15 min.lt
Lietuvoje maksimalus mokytojo atlyginimas yra mažesnis nei Rumunijoje, dvigubai mažesnis nei Turkijoje, dešimt kartų mažesnis nei Austrijoje ar Olandijoje ir dvidešimt kartų mažesnis nei Liuksemburge. Tokią šokiruojančią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
BNS
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad valdžiai neatsižvelgus į iškeltus reikalavimus, sausio pabaigoje planuojamas trijų dienų pedagogų streikas vyks.
Švietimo profesinės sąjungos vadovas taip pat pažymi, jog mokytojai mato laisvų lėšų jų reikalavimams įgyvendinti ne tik peržiūrint biudžetą, bet ir tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) asignavimų.
Mokytojai surengė įspėjamąjį streiką ir dar kartą priminė, kad prioritetine sritimi visų partijų programose laikomas švietimas, ko gero, ir toliau sėkmingai atliks amžinojo prašytojo vaidmenį.
Vis dėlto ore sklando abejonės, „ar mūsų mokytojai nenori per daug…“
Kasdien iš pradžios mokyklos, pasibaigus pamokoms, pasiimu savo dukterėčią pirmokėlę ir, kol jos tėvai darbuose darbuojasi, būnu jos aukle. Atsakingas ir įpareigojantis užsiėmimas. Beje, ir labai įdomus. Bendraudamas su vaiku kartais pasijuntu, lyg sugrįžčiau į primirštą savo vaikystę, į dailyraščio pamokas, į netikėta šviesa sušvintantį pirmųjų atradimų džiaugsmą. Sykiu ir lyginu, ko buvome mokomi mes prieš penkiasdešimt metų ir kokį žmogų pasišovusi sukurti mūsų dienų švietimo sistema. Raidynas tas pats, žodžiai tie patys, bet žodžių prasmės, niuansai ir ugdymo intencijos skiriasi. Mano laikų pedagogikos inžinieriai kryptingai kūrė sovietinį žmogų, nepasisekė, bet randai liko siaubingi. Dabartinė sistema pasišovė sukonstruoti kitą, visai naują produktą – europietį.
„Literatūra ir menas“ | „Polityka“ (2015-05-26)
Ar (nuosaiki) Monikos Kuszyńskos sėkmė „Eurovizijoje“ yra jos dainos ar valios triumfas? Ar tai, kad Suomijos grupė „Pertti Kurikan Nimipäivät“ nepateko į finalą, reiškia, kad Europa dar nėra pasirengusi integracijai, nes nepakvietė į savo muzikinę pramogą neįgaliųjų? Ar priešingai – rodo, kad integracija veikia puikiai, nes suomiai negavo taškų už savo negalią (Dauno sindromą, autizmą) todėl, kad žiūrovams tiesiog nepatiko triukšmingas pankrokas? Neįgaliųjų skatinimas yra geriau negu atskirtis, bet tai dar ne integracija.
„Kultūros barai“ 2015 m. nr. 11
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo svarstymai apie poreikį Lietuvos universitetams bendradarbiauti su verslo struktūromis, apie tokių ryšių plėtros perspektyvas. Vis dažniau rengiami iškilmingi forumai, skirti šiai tematikai, vyksta verslo, mokslo ir politikos atstovų diskusijos ir oficialesni pasitarimai, aukštųjų mokyklų absolventai aptaria šį opų klausimą su universitetų administratoriais, panaši retorika aidi, rengiant studentų karjeros dienas, aukštųjų mokyklų auditorijose pristatant darbdavius… Dažniausiai tokie svarstymai baigiami viena ir ta pačia gaida, kuri darosi vis labiau panaši į mantrą: glaudesnis universitetų, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas esą galėtų tapti išganinga burtų lazdele. Ja mostelėjus, aukštosiose mokyklose, ypač universitetuose, bus užtikrinta geresnė studijų kokybė, bus rengiama kvalifikuotesnė darbo jėga, kurią pasitelkus pavyks kilstelėti valstybės ekonomiką. Universitetų ir verslo bendradarbiavimas, šalia kitų dalykų, padės pritraukti į Lietuvą reikšmingas užsienio investicijas, šiuo metu plaukiančias pro šalį.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. iš visų šalies pedagogų. Iš jų 500 yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, 5,8 tūkst. dirba bendrojo ugdymo mokyklose, 100 – neformaliojo švietimo įstaigose.
Akademinis personalas – tai bazinė profesija, turinti valstybinį atsakingą uždavinį – padėti pagrindus kuriant ir formuojant būtinas valstybės ir privataus sektoriaus profesijas, pareigybes. Ar gali dabartinėje situacijoje aukštosios mokyklos atlikti valstybės iškeltus uždavinius?
Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė Klaipėdos prokuroras Ruslanas Ušinskas, 2014 metų gruodį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio išnaudojimo Švėkšnos specialiojo ugdymo centre baigtas.
Byla, kurioje kaltinami aštuoni asmenys – keturios buvusios centro auklėtinės ir keturi vyrai, pirkę nepilnametes seksualiniam išnaudojimui – keliauja į teismą. Jiems pareikšti kaltinimai lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, dėl vaiko pirkimo arba pardavimo, dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo bei pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, praneša BNS.
Bernardinai.lt
Amerikietė matematikos mokytoja aplankė Suomiją ir buvo nustebinta tokių didelių švietimo sistemos skirtumų tarp Suomijos ir JAV. Šiame straipsnyje norime Jus supažindinti su itin unikalia suomių švietimo sistema ir paskatinti pamąstyti apie mūsiškės sistemos spragas.
Žinoma, čia labiau matomas yra skirtumas tarp JAV ir Suomijos, bet daug kas tinka ir Lietuvos švietimui, kuriame mes bandome paimti kuo daugiau, patiriame labai daug spaudimo, perdegimo ir gyvename nuolatinėje įtampoje, kuri ne visada vėliau mus apdovanoja saldžių vaisių ragavimu. Kviečiame dialogui.
