Rytoj, spalio 5 d., prasideda Katalikų Bažnyčios Vyskupų sinodo generalinė asamblėja „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“. Siūlome kardinolo Alfonso Lopez Trujillo pranešimą, parengtą prieš dešimt metų Popiežiškosios šeimos tarybos vardu, apie tuometinę šeimos padėtį – kai kuri informacija ir situacijos vertinimai vis dar aktualūs, nors padėtis per tą laiką tik paaštrėjo.
Popiežiaus Pranciškaus vizitas mums dar kartą parodė, kad jis gali aiškiai ir nedviprasmiškai kalbėti apie tai, kas jam svarbu, iškalbingai ir tiesiai sakyti tai, ką iš tikrųjų nori pasakyti. Jis nedvejodamas pareiškė aiškią savo nuomonę dėl imigrantų, aplinkos apsaugos, mirties bausmės panaikinimo ir gyrė religinę laisvę (tai yra tokią religinę laisvę, kaip ji suprantama Vakarų sekuliarizuotoje visuomenėje, o ne Bažnyčios teisę skelbti Kristaus tiesą bet kurioje visuomenėje). Nekyla abejonių, kad jam tie klausimai labai svarbūs. Deja, to paties negalima pasakyti apie jo požiūrį į negimusios gyvybės ir tikrosios santuokos gynimą.
Vatikano radijas
Šeštadienio popietę, prieš vigiliją, popiežius atvyko į dar vieną susitikimą ypatingoje JAV istorijai vietoje –Nacionaliniame istoriniame nepriklausomybės parke Filadelfijoje, kur stovi „Nepriklausomybės salė“. Šiame raudonų plytų pastate 1776 metais buvo paskelbta „JAV Nepriklausomybės deklaracija“, o 1787-aisiais – ir JAV Konstitucija, todėl ši vieta laikoma JAV demokratijos lopšiu.
Pirmasis skyrius: Reliatyvizmo diktatūra
Tiesa nuskęsta, bet neprigeria
Sena kinų patarlė
Ką jaučiame matydami besimeldžiantį žmogų – savo tėvą, motiną, vaiką, kleboną, profesorių, kokį nors galingąjį? Jis klūpo, rankos sudėtos, pro užmerktus akių vokus prasišviečia budri siela, galva šiek tiek palenkta širdies pusėn.
Žvelgdami į galingąjį galbūt abejojame, ar jo kūno kalba atspindi tiesą. Bet jei tai vis dėlto pasitaikytų ir tėvo, motinos, vaiko, klebono, profesoriaus, valstybės vadovo atveju atitiktų tiesą – argi šitai mūsų kaip nors nesujaudintų? Žinotume, kad tas žmogus neįsivaizduoja esąs Dievas, bet suvokia, jog yra ribotas, kad aukščiau jo egzistuoja absoliuti galia, ir jis gali su ja užmegzti ryšį, išprašyti kelio gairių ir pagalbos, taip pat tikėtis, kad jam reikės tai galiai atsiskaityti. Ir jei kasdienybėje iš to asmens sklistų gerumas kiekvieno žmogaus, net puoselėjančio kitokius įsitikinimus, atžvilgiu, argi jo negerbtų ir ateistas, argi nelaikytų jo tikru žmogumi, būtent tokiu, kuris atitinka tikrovę? Galbūt ne. Mat gero žmogaus būtis yra veidrodis, į kurį mielai pažvelgs tik tas, kuris pats siekia gėrio. Tas, kuris gėrio netrokšta, veidrodį stengsis iš savo akiračio pašalinti, galbūt jį net sudaužyti.
Popiežiaus vizito Niujorke penktadienio programą užbaigė apsilankymas imigrantų vaikų lankomoje mokykloje ir Šv. Mišios didžiulėje „Madison Square Garden“ arenoje.
Popiežiaus aplankyta Angelų Karalienės mokykla yra Brukline – pietiniame ir pačiame didžiausiame Niujorko rajone, turinčiame apie du su puse milijono gyventojų. Jis sudaro atskirą vyskupiją ir bažnytinės administracijos požiūriu.
Vatikano radijas
Šis penktadienis, rugsėjo 25-oji, iš tiesų neeilinė diena Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje. Trijų dienų susitikime laukiama visų jos 193 valstybių narių prezidentų ir vyriausybių vadovų. Šio aukščiausio lygio susitikimo tikslas yra tvaraus vystymosi programos priėmimas ateinantiems penkiolikai metų, pagrindinį dėmesį skiriant kovai prieš ekstremalų skurdą ir aplinkos apsaugai, pratęsiant ir išplečiant 2000 metais priimtą programą.
