troleibusas.lt
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas
Šį trečiadienį, 2016-11-23, vyks Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus įkaltas dar vienas vinis į troleibusų sistemos karstą.
Šiauliuose vykusiame seminare-diskusijoje „Antikorupcijos komisijos: veikla ir problemos“ LR Seimo narys, antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius labai poetiškai konstatavo: „Pavogė žmonių tikėjimą valstybe – politikai sudarė tokias sąlygas“.
Šis teiginys papildomų komentarų nereikalavo. Jis Saulės mieste vyko vos savaitei praėjus po garsiųjų Liberalų sąjūdžio politikų viražų su 106 000 ar 250 000 žymėtais ar nebaigtais žymėti, kyšio, neteisėto praturtėjimo, asmeniniais ar skaidriajai Eligijaus Masiulio vadovautos partijai skirtais pinigais… Istorija jau apaugo netikėčiausiomis legendomis bei gynybinėmis versijomis, todėl vargu ar kas Lietuvoje nustebs, kad 7 mėnesius trukęs STT darbas – sekimas, stebėjimas, pokalbių fiksavimas ir pan. – baigsis, kaip jau įprasta, užsitęsusiu pašiliukų tyrimu bei politine skleroze. Visuomenės atmintyje liks tik dar didesnis nusivylimas bei įsitikinimas, kad Lietuvoje didžiausi nusikaltėliai yra tie, kurie pavogė kaimyno vištą ar „darė poveikį“ daugiabučio kieme stovinčiam automobiliui, kad jį apiplėštų ar nuvarytų…
Taigi, labai logiškas ir laiku buvo STT organizuotas seminaras savivaldybių politikams, kad arčiausiai žmonių esanti valdžia bandytų stabdyti nacionalinės korupcijos augimą ir bent pasistengtų reanimuoti visuomenės tikėjimą valstybe.
Tačiau eilinį kartą pastebėjau, kad teorija vaikšto skyrium su praktika. Šiuo metu labai suaktyvėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla Lietuvoje žavi, tačiau Šiauliuose vykęs seminaras regiono savivaldybių Antikorupcijos komisijų politikams šiek tiek nuvylė.
„Mūsų Raseiniams“
Sakote, įžūlokas klausimas? Nesutinku. Kad Raseinių savivaldybė „įsislaptinusi“, galite įsitikinti kiekvienas iš Jūsų, pasižvalgęs po Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių internetinius puslapius.
Atsiverskime Raseinių Tarybos narių internetinį sąrašą. Jame paskelbti vardas, pavardė, priklausomybė politiniam ar visuomeniniam dariniui, nors tai žinoma dar nuo rinkiminės kampanijos, ir elektroninio pašto adresas. Viskas.
Šarūnas Černiauskas, Dovydas Pancerovas | 15min.lt
Kilus skandalui dėl galimo Eligijaus Masiulio kyšininkavimo ir veikimo koncerno „MG Baltic“ naudai, Vilniaus liberalai atsižegnojo nuo šios verslo struktūros. Sostinės valdžia taip pat paskelbė, kad nėra jokio konkurso, kuriame koncerno įmonės būtų pripažintos laimėjusiomis. O tai nebuvo tiesa.
„Mūsų Raseiniams“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį antradienį paskelbė, jog byla dėl Raseinių r. savivaldybės mero Algirdo Griciaus nutraukiama ir teismo nutartis neskundžiama. Pasirodo, visai Lietuvai mero nuvertimo precedentą užsimoję sukurti rajono Tarybos daugumiečiai nesugebėjo deramai net prašymo teismui pateikti.
meslaisvi.lt
Turiu keletą pažįstamų, kurie rimtai įklimpę į greitųjų kreditų spąstus. Įklimpo, nes elgėsi neatsakingai, skolinosi nežinodami, ar galės atiduoti, o ir kreditų įmonės dosniai dalino paskolas. Gyvename laikais, kai pasiskolinti gali kiekvienas, tačiau atiduoti – retas. Skandinavų bankai tiesiog smaginasi Lietuvoje įsiurbdami į savo pinkles vis daugiau žmonių. Tą jie daro be jokios sąžinės graužaties.
„Mūsų Raseiniams“
Net jei manytume, kad Ona Babonienė – Raseinių Tarybos valdančiosios daugumos narė ir vienos iš partijų, šiuo metu sudarančiųjų Seimo valdančiąją koaliciją, atstovė – tėra unikalus nepagarbos Konstituciniam suverenui – Tautai – egzempliorius, jos atvejis vertas ir platesnio aptarimo, gal net apibendrinimo.
Seime užregistravau pataisą, kad būtų panaikinta lengvata valstybės institucijoms nemokėti Nekilnojamojo turto mokesčio. Iškart iš ministerijų pradėjo skrieti raštai, kad lengvatos jokiu būdu negalima naikinti, ji labai būtina ir reikalinga.
„Post Scriptum“
Lietuvos miestų mikrorajonuose žiojinti pilkuma yra niūrus niveliuojančios socialistinės utopijos priminimas. Tačiau ar įmanoma jį užglaistyti taip, kad kadaise blokinių namų (dažnai vadinamų tiesiog „chruščiovkėmis“) virtuvėse vykęs socialinis gyvenimas persikeltų į tų pačių mikrorajonų viešąsias erdves? Daugiabučių rajonų estetika yra tik viena medalio pusė: ką daryti, kad jie taptų aktyvesnio socialinio, kultūrinio gyvenimo, geros kaimynystės židiniais?
Sigita Vaičiuvienė | „Mūsų Raseiniams“
Virė, kunkuliavo aistros dėl pokyčių kultūroje. Buvusiai valdančiajai daugumai užsimojus kultūros baruose įvesti bent elementariausią tvarką, jos peikti pirmiausiai šokosi pati Raseinių kultūros centro direktorė Valdonė Balčaitienė, jos pusėn stojo dabartinės valdančiosios daugumos politikai – socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, visuomeninių judėjimų atstovai, kurie netruko atšaukti visus savo pirmtakų priimtus sprendimus. Anot jų, jokių permainų rajono kultūroje nereikėjo ir nereikia.
Bet permainos atėjo pačios. Kovo 31-osios popietę Kultūros centro direktorė Valdonė Balčaitienė ir jos pavaduotoja Alma Kurmauskienė darbo metu rastos gerokai „įšilusios“.
