Skelbiame inžinieriaus-geologo, Gedminų bendruomenės pirmininko Vytauto Švanio atvirus klausimus Vyriausybei.
LR Seimas, priimdamas Žemės gelmių įstatymo pataisas, uždegė žalią šviesą išsklaidytųjų (skalūnų) angliavandenilių žvalgybai praktiškai visoje Žemaitijoje. Mums kelia nerimą ir gąsdina šie planai, nes susipažinę su studijomis, atliktomis kvalifikuotų ekspertų Europos Parlamento1 ir Europos Komisijos2 užsakymu, bei kita moksline informacija apie išsklaidytų angliavandenilių gavybą, mes sužinojome, kad visur pasaulyje, kur tik ji vykdoma, naudojant hidraulinio uolienų ardymo technologijas, susiduriama su didžiuliu neigiamu poveikiu aplinkai, žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei ir iki šiol