Ugdymo politika

G. Umbrasas: kai atsiranda viešieji pirkimai, poezijos nebelieka

Komentarų: 4 / Autorius /

Jolanta Kryževičienė | LRT KULTŪROS laida „Naktinis ekspresas“, LRT.lt

Svarbu, kiek įmanoma nepriklausyti nuo institucijų, nes, kai, sugalvojus ką nors poetiško, reikia suderinti leidimus ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, poezijos nebelieka, LRT KULTŪROS laidoje „Naktinis ekspresas“ sako Vilniaus poetu vadinamas menininkas Gitenis Umbrasas.

„Viešieji pirkimai netinka menui. Jei pagal viešuosius pirkimus rinktumės, kas žais krepšinį, galbūt kažkas galėtų ant atsarginių suolelių už alaus bokalą pasėdėti, o ne varžybas laimėti. Taip ir su menu. Jei ieškome, kas pigiau pasiūlys, gauname muliažą, imitaciją, o ne meno kūrinį“, – mano Meilės obuoliuko Moniuškos skvere, Meilės krantų prie Neries, Stebuklo plytelės Katedros aikštėje bei įspūdingo paminklo režimo aukoms atminti autorius.

Daiva Repečkaitė. Doktorantūra kaip išlikimo žaidimas

Komentarų: 1 / Autorius /

Prasidėjus naujiems mokslo metams, VDU įsisteigė doktorantų klubas – save jis vadino bendruomene ir per specialią prof. Leonido Donskio paskaitą kvietė mąstyti apie mokslininko pašaukimą. Tačiau paraleliai, o iš dalies – ir įkvėpti šio klubo užduoto tono – ėmė organizuotis ir kiti tinklai, kurių aktyvistų nuomone, Lietuvos doktorantams reikalinga ne bendruomenė ar diskusijų klubas, o profesinė sąjunga.

Ramūnas Karbauskis: „Situacija, kada prisiimti kaltę malonu“

Komentarų: 4 / Autorius /

Tikriausiai nustebinsiu pasakydamas, jog Lietuvoje atsirado krepšinio arena, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiu, o neblaivūs asmenys į ją neįleidžiami, ant krepšinio aikštės ir joje žaidžiančios komandos marškinėlių užrašyta „Už blaivią Lietuvą“. Kiekvienose rungtynėse šioje arenoje už savo komandą serga 800 moksleivių, kurie savivaldybės transportu suvežami iš visų rajono kampelių.

Nebandydamas jūsų kantrybės, pranešu, jog tai – Kėdainių arena, „Nevėžio“ krepšinio komanda, Kėdainių miesto ir rajono vaikai.

Visiems, kurie bando priekaištauti Kėdainių merui Sauliui Grinkevičiui ir Kėdainių savivaldybės tarybai, noriu pareikšti, jog dėl visko „kaltas“ aš.

Atviras studentų laiškas VDU rektoriui J.Augučiui: „Kviečiame į priešakines pozityvaus pokyčio linijas“

Komentarų: 1 / Autorius /

Gerbiamas Rektoriau,

Į jus kreipiasi VDU ir kitų universitetų studentai.

Rugsėjo pirmosios šventė, tradiciškai minima studentų susirinkimu prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės alėjoje ir iškilminga eisena iki VDU centrinių rūmų, šiemet mums baigėsi administracinės teisės pažeidimo protokolu. Mūsų įsitikinimu mes nepažeidėme įstatymų. Laukdami teismo kreipiamės į jus kviesdami ne tik žodžiu, bet ir veiksmais palaikyti žodžio laisvę, demokratines vertybes ir artes liberales principus, taip puoselėjamus Vytauto Didžiojo Universitete. Pirmiausia — padedant nutraukti studentams iškeltą administracinę bylą.

