Ugdymo politika

Patriotizmas ir pilietiškumas be istorijos?

[em]Valstybės dienos išvakarėse Tiesos.lt bendraautorė Irena Vasinauskaitė kalbina bendražygį, Lietuvos Sąjūdžio pirmeivį, humanitarinių mokslų daktarą, Šiaulių universiteto profesorių Arūną Gumuliauską.[/em]

[strong]Irena Vasinauskaitė:[/strong] Esi Sąjūdžio pirmeivis, tai gal gali nostalgiškai priminti, koks buvo Atgimimo laikotarpio žmonių, vėliau tapusių Nepriklausomos valstybės kūrėjais, požiūris į Tautos švietimo sistemą?

Gintautas Mažeikis. Lietuvos universitetai Baltarusijos opozicijos veidrodyje

„Šiaurės Atėnai“

57 žymūs Baltarusijos visuomenės veikėjai, iš jų dauguma – disidentai, pasirašė kreipimąsi dėl Vilniuje esančio Europos humanitarinio universiteto (EHU), dėl neskaidrių rektoriaus rinkimų. Kreipimąsi pasirašė buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, vienas iš EHU steigėjų S. Šuškevičius, pilietinės kampanijos „Europos Baltarusija“ vadovas A. Sanikovas, Baltarusijos liaudies fronto rados pirmininkė I. Survila, žmogaus teisių gynėjas A. Beliackis, rašytoja S. Aleksejevič, žurnalistai I. Chalil, A. Počobutas, S. Kalinkina, buvęs valstybinio banko vadovas S. Bogdankevičius, Baltarusijos PEN centro vadovas A. Chadanovičius, Baltarusijos rašytojų sąjungos pirmininkas B. Petrovičius, Politinių tyrinėjimų instituto vadovas A. Kazakevičius, „Solidarumo“ komiteto vadovė I. Kulej, buvęs EHU senatorius filosofas A. Lavruchinas, poetas ir buvęs kandidatas į prezidentus V. Niakliajevas ir daugelis kitų kultūros, politikos ar verslo veikėjų. O ką galvoja A. Lukašenkos „absoliuti dauguma“, nesunku atspėti: jiems EHU juo labiau nereikalingas. Reikia pasakyti, kad mano minėti ir kiti laiško nedrįsę pasirašyti ar jo negavę buvę EHU senatoriai, mokslininkai, lygiai kaip ir daugelis Baltarusijos opozicijos narių, ir anksčiau ne kartą yra aštriai kritikavę šį universitetą kaip neatspindintį Baltarusijos opozicinių demokratinių jėgų intereso. Pavyzdžiui, S. Šuškevičius ne kartą yra viešai kritikavęs EHU dėl dėmesio baltarusių kalbai stokos, dėl Maskvos profesorių gausos ar pavojingai didelio bendradarbiavimo su Rusija. 2011 metais jis yra pareiškęs: „Lietuvos remiamas Europos humanitarinis universitetas yra antibaltarusiškas ir antidemokratiškas. Jis padeda rusifikuoti Baltarusiją.“ Filosofas A. Lavruchinas ir kiti buvę EHU senatoriai viešai daug kritikavo universitetą dėl autoritarinio valdymo stiliaus ir reformų stokos.

Alvydas Jokubaitis. Filosofija ir universitetas: iš universiteto pradėjome statyti sau dvasios Aušvicą

„Naujasis Židinys-Aidai“ 2015 (3)

Kalbant apie universiteto prasmę, sunku suprasti, kodėl graikiškas žodis [em]scholé[/em], reiškiantis laisvą laiką, lotyniškai virto [em]scola[/em], o angliškai apsivertė į [em]school[/em]. Ta vieta, kur žmonės ugdomi ir mokomi, reiškia ne mokyklą, o laisvalaikį. Tai visiškai netinka dabartiniam universitetui apibūdinti. Dabartinis universitetas suvokiamas kaip darbo ir gamybos vieta ir, galima sakyti, atiduotas ekonominio mąstymo diktatūrai.

Liudvikas Jakimavičius. Diskusija. Prezidentės tapatybė

Šią savaitę išgirstame šeštąjį metinį Prezidentės pranešimą. Jį skiautelėm kokią savaitę tampys politologų dvaras ir visokio plauko „laisvosios“ žiniasklaidos komentatoriai. Tegul dirba, atėjo jų aukso valanda – už tai jiems moka pinigus. Nekviesti nemėginkime prisijunginėti prie jų choro, lyg aidu atitardami ar piktindamiesi metinio pranešimo neatitikimais tikrovei bei jo interpretacijomis. Verčiau padiskutuokime rimtesne tema – ar Lietuvos Respublikos Prezidentė nėra tapusi problema Lietuvos Respublikai? Kiek ji, kaip asmuo, yra susieta su tekstais, kuriuos ištransliuoja ir ar vaidmuo Lietuvos siužete yra jos pačios laisva valia pasirinktas?

Aldona Kruševičiūtė. Asmenybė – tai atsakomybė

Asmenybės sąvoka Lietuvoje devalvuota. Tai padaryta senokai. Tai daroma apdairiai, metodiškai, nenutrūkstamai. Užtenka atsiversti populiarius dienraščius ar įsijungti jų svetaines, kad tuo įsitikintum. Devalvavo asmenybės sąvoką ir kai kurios plunksną miklinančios personos, garsiai ėmusios skelbti, kad per menkai jos, „nacionalinės vertybės“, vertinamos… Regis, pamiršo, kad nacionalinės vertybės statusą gali suteikti tik kiti. Tas asmenybės sąvokos devalvavimas ir kryptingas žiniasklaidos vykdomas Lietuvos iškilių asmenybių puolimas (pavyzdžių toli ieškoti nereikia – prisiminkime kad ir Algirdo Patacko pjudymą, prasidėjusį pasinaudojus ligos nulemtu incidentu ir trukusiu iki pat signataro mirties), man regis, yra sudėtinė informacinio karo, kuris, kaip visuotinai pripažinta, jau vyksta, dalis.

Scroll to Top