Ekonominė politika

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Komentarų: 20 / Autorius /

Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininkas primena: visos prognozės dėl elektros tiekimo „liberalizavimo“ išsipildė su kaupu. Įgyvendinus „reformą“ Lietuvos gyventojai tapo „nepriklausomų“ elektros tiekėjų „žmogiškais ištekliais“, privalančiais praverti savo pinigines tiek, kiek šie sumanys pareikalauti už elektrą. Valstybės lygmeniu įteisinus nuo nieko nepriklausomų ir niekieno nekontroliuojamų ir netramdomų „nepriklausomų“ elektros tiekėjų klaną, jos vartotojai prarado net menkiausią valstybės apsaugą.

Klausas Švabas kasmetiniame tarptautiniame viršūnių susitikime ragina vykdyti pasaulinį ekonomikos perstruktūrizavimą

Komentarų: 18 / Autorius /

Jei perstruktūruojate ekonomiką, dėl to sumažėja pajamos, disponuojamos pajamos, dėl ko gali kilti plačios apimties socialinė įtampa, kurią stebime mūsų pasaulyje.

Klausas Švabas (Klaus Schwab) pirmadienį pradėjo šių metų B-20 susitikimą (B-20 susitikimas – tai G20 susitikimo dalis, skirta tarptautinės verslo bendruomenės idėjų mainams) Indonezijoje kviesdamas didelio masto pasaulio ekonominės, politinės, socialinės ir ekonominės sistemų perstruktūravimui.

Kviesdamas visuotiniam pertvarkymui, Švabas, vokiečių ekonomistas, einantis Pasaulio ekonomikos forumo pirmininko pareigas, teigė, kad pertvarkymas ne tik užtruks „kelerius metus“, bet ir greičiausiai sukels kančių paprastiems žmonėms.

„Jei pažvelgtumėte į visus iššūkius, galime kalbėti apie daugialypę krizę, ekonominę, politinę, socialinę, ekologinę ir institucinę krizę. Bet iš tikrųjų tai, su kuo turime susidurti, yra gilus sisteminis ir struktūrinis mūsų pasaulio restruktūrizavimas. Ir tai užtruks šiek tiek laiko. Ir pasaulis atrodys kitaip, kai peržvelgsime šį pereinamąjį procesą “, – sakė jis.

Almantas Stankūnas. Dainiui Kreiviui ir valdantiesiems nors kuolą ant galvos tašyk

Komentarų: 7 / Autorius /

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui ir valdantiesiems nors kuolą ant galvos tašyk – jiems vis tiek nė motais Lietuvos elektros vartotojų interesai.

Kartoju dar kartą: leidimai naujų pramoninių vėjo ir saulės jėgainių vystymui privalo būti išduodami aukcionu būdu TIK pagal pasiūlytą mažiausią kainą už visą pagamintą elektros energiją 15-25 metų laikotarpiui.

Juo labiau, jeigu eina kalba apie tokį didelius ir svarbius projektus, kaip 2×700 MW vėjo jėgainių parkų vystymą jūroje.

Atsižvelgiant į aukcionų kitose šalyse rezultatus, pasiūlyta mažiausia kaina gali būti 5,5-6,5 cnt/kWh.

Tada visas skirtumas tarp šios kainos ir biržos kainos gali būti grąžintas vartotojams per neigiamą VIAP mokestį (CfD principas).

Aukcionas pagal didžiausią vystytojo mokestį yra kazino su daugeliu nežinomųjų. Todėl pasiūlyti mokesčiai nebus dideli, palyginus su tikėtina nauda, jeigu investuotojas pasirenkamas pagal mažiausią elektros energijos kainą.

Taip pat didžiulis absurdas yra bandyti perkelti paruošiamųjų darbų (PAV atlikimas, grunto tyrimai ir pan.) kaštus ir rizikas investuotojui. Kazino statymai didėja, o išlošimo tikimybė mažėja. Tai gali grėsti aukciono sužlugimu – nebus pasiūlymų arba jų bus tik keli ir nebus konkurencinės aplinkos.

Ir kam gi naudingiausias toks valdančiųjų pasirinktas kelias? Ogi investuotojams į jėgaines ir privatiems nepriklausomiems elektros tiekėjams. Kažin kodėl valdantieji taip rūpinasi jų, o ne elektros vartotojų interesais?…

Nuoroda į pranešimą: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2022/11/16/antrasis-vejo-parkas-baltijos-juroje-bus-igyvendinamas-be-valstybes-paramos

Almantas Stankūnas. Ar ministras pripažino, kad žlugo elektros rinkos liberalizavimas?

Komentarų: 2 / Autorius /

Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininkas

Skambiais politikų pareiškimais apie būsimą vadinamųjų nepriklausomų elektros tiekėjų (NET) aršią konkurenciją ir mažesnes kainas vartotojams prasidėjęs elektros rinkos liberalizavimas įžengė į Tiesos stadiją: energetikos ministras Dainius Kreivys prašo tiekėjų mažinti kainas.

