Politika

Dalius Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas

Žurnalas „Miškai“

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, nukreipianti pasaulio dėmesį nuo tikrosios – Rusijos grėsmės. Net sudėtingas Europos Sąjungos ateities klausimas – viena federacinė valstybė ar valstybių konfederacija – lietuviško politinio elito pateikiamas kaip turintis vienareikšmį ir nediskutuotiną atsakymą: abejojantys federacinės Europos ateitimi ir vertybėmis griauna Europą ir stiprina V. Putino valdžią!

Stasys Buškevičius. Pirk prekę lietuvišką Lenkijoj, arba Kaip kalafioras kibirkštį įskėlė

Alkas.lt

Gaivališka protesto akcija prieš sunkiai įkandamas maisto, buitinių prekių ir paslaugų kainas visus užklupo netikėtai. Sakydamas „visus“, turiu galvoje milijoninius pelnus skaičiuojančius prekybininkus ir rinkimams besiruošiančius, gerokai nuo realybės atitrūkusius politikus. Pastarieji jau ilgus dešimtmečius gyvena iliuzinėje pseudotikrovėje, kurioje pagrindinis rūpestis yra, kaip rasti kompromituojančios medžiagos apie oponentus ir pademonstruoti savo dorą bei sąžiningumą. Nes tik tai, jų manymu, yra be galo svarbu Lietuvos rinkėjui.

Algimantas Rusteika. Revoliucijos nebus

Be reikalo, Marijonai, išsigandai ir jungi atbulinį. Juk pasakei teisybę, kurią visi žinojo. Kaip prie ruso – jie mums melavo, ir mes žinojom, kad meluoja, ir jie žinojo, kad mes žinom, ir mes žinojom, kad jie žino, kad mes žinom. Bet visi tylėjom. Nes taip reikėjo.

Padidėjo kainos – ką jūs! Statistika, visos valdiškos galvos ir pusgalviai, ir visi sotūs kaip katinai komentatoriai rėkė – ne, tai tik runkeliai pas lenkus laksto! Valdžiai reikėjo, kad niekas nepagalvotų, jog kaltas šventasis euras. Nes jei kas parodytų politiką, kuris pasisakytų klydęs, – kaip mat gautų Nobelį.

Dabar iš staiga mums nuleistos teisybės darysim savo biznį. Valio! Garsenybės net tris dienas neis į maximas! Apsipirks trims dienoms ir neis. Ir visiems visiems per visur visur visaip pasirodys, kokie jie tauriai pasipiktinę. Po to, kai viską sušlamš ir išgers – ir vėl nueis. Nes juk nebėra kur kitur eiti.

Vilius Petkauskas. Audra bidone

iq.lt

Per metus, kai ES panaikino pieno gamybos kvotas, žaliavos daugėja, o supirkimo kainos krinta. Permainingos nuotaikos Senajame žemyne, Lenkijos perdirbėjų dėmesys ir skuboti Seimo sprendimai tik dar labiau didina įtampą Lietuvos pieno sektoriuje.

Valdemaras Katkus: dėl kainų pokyčio po euro įvedimo teisūs gyventojai, o ne statistika

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt

Įvedus eurą, daugeliui Lietuvos žmonių gyvenimas iš tiesų pablogėjo, o statistika to nerodo, nes ji naudoja netinkamus vertinimo kriterijus. Taip LRT RADIJUI teigia finansų analitikas Valdemaras Katkus. Pasak jo, Konkurencijos taryba (KT) turėtų išsiaiškinti, ar prekybos centrai nepasinaudojo euro įvedimu, norėdami gauti didesnį pelną. KT pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas akcentuoja, kad tarybos kompetencija dėl kainų didėjimo ribota.

Diskusija: Kam reikalinga laikinoji Seimo komisija, kai iki rinkimų liko tik pusmetis?

Žiūrint iš šalies į mūsų valdžių darbus persekioja toks jausmas, kad jie ten užsiima kažkokiais menkaverčiais merkantiliškais reikalais, tarpusavio stumdynėmis dėl pozicijų, kurios vyksta tarytum kitame, ne mums skirtame išmatavime. Greičiausiai taip ir yra, nes mes dažniausiai nė nenutuokiame, kas už ko stovi, kaip cirkuliuoja biudžeto ir ne tik biudžeto pinigai, kaip pasiskirstyta viešaisiais pirkimais ir konkursais. Valdžioms (visoms be išimties) yra aišku kaip dieną, kad apie tai žinoti – ne mūsų reikalas.

Todėl Seimo dienotvarkėje ir atsiranda visokie svarstymai be svarstymų dėl BK straipsnių ir pataisų siekiant varžyti viešumą ir žodžio laisvę. Atakuojama plačiu frontu ir nematyti, kas ten Seime diktatūros labiau geidžia – pozicija ar opozicija. Susidaro toks negeras įspūdis, kad ir vieni, ir kiti.

Bent šiek tiek šviesos tamsiuose valdžios reikaluose atsiranda, kai kas nors ten kitoje dimensijoje sudaužiamas kaktom. Kai žiežirbos pažyra, tuo momentu kai kas ima ir netikėtai apsišviečia.

Scroll to Top