lzinios.lt
Į Kovo 11-ąją per visus okupacijos metus mus lydėjo pogrindžio spaudos žodis. Ir pokario partizanų, ir vėlesnių laikų disidentų leidiniai nuolat primindavo – buvome laisvi ir savo laisvę susigrąžinsime.
Vatikano radijas
Kelios minutės po vidudienio šį penktadienį, kovo 4 dieną, pasirodė pirmoji trumpa agentūrinė žinutė – Jemene, Adeno mieste, šeši ginkluoti vyrai įsiveržė į senelių namus ir žudė visus, kas tik jiems pasitaikė po ranka. Vėliau katalikiška žinių agentūra „Fides“, kaip ir „Associated Press“, papildė, jog aukų – bent 16, tarp jų sargai, vairuotojas, šeši darbininkai etiopai, virėjas jemenietis ir keturios Gailestingumo seserys, kitaip vadinamos Motinos Teresės seserimis. Jos čia darbavosi kaip slaugės – dvi iš Ruandos, viena – iš Kenijos ir viena – iš Indijos. Pranešama, kad dar viena iš seserų išgyveno, mat buvo kitose patalpose ir spėjo pasislėpti. Senelių namuose gyvena apie 80 globotinių, daugiausia musulmonų. Netoliese esančios nevyriausybinės organizacijos „Medikų be sienų“ ligoninės atstovas patvirtino, jog buvo atvežta 15 kūnų – žmonės nušauti į galvą, bent keliems, rodos, nukirstos rankos.
propatria.lt
Jaunystė turi savo privalumų ir trūkumų. Vienas jų – kad niekada niekas nėra akivaizdu. Štai aš esu jaunas žmogus, turįs tarti žodį apie mons. Alfonsą Svarinską, kurio niekada asmeniškai nepažinojau. Ir tada man kyla baisiai įžūlus, bet nuoširdus klausimas: kokia prasmė kalbėti apie mons. Svarinską? Jums, kurie jį gyvai pažinojote, šis klausimas tikriausiai pasirodys absurdiškas. Jūs buvote šalia ir matėte, kokių didžių darbų monsinjoras nuveikė dėl Dievo ir Tėvynės. Dar daugiau – Jūs tuos darbus dirbote kartu su juo, ir kiekvienas pagal savo pečius nešėte didesnį ar mažesnį kryžių.
propatria.lt
Kalbėjimas apie religijos laisvę šiandien net tarp katalikų rizikuoja įsipainioti nesusipratimų pinklėse. Neretas įsivaizdavimas, kad religijos laisvė – tai laisvė nesislapstant nevaržomai išpažinti pasirinktą religiją, kad religijos laisvės nepripažįstančiose, pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse, kitų tikėjimų atstovai persekiojami valstybės ir baudžiami. Taip nėra. Kone visos valstybės, nepriklausomai nuo režimo tipo, pripažįsta savo gyventojų teisę praktikuoti pasirinktą religiją. Kad taip yra, aiškiausiai paliudijo skaudi išimtis – vadinamoji „Islamo valstybė“, pradėjusi versti krikščionis rinktis tarp atsivertimo į islamą arba mirties bausmės. Tai, kad tokios represijos prasidėjo musulmonų seniai valdomoje Sirijoje ir Irake, aiškiausiai liudija, kad anksčiau krikščionių teisė praktikuoti savo religiją nebuvo ribojama net ir nesant religijos laisvės.
propatria.lt
Šilti Viduržemio jūros vandenys skalauja skaidraus smėlio paplūdimį, vietą, kur paprastai maudosi ir poilsiauja turistai. Čia lygiai prieš metus dvidešimt koptų krikščionių ir vienas žmogus iš Ganos buvo nukankinti žiaurių Mahometo pasekėjų, žinomų kaip ISIS, arba Islamo valstybė, rankomis.
Bernardinai.lt
1986 m. vasario 5 d. Šalčininkų rajone įvyko avarija: susidūrus pienovežiui su lengvuoju automobiliu žuvo kunigas Juozas Zdebskis ir dar vienas automobilio keleivis, trečiasis buvo sunkiai sužeistas. Laidotuvės vyko Rudaminoje, kur J. Zdebskis 1985 m. buvo perkeltas kunigauti iš Šlavantų. Ši nelaimė apaugo gandais, mažai kas abejojo, jog tai buvo sovietų saugumo tarnybų darbas. Nuo 1970 metų Lietuvoje buvo nužudyta daug sovietų valdžiai neparankių žmonių, tarp jų kalbininkas Juozas Kazlauskas, filosofas Mindaugas Tomonis, kunigas Bronius Laurinavičius… Laidojant kun. J. Zdebskį vyskupas Vincentas Sladkevičius pasakė: „Ši mirtis – Prisikėlimas…“
Lina Japertaitė | 15min.lt
Sovietų saugumo tarnyboms pradėjus aršų katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimą, į pogrindį pasitraukę tikintieji ėmėsi taikaus pasipriešinimo. 1972 metais, tuo metu Vilkaviškio vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrio vadovas Sigitas Tamkevičius inicijavo projektą, kurį kartu su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi pavadino „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Šios kronikos puslapiuose buvo rašoma apie bažnyčios ir tikinčiųjų priespaudą bei persekiojimą.
Tomas Viluckas | 15min.lt
Du Rytų katalikų patriarchai ir krikščionių persekiojimo aukos Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitose šalyse buvo forumo „ Po Cezario kalaviju“ pranešėjai. Ši didelio masto konferencija skirta kovai su krikščionių persekiojimu, neseniai vyko Romoje, pranešė naujienų agentūra CWN.
Ignas Kriaučiūnas | „Atietis“
Pradžia
Sirija. Ankstyvosios krikščionybės, pirmųjų bažnyčių ir pirmųjų vienuolių žemė, vieta, kur Geroji Naujiena pasiekė apaštalą Paulių. Damasko apylinkėse vis dar yra vietų, kuriose kalbama aramėjų kalba – gimtąja Jėzaus Kristaus kalba.
Tačiau ne todėl mes žinome apie šį kraštą. Jau ketvirti metai Siriją niokoja pilietinis karas, jau senokai virtęs tarptautiniu konfliktu ir pagimdęs neregėto žiaurumo darinį – vadinamąją „Islamo valstybę“ (IV). Susikertantys didžiųjų valstybių interesai, greita įvykių tėkmė ir daugybė įvairiausių negandų pasaulyje, ir ypač Artimuosiuose Rytuose, užgožia faktą, jog šiuo metu Sirijoje ir visame regione vyksta turbūt baisiausias kada nors vykdytas krikščionių persekiojimas. Kunigų grobimai, šventovių griovimai ir tikinčiųjų žudymas verčia tūkstančius krikščionių bėgti iš šios žemės, taip artinant dviejų tūkstantmečių krikščionybės Sirijoje istorijos pabaigą.
Rugsėjo 15 d. Seimo narys Mantas Adomėnas inicijavo rezoliuciją „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje“. Savo parašais ją parėmė 23 įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai.
Rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į krikščionių ir kitų religinių mažumų padėtį Artimuosiuose Rytuose ir siūloma ten vykstančius sisteminius nusikaltimus žmogiškumui prilyginami genocidui.
Siūlome susipažinti su lapkričio 26 dieną Seime vykusia diskusija.