Kodėl ministrui reikia prašyti tiekėjų mažinti kainas, jeigu jas turi mažinti konkurencija? Akivaizdu, konkurencijos nėra arba ji tėra tikros konkurencijos imitacija. O jeigu nėra konkurencijos, tai rinkos dalyviai – elektros tiekėjai ir pigios elektros gamintojai – gali džiaugtis pasakiškais pelnais, kuriuos neša elektros vartotojai.

Peržvelgiau NET pasiūlymus sudarantiems sutartis dėl fiksuotos kainos. NET Enefit, Elektrum Lietuva ir Ignitis siūlo fiksuoti kainas laikotarpiui nuo 1 iki 7 metų. Siūlomos galutinės kainos, nepritaikius valstybės kompensacijos, svyruoja nuo 38,3 cnt/kWh iki 52,3 cnt/kWh. Fiksuojant kainą trumpesniam laikotarpiui kainos yra aukštesnės, o ilgesniam – žemesnės. Lyginant pasiūlymus galime konstatuoti, kad Igničio, kurio maždaug 75 proc. akcijų valdo valstybė, kainos yra aukščiausios. Ta proga pravartu atkreipti dėmesį, kad NET Ignitis turi beveik 80 proc. buitinių vartotojų.

Pabandykime įvertinti, kokius pelnus gamintojams ir NET gali sunešti vartotojai taikant minėtas kainas?

Almantas Stankūnas. Modernizacija bus baigta per 45 metus, o per tą laiką pusę daugiabučių reikės nugriauti

Komentarų: 30 / Autorius /

45 metai mažajai renovacijai, kuri atsiperka per 1-2 metus.

Energetikos krizė, Rusijos karas su ES panaudojant dujas, brangstantis biokuras dėl jo trūkumo ir galiausia – būtinybė taupyti energiją. Visa tai girdime iš valdančiųjų politikų lūpų.

Gerai, tada juk galime tikėtis, kad tie politikai nedelsiant, nustūmę viską šoną įgyvendins daugiabučių namų šilumos punktų keitimą ir šildymo sistemos balansavimą, kuris atsiperka dėl sutaupytos šilumos per 1 ar 2 šildymo sezonus?

Ir tai neskaičiuojant efekto centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, nes modernizavus visus šilumos mazgus galima sumažinti šilumnešio temperatūrą ir šilumos nuostolius tinkle.

Ir koks politikų rūpesčio rezultatas: 66 paraiškos daugiabučių šilumos sistemų modernizavimui, kai reikia modernizuoti 3000 daugiabučių sistemas!

Taigi, modernizacija bus baigta per 45 metus. O gal greičiau, nes turbūt pusę tų daugiabučių reikės per tą laiką nugriauti dėl jų nesaugumo.

Iš esmės tai yra proceso imitacija, boikotas. Atrodo lyg viską organizuoja Kremliaus agentai.

Spėju atsakymas bus – taigi nėra paraiškų.

Almantas Stankūnas. Politikai, gal visgi malonėtumėte paaiškinti iki galo Lietuvos reguliuojamų strateginių energetikos įmonių kainodarą?

Komentarų: 6 / Autorius /

Ponai ir ponios iš energetikos sektoriaus ir politikai, gal visgi malonėtumėte paaiškinti iki galo Lietuvos reguliuojamų strateginių energetikos įmonių kainodarą.

Taigi Litgrid Rokas Masiulis kai kilo klausimas apie perkrovimo pajamas, kurios susidaro dėl didžiulio kainų skirtumo tarp Švedijos ir Lietuvos zonų, jūs minėjote, kad dėl jų kreipsitės į Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir prašysite, kad tos pajamos būtų panaudotos būtinų investicijų finansavimui ir elektros perdavimo dedamosios el. tarife mažinimui. Apie tai buvo papildomi pranešimai ir buvo nurodyta, kokiu dydžiu mažinama perdavimo dedamoji.

Tuo tarpu pranešime rašoma „…bendrą pajamų augimą daugiausia lėmė išaugusios disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos. Dėl didesnių didmeninių elektros rinkos kainų šios pajamos išaugo 3,8 karto, iki 126,5 mln. Eur. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų didėjimas ar mažėjimas neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas, taip pat išaugusias 3,8 karto.”

Ar čia eina kalba apie perkrovimo pajamas, kurios buvo panašaus dydžio ar apie kitas pajamas?

Jeigu neina kalba apie perkrovimo pajamas, tai kodėl jos neminimos pranešime ir kaip jos įtakojo įmonės finansinį rezultatą?

Jeigu eina kalba apie perkrovimo pajamas, tai kaip šis tekstas dera su anksčiau dėstytu pranešimu apie perkrovimo pajamų panaudojimą – grąžinimą vartotojams?

Toliau yra rašoma: „Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3,7 kartus, iki 75,4 mln. Eur, didėjusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, skelbia operatorė.”

