Geopolitika

Kęstutis Girnius. Nenoras žvelgti tikrovei į akis

Parašykite komentarą / Autorius /

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Kęstučio Girniaus svarstymus apie besikeičiantį Vakarų Europos peizažą.

„Šių didžiųjų išbandymų metu prie valstybių vairo stovi ne iškilūs vadovai, gebantys įkvėpti ir drąsinti savo šalies piliečius, bet vidutiniokai, nemokantys nei kovoti su dienos iššūkiais, nei laimėti gyventojų pasitikėjimo. Susidaro įspūdis, kad politiniai ir kiti elitai nenori ar negeba atviromis akimis vertinti pokyčių, piliečių persiorientavimo. Užuot pripažinę, kad piliečiai reiškia savo norus ir kad šie norai turi pagrindo, jie linkę manyti, kad piliečiai yra pasimetę, netenka savo dorovinio kompaso, pasiduoda neapykantai ir išankstinėms nuostatoms arba, kad juos paveikia ir apgauna piktai nusiteikusios išorės jėgos – labiausiai Rusija, kuri nori sugriauti Europos vienybę ir pakirsti pasitikėjimą demokratija. Rinkėjai esą dezorientuoti, bet po kiek laiko supras, kad jų maištas buvo nesusipratimas. Tradiciniam elitui sunkiai į galvą telpa mintis, kad daugelis piliečių mano, kad dabartinė tvarka yra kenksminga jų interesams ir gyvenimo būdui, tad ieško alternatyvių jėgų, kurios veiksmingiau gintų jų gerovę.“

Visą straipsnį skaitykite portale DELFI.lt ČIA.

Europos likimo vingiai 2017

Komentarų: 9 / Autorius /

Europą, kaip žemyną ir civilizaciją, kamuoja neapibrėžtumas – ankstesnių pagrindų atsisakyta politiniu lygiu, o naujų nepavyksta rasti, – teigia Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas Vytautas Sinica. – Europa atsidūrus politinių, socialinių bei ekonominių problemų kryžkelėje, todėl ruošiantis ateinantiems metams, tikslinga iš naujo apmąstyti pastarųjų metų įvykius, sudrebinusius tiek pačios Europos vienybę, tiek europietiškąją tapatybę. Natūraliai kyla klausimas: ką naujo į mūsų ir Europos gyvenimą atplūs 2017 metų vėjai? Taigi šios savaitės diskusijoje kalbamės su Vytautu Sinica, savo disertacijoje gvildenančiu Europos vienijimo projektų filosofinius pagrindus.

Liudvikas Jakimavičius. Rusai puola?..

Komentarų: 35 / Autorius /

Neturėdamas, ką veikti užmečiau akį į broliukų latvių ir estų Delfi portalus. Ir, o siaube, jie ramūs kaip belgai – net nenujaučia kad karas ant nosies, nors dėl savo demografinės padėties tiesiog klykt turėtų, kiek ten potencialių žalių žmogeliukų. Jie nenutuokia, kad karas jau vyksta, o priešas prie apsupto miesto vartų.

Vidmantas Valiušaitis. Kaip atsitiko, kad patekome į diktatūrą?

Komentarų: 11 / Autorius /

Per ilgus nelaisvės dešimtmečius visuomenės sąmonėje susiklostė šiek tiek supaprastintas supratimas tiek apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, tiek apie prezidento A.Smetonos valdymo metus.

Tapo įprasta arba viską teisinti ir pateisinti, matyti vien teigiamybes, kas vyko Lietuvoje tarp 1926–1940 metų, arba viską neigti, sieti tik su blogybėmis, šalies nelaimėmis ir už viską kaltinti A.Smetoną. Manau, kad tai nelaisvės metais visuomenės sąmonėje įspausto ir įsisenėjusio, inertiškai eksploatuojamo istoriografijos įdirbio pėdsakas.

Istorija sudėtingesnė ir įdomesnė. Verta ją prisiminti be pagražinimų – be propagandos ir sąmoningo niekinimo. To kas buvo – nebepakeisime. Tačiau išmoktos istorijos pamokos padeda brandžiau žvelgti į dabartį.

Tomas Dapkus. Apie politikų nuoširdumą

Komentarų: 33 / Autorius /

Veidaknygė

Nuostabu, kaip visi mūsų oficialūs politikai iš sovietinių laikų išmoktomis klišėmis pradėjo reikšti užuojautą Rusijai dėl Turkijoje nušauto jos ambasadoriaus.

Tai atrodytų nuoširdžiau, jei bent vienas iš jų būtų smerkęs Rusijos vykdomas taikių Alepo gyventojų žudynes.

Pagaliau: Rasa Juknevičienė ragina VSD paviešinti JAV įspėjimus

Komentarų: 12 / Autorius /

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad JAV žvalgybos pareigūnai pasiuntė įspėjimus Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Vokietijai, Čekijai ir Lietuvai dėl rusų programišių ketinimų įsikišti į rinkimus šiose valstybėse, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė, skelbia lrs.lt portalas, kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį prašydama pateikti informaciją apie tai, ar Lietuva buvo informuota apie Rusijos bandymą paveikti rinkimų Lietuvoje rezultatus.

Vygantas Vareikis. 9/11 ir 11/9 – kas toliau?

Komentarų: 21 / Autorius /

„Šiaurės Atėnai“ | 2016 m. lapkričio 18 d.

Socialinių medijų erdvėse tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek Amerikoje jau keliami klausimai apie 2016-uosius kaip ypatingus metus, pranašaujančius mums neaiškius įvykius ateityje, kaip nuolatinių iššūkių ir įtampos metus, kaip globalaus liberalizmo žlugimo pradžią, o Amerikos prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą – ir kaip demokratijos pabaigą.

Nagi, nagi. Moderni vakarietiška liberalioji demokratija jungia tris pagrindinius dalykus: valstybę, teisės dominavimą (vadinamąjį rule of law) ir demokratinį atskaitingumą. Natūralu, kad visas šias Vakarų institucijas jau beveik porą dešimtmečių, po Rugsėjo 11-osios teroro akto, yra ištikusi krizė. Prezidentas George’as W. Bushas 2003 metais be jokių racionalių argumentų pradėjo karą Irake – įvairiais skaičiavimais, jo metu žuvo apie pusė milijono irakiečių. Pusė milijono! Prezidento Baracko Obamos pozicija ir NATO antskrydžiai padėjo nuversti Libijos diktatorių Muamarą Kadafį. Ką gi, šiandien turime šimtus tūkstančių pabėgėlių Europoje ir dar maždaug tiek pat, laukiančių už jūros toje pačioje Libijoje.

Ir dar kažkas kalba apie pavojus demokratijai po Trumpo išrinkimo…

Scroll to Top