečių inicijuotas referendumas teisėtas.

Vyriausybė pirmadienį šiam pataisų projektui pritarė ir perdavė jas svarstyti Seimui.

Ministerijos pasiūlytose pataisose teigiama, kad jei Seimo ekspertų grupė nuspręs, jog referendumu siūlomas sprendimas neatitinka Konstitucijos, parlamentas turės kreiptis į KT.

Scroll to Top