Dėl to turiu esminį klausimą:
Kodėl Litgrid negalėjo sudaryti sutarčių su pigios elektros gamintojais (vėjo/saulės parkais) dėl visos jų pagamintos elektros tiesioginio supirkimo ir naudoti šią energiją technologinių nuostolių kompensavimui?
Arba kitas variantas: VERT įvykdo bent kelis aukcionus tokiems gamintojams jų jėgainių vystymo leidimams gauti ir išduoda leidimą tiems gamintojams, kurie pasiūlys pigiausią visos pagamintos energijos pardavimo kainą, kuri savo ruožtu būtų taikoma papildomų pajamų grąžinimui arba priemokai vystytojui CfD principu. Papildomos pajamos būtų naudojamos išaugusių išlaidų dėl didesnių technologinių nuostolių kompensavimui.

Kas trukdo tai realizuoti ir tiesiogiai mažinti elektros energijos perdavimo sąnaudas?

Gal tokio, Lietuvos vartotojams naudingo sprendimo, dėl visuomenei nežinomų priežasčių, neleidžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Dainius Kreivys ar INGRIDA ŠIMONYTĖ?

Visas pranešimas: https://www.vz.lt/…/litgrid-per-9-siu-metu-menesius…

Almantas Stankūnas. Ar išlaikys ES išbandymą energetika?

Komentarų: 20 / Autorius /

Ar tikrai Europos Sąjunga (ES) užsimojo suvaldyti energetikos krizę, ar tik stebime politikų surežisuotą spektaklį ir bandymus akių dūmimu apmaldyti visoje Europoje kilusias aistras?

Tiesa, kad ES vyksta intensyvūs posėdžiai, įskaitant valstybių vadovų lygmeniu. Tiesa, kad daromi skambūs pareiškimai apie pigių gamintojų viršpelnių apribojimą ir būtinybę ES narėms solidariai dalytis to apribojimo nauda. Laužomos ietys dėl susitarimo riboti gamtinių dujų kainas ir taip sumažinti viso kiekio, kuriuo prekiaujama biržose, kainas. Jau kelios savaitės yra užsimenama apie galimybę apriboti atsinaujinančios energijos ir kitų pigių gamintojų pagamintos elektros energijos kainą iki 18 ct/kWh.

Tuo tarpu žinome, kad saulės ir vėjo jėgainių veiklos savikaina, įskaitant ir investicijas, yra apie 6 ct/kWh. Nesunkiai galime apskaičiuoti, kad minėtas ribojimas atsinaujinančiai energetikai užtikrins apytikriai 200 proc. grynąjį pelną. Neblogai, palyginti su dabartiniais iki 500 procentų pelnais. Toks pelnas pagal Europos Komisiją jau moralus karo akivaizdoje.

Daugelyje ES šalių, Jungtinėje Karalystėje ir kitur yra ne vienas projektas, kai leidimas vystyti jėgainę yra išduodamas pagal pasiūlytą mažiausią fiksuotą visos elektros energijos supirkimo kainą 15 ar net 20 metų laikotarpiui. Kai kainos rinkoje būna aukštesnės negu aukcione fiksuota kaina, skirtumą gamintojas grąžina valstybei, o kai kaina rinkoje mažesnė, valstybė skirtumą kompensuoja gamintojui.

Almantas Stankūnas. Vilniaus šilumos tinklai, kodėl visiškai negerbiate šilumos vartotojų?

Komentarų: 7 / Autorius /

Vilniaus šilumos tinklai ir Gerimantai Bakanai, kodėl visiškai negerbiate šilumos vartotojų nesiteikdami informuoti kodėl rugsėjo mėn. buvo toks žymus šilumos kainos padidėjimas?

Rugsėjo mėn. VŠT šilumos kaina gyventojams staiga padidėjo nuo rugpjūtį buvusios beveik 11,89 cnt/kWh iki 17,56 cnt/kWh. Tuo tarpu spalio mėn. kaina mažės beveik dvigubai iki 9,7 cnt/kWh.

Iš VŠT tinklapyje pateikiamos informacijos aišku, kad kaina svyruoja dėl kintamos kainos dedamosios svyravimo.

Baltpool sistemoje, kur VŠT perka šilumą jokio žymesnio nupirktos šilumos kainos svyravimų nematyti.

Tačiau vis tiek VŠT šilumos kainos kintamosios dalies padidėjimas rugsėjo mėn. yra žymus, o įmonės pateikiamas komentaras apie šios kainos dydį išlieka vienas ir tas pats: „…atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio kuro ir pirktos šilumos kainas”.

Vilniaus miesto savivaldybe, Remigijau Šimašiau, buvo jūsų pažadai vilniečiams, kad šilumos kainos išliks panašios kaip ir praeitą sezoną.
Tai gal pasirūpinkite ne tik pažadų žarstymu, bet ir savalaikiu komentarų pateikimu jeigu kažkas vyksta ne taip kaip žadėjote?

Scroll to Top