[em]JAV Aukščiausiojo teismo nuosprendis[/em] Obergefell [em]vs.[/em] Hodges byloje [em]seksualinei revoliucijai reiškia tą patį, ką Liudviko XVI nukirsdinimas reiškė Prancūzijos revoliucijai. Jis sunaikino santuokos mistiškumą. Dabar valdžia gali apibrėžti santuoką[/em].
Pro Patria
Būkime atviri dėl to, kas nutiko JAV Aukščiausiajame teisme priimant sprendimą dėl vienalyčių „santuokų“ įteisinimo visoje šalyje. Teisėjas Anthony Kennedy paskatino Teismą pripažinti tikrovės neigimą ir rinktis prieblandą, lyg ji atstotų dienos šviesą.
[em]Pirmąją straipsnio dalį skaitykite [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kristina-zamaryte-sakaviciene.-partneryste-pries-seima-i]ČIA[/url].[/em]
Kai 2011 m. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, ir išaiškino, jog šeima yra grindžiama tam tikrais „ryšiais“, nujautėme, kad šis išaiškinimas turi gilesnę prasmę nei vien santuokos, kaip šeimą kuriančio juridinio fakto, sumenkinimas. Anot Teismo, ne patys žmonės sudarydami santuoką laisvai nusprendžia tapti šeima, bet valstybė, įvertinusi sugyventinių vidinius ryšius, imperatyviai nurodo, kas ir kada, savo ar ne savo noru tapo šeima. Apsipratus su nuo santuokos laisva, bet prievartine sugyventinių šeimos samprata, buvo žengta toliau – Seimo narių grupė pateikė Civilinio Kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti sugyventinių teisę į registruotą „partnerystę“ (toliau – Projektas).
Senų senovėje žmonėms buvo aišku, kad santuoka yra viešas vyro ir moters abipusio „pasidovanojimo“ vieno kitam aktas. Tai naujos šeimos pradžia, kurioje pradedami ir pasauliui ruošiami nauji žmonės. Tokia tvarka gyvavo daug amžių, nes ji atitinka objektyvią realybę (žmogaus kūnišką ir dvasinę prigimtį) ir yra pajėgi vykdyti svarbius uždavinius tautos, žmonijos mastu – atlikti biologinę (gyvybės pratęsimo) ir socialinę (vaikų auklėjimo, ugdymo, socializacijos) funkcijas.
Indrė Vainalavičiūtė | „Lietuvos rytas“
[em]Tėvų bandymai pagrobti savo pačių vaikus, melagingi kaltinimai smurtu ir netolerancija imigrantams – tokios straipsnių antraštės mirga ne tik lietuvių, bet ir norvegų spaudoje, o pačios aštriausios kritikos strėlės nukreipiamos į vaikų gerove besirūpinančią tarnybą „Barnevernet“.[/em]
Pro Patria
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorė [url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/d-sakaliene-ar-prarysim-kremliaus-jauka-ir-isspjausim-savo-laisve.d?id=68178184]Dovilė Šakalienė išreiškė susirūpinimą[/url] lietuvių tautos priešiškumu žmogaus teisėms ir galima Kremliaus pinigų įtaka šiam reiškiniui. Abu šiuos kritikos motyvus Lietuvoje girdime ne pirmus metus.
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimui
Mes, žemiau pasirašiusieji, reaguodami į Seime bei viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas apie partnerystės įteisinimą, kviečiame Jus nepritarti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo projektams Nr. XIIP-2849 ir Nr. 74-2262.
delfi.lt
Neseniai Prancūziją ir visą pasaulį sudrebinęs teroro aktas, nukreiptas prieš karikatūristų redakciją „Charlie Hedbo“, paskatino absoliučios žodžio, saviraiškos laisvės rėmėjų palaikymo akciją. Šiai akcijai buvo būdinga išreikšti susitapatinamą su įvairių karikatūrų kūrėju: „Je suis Charlie“.
Pro Patria
Praėjusią savaitę konservatoriai (TS-LKD) į viešumą „nutekino“ socialdemokratų parlamentinėms partijoms pasiūlytą partijų „susitarimo dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje“ projektą. Visai pagrįstai jis atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre.
propatria.lt
Visokie vienalyčių „partnerystės“ įstatymų siūlymai ir svarstymai yra nukreipti prieš tradicinę ar autentiška vadinamą šeimą, kadangi iš esmės paneigia pirminį šeimos santykių tikslingumą – prokreaciją. Šeimos santykiuose pagrindinis „veikėjas“ yra vaikas, kurio gimimas natūraliu būdu perkeičia moters ir vyro santykius paversdamas juos motina ir tėvu. Tokioje šeimoje išlaikomas ryšys su gamta. Tas ryšys kildina ir palaiko juridines šeimos santykių normas. Todėl būtina matyti, kaip „partnerystės“ įstatymai ir juos palaikanti ideologija siejasi su vaiko gerove ir tą gerovę laiduojančiomis normomis. Juk autentiškos šeimos institucijos laužymas, „šeimos modelių įvairovės“ propagavimas kaip tik ir nukreiptas į tikrąjį tikslą – vaiką. Skatinantys „šeimos modelių įvairovę“ jau savaime paneigia tarsi savaime aiškų įsitikinimą, kad pirminis prigimtinis vaiko gerovės, deramo jo ugdymo ir saviugdos pamatas yra šeima. Todėl visada būtina kelti klausimą, kokia šeimos samprata, koks šeimos modelis grindžia vienokias ar kitokias siūlomas juridines, vaiko gyvenimą turinčias gerinti normas ir kaip tos normos veiks šeimos santykius. Kaip tik šeimos institucijos atžvilgiu labai aiškiai skiriasi ir visokie teisiniai siūlymai. Vieni jų grindžiami tarsi savaime suprantamu moters ir vyro santuokos ir šeimos modeliu, o kiti yra nukreipti prieš tradicinę, tad ir atsilikusia įvardijamą šeimą ir siekia „išlaisvinti“ vaikus iš tradicinėje šeimoje palaikomos lyčių skirtingumo, tėvystės ir motinystės nuovokos, taip pat ir tokioje šeimoje labiau nei kitose bendro gyvenimo apraiškose puoselėjamos krikščioniškos ar apskritai religinės pasaulėjautos bei dorovės.