Vytautas Sinica. Lytinio švietimo patamsiai

Komentarų: 6 / Autorius /

propatria.lt

Vakaruose plinta aistros dėl lytinio švietimo. Kanadoje ir Prancūzijoje naujas lytinio švietimo programas visuomenė sutiko daugiatūkstantiniais mitingais. Europos Parlamente atmesta Estrelos rezoliucija, pagal kurią ES šalys turėtų užtikrinti lytinį švietimą pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) standartus. Lietuvoje M. A. Pavilionienė tyliai užregistravo kone tą patį siūlantį projektą.

Ko piktinasi „pažangūs“ vakariečiai? Juk 9 iš 10 lietuvių palaiko lytinį švietimą Lietuvos mokyklose. Tą patį sako ir Lietuvos jaunimo atstovai (LiJOT). Politikai manipuliuoja šia statistika, grįsdami savo teikiamus projektus. Neklausiama, kokio lytinio švietimo nori visuomenė, koks jis būtų naudingas jaunajai kartai ir kokį jį siūlo progresyvūs parlamentarai.

Mykolas Drunga. Koks turi būti geras universitetas?

Komentarų: 2 / Autorius /

LRT.lt

Pasauliui globalėjant, problemos nesuvienodėja, netampa paprastesnės, o išminties joms įveikti reikia ne mažiau, bet daugiau. Tuo pačiu, mokslo metams prasidėjus, netyla kalbos ir apie universitetų reformas. Tad koks turi būti universitetas, kad išleistų sudėtingas gyvenimo problemas spręsti gebančius absolventus?

Štai keletas pamąstymų.

Aleksander Radczenko. Ar streikuos rugsėjį lenkų mokyklos?

Komentarų: 1 / Autorius /

„Šiaurės Atėnai“

Sakoma, kad Rusijoje egzistuoja dvi pagrindinės bėdos – keliai ir kvailiai. Ir Lietuvoje tokių bėdų tikriausiai netrūksta, bet pagrindinė – reformų šalininkų ir priešininkų nesugebėjimas ir nenoras užmegzti dialogą. Dažnai reformos rengiamos paskubomis, stumiamos buldozeriu, o su visuomene dėl jų konsultuojamasi pro forma, net jeigu jos susijusios su tokiomis jautriomis sritimis kaip švietimas ar tautinės mažumos.

Vis šokame ir dainuojame – ar liks jėgų mokytis?

Komentarų: 1 / Autorius /

Milda Kniežaitė | „Lietuvos žinios“

„Galima sukurti patrauklią mokymosi aplinką ir mokytojas gali būti charizmatiškas, bet pagrindas – vaikai, ir atskaitos taškas – turime pradėti mokytis, ir aš iš jūsų turiu reikalauti, kad parodytumėte savo žinias ir gebėjimus“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Egidijus Meiženis. Lošimų bendrovės jaunimui neria lošimų kilpą

Komentarų: 1 / Autorius /

15min.lt

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!“.

Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia, nei tvirtina lošimų salonų savininkai. Valandą trukusio eksperimento metu šešiolikametis vaikinas be jokio vargo buvo įleistas į 5 lošimų salonus. Kalbinti verslo atstovai vienu balsu teigė, kad tokio tipo pažeidimų beveik nebūna, o asmens dokumentus turi pateikti visi be išimties.

Patriotizmas ir pilietiškumas be istorijos?

Komentarų: 3 / Autorius /

[em]Valstybės dienos išvakarėse Tiesos.lt bendraautorė Irena Vasinauskaitė kalbina bendražygį, Lietuvos Sąjūdžio pirmeivį, humanitarinių mokslų daktarą, Šiaulių universiteto profesorių Arūną Gumuliauską.[/em]

[strong]Irena Vasinauskaitė:[/strong] Esi Sąjūdžio pirmeivis, tai gal gali nostalgiškai priminti, koks buvo Atgimimo laikotarpio žmonių, vėliau tapusių Nepriklausomos valstybės kūrėjais, požiūris į Tautos švietimo sistemą?

Scroll to Top