„Žinių radijas“
Vyriausybei pritarus nuo liepos padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad jeigu verslas dėl šio didinimo nesugeba išsilaikyti, jo ir nereikia.
Paskutinėje Europos Komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „super lengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.*
Net didindamos kai kurių sričių PVM, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ pirmo būtinumo produktams. Šią taisyklę taiko praktiškai visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir lengvatinio tarifo šildymui atsisakymas, ir jo padidinimas iki 21 proc. eilinį kartą potencialiam investuotojui primena, kad jam reikia laikytis kuo toliau nuo Lietuvos: juk kuo daugiau paimama per mokesčius, tuo mažesnė pasidaro gyventojų perkamoji galia, tuo mažesnės šalies ekonominio augimo galimybės ir brangesnė darbo jėga.
„Žinių radijas“
[em]Seimo vicepirmininkui Algirdui Sysui siūlant, kad įdarbinti puse ar mažiau etato ir uždirbantys mažiau nei oficiali minimali alga asmenys privalėtų socialiniam draudimui mokėti daugiau mokesčių, ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad toks siūlymas yra ėjimas teisinga linkme, nes tai prisidėtų prie sistemos be vokelių kūrimo.[/em]
[em]Seimas, Vyriausybė, „Sodra“, VMI, muitinė, ministerijos, inspekcijos, tarybos, tarnybos, departamentai, institutai, centrai, prokuratūra, teismai, kalėjimai – visi jie pabrango.[/em]
Tuo metu, kai nuolat skelbiama apie kainų mažinimą, o visos kainos šalyje, prognozuojama, mažės, valdžios sektoriaus teikiamos paslaugos brangsta apie 7 procentus.
15min.lt
[em]Daugelis tėvelių, siekdami paskatinti savo vaikus gerai mokytis, iki šiol mėgsta naudoti tokius posakius kaip antai: „jei nesimokysi – eisi griovių kasti“; „jei blogai mokysies – visą gyvenimą gatves šluosi“.[/em]
alkas.lt
Ekonomikos analitikas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad Lietuva per dvidešimt penkerius metus taip ir nesugebėjo sukurti gerovės valstybės. Analitikas ne visiškai teisus. Lietuva sukūrė gerovės valstybę, tiesa, ne visiems, o tik labai mažai visuomenės daliai. O didžioji visuomenės dalis pasiskirstė – vieni išvažiavo gerovės valstybės ieškoti svetur, kiti pasiliko namuose tenkindamiesi mažais atlyginimais.
Reiktų sutikti su minėto autoriaus nuomone, kad visa tai lėmė valdančiųjų partijų politika. Tiek konservatoriai, tiek buvusi demokratinė darbo partija (dabartinė socialdemokratų partija) savo praktine politika sudarė sąlygas didžiulei turtinei visuomenės diferenciacijai. Pradžią visiems šiems procesams davė neskaidri ir dažnai savitikslė privatizacija („Telekomas“, „Mažeikių nafta“, skirstomieji elektros tinklai, „Lietuvos dujos“ ir kt.) bei korupcija atsiduodantys projektai, tokie kaip LEO.LT, nacionalinis stadionas, atominės energetikos iniciatyvos ir eilė smulkesnių projektų. Dėl tokių veiksmų prarasti valstybės pinigai niekur nedingo, jie tik nusėdo turtingesniųjų, apsukresniųjų kišenėse.
Skirmantas Malinauskas | 15min.lt
Už gražių lozungų apie švarią aplinką, raginimų rūšiuoti šiukšles, naujų sąvartynų ir brangių atliekų rūšiavimo gamyklų slepiasi finansinių interesų voratinklis ir skylėta pinigų švaistymo sistema. Gyventojai iš savo kišenės išlaiko neefektyviai veikiančias ir nekontroliuojamas savivaldybių įmones. Konkurencijos tarybos tyrimas atskleidė, kaip skiriasi kainos savivaldybėse, kur rinka monopolizuota. Pinigai švaistomi ir neapgalvotiems brangiems projektams.
paukštė.lt
Širma nukrito… Atsiskleidęs politinis peizažas pagaliau galutinai turi atverti akis ir atkimšti ausis nieko nesuprantančiam rinkėjui. Lietuvoje nėra politikų tikrąja šio žodžio prasme. Yra tik savanaudės susivienijusios žmonių grupės, turinčios savus egoistinius tikslus. Taip kalbu pirmiausia apie, „socialdemokrato“ Algirdo Butkevičiaus vadovaujamo, ministrų kabineto nutarimą perduoti Seimui pusfabrikatį – socialinių partnerių dar nebaigtą derinti Socialinio modelio projektą. Tokio būsimo įstatymo projekto aptarimui normalios valstybės, suvokdamos jo reikšmę žmonėms ir valstybių ateičiai, skirtų mažiausiai kelis metus. Lietuvoje projektą buvo leista „aptarti“ net du mėnesius.
15min.lt
[em]Bet koks, net mažiausias užsiminimas apie galimybę šalyje įvesti naujus mokesčius visuomenėje visada sukelia nemažą erzelį. Ir tai suprantama, nes ši sritis daugiau ar mažiau paliečia visus šalies gyventojus.[/em]
[em]Gegužės 18 d. Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicija, susirūpinusi greitųjų kreditų žalingu poveikiu, išplatino kreipimąsi, raginantį Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimą ir Vyriausybę nedelsiant priimti Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo pataisas.[/em]