Vatikano radijas
Ketvirtadienio ryte popiežius Pranciškus kreipėsi į JAV Kongreso narius. Toks posėdis, kuriame dalyvauja Senato ir Atstovų rūmų nariai, rengiamas specialiomis progomis tris ar keturis kartus per metus – švenčiant prezidento inauguraciją, pateikiant metinę ataskaitą apie valstybės būklę, apsvarstant labai svarbią šaliai temą ar įvykį, atvykus svarbiam svečiui.
Šį kartą jungtinis posėdis sukviestas popiežiaus Pranciškaus vizito proga – pirmą kartą istorijoje popiežius kreipėsi į šios didžios demokratijos aukščiausią politinę instituciją dalyvaujant taip pat valstybės sekretoriui ir prezidento kabineto nariams, diplomatams, Aukščiausiojo teismo teisėjams.
„Vatikano radijas“
Vašingtono katedroje popiežius Pranciškus susitiko su visu Jungtinių Valstijų episkopatu – su beveik visais ganytojais, vadovaujančiais puspenkto šimto vyskupijų, taip pat su vyskupais augziliarais ir emeritais.
Gana ilgoje kalboje popiežius vyskupams priminė artimus Bažnyčios Jungtinėse Valstijose ryšius su Petro Įpėdiniais, ypač su pastarųjų dešimtmečių trim Pranciškaus pirmtakais. „Neatvykau jūsų teisti ar mokyti, – kalbėjo Pranciškus. – Norėčiau pasikalbėti apie tą seną ir tuo pat metu visada naują mūsų pareigą klausti savęs: kokiu keliu turime eiti, su kokiais jausmais, kokia dvasia turime darbuotis?“
Popiežius savo kalboje aptarė ir kai kuriuos esminius Bažnyčios Amerikoje tapatybės ir misijos elementus. „Vietinėms Bažnyčioms vadovaujančių vyskupų tapatybės ir misijos pagrindas yra jų pašaukimas vadovauti bendruomenės maldai, mokyti bendruomenę ir ją ganyti. Tačiau malda – tai ne šiaip malda, bet artima vienybė su Kristumi; mokymas ir vadovavimas – tai ne tik doktrinos mokymas, bet džiugus prisikėlusio Viešpaties skelbimas. Reikia stengtis pakilti iki Kristaus Kryžiaus aukštumų, nes tik iš tokios perspektyvos ganytojas sugebės širdies akimis matyti savo kaimenę. Reikia vengti viską matuoti pagal save.“
„Vatikano radijas“
Sekmadienio rytą – 9 val. vietos laiku, 16 val. Lietuvos laiku – Havanos Revoliucijos aikštėje popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias. Ši pagrindinė Kubos sostinės aikštė, skirta ne tik šeštojo dešimtmečio revoliucijai, bet ir 19 amžiaus nepriklausomybės kovoms ir vienam iš lyderių Jose Marti, gali sutalpinti iki 600 tūkst. žmonių.
Mišios buvo aukojamos ispanų kalba, su Šventuoju Tėvu jas aukojo Havanos arkivyskupas kard. Jaime Ortega y Alamino ir kiti šalies vyskupai. Tarp šv. Mišių dalyvių buvo ir Kubos prezidentas Raul Castro bei Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner. Mišių metu popiežius Pranciškus dešimčiai vaikų suteikė pirmąją Komuniją. Tai pirmas toks atvejis popiežiaus kelionių istorijoje.
„Vatikano radijas“
„Ačiū tiems politikams ir žmonėms Vakaruose, kurie, vedami kilnių intencijų, nori atverti sienas ir priimti sirų pabėgėlius, daugiausia musulmonus, tačiau taip pat krikščionis. Tačiau, žvelgiant toliaregiškai, migracija yra mirtinas pavojus krikščionybei Artimuosiuose Rytuose, o tai lemtų ir pavojingą arabiškųjų visuomenių pokytį. Tai, ko žūtbūt reikia nėra migracijos skatinimas, bet taika“, – taip būtų galima apibendrinti graikų melkitų apeigų katalikų patriarcho Grigaliaus III, reziduojančio Sirijoje, Damaske, atvirą laišką Vakarams ir visiems tiems, kurie gali įtakoti karą Sirijoje.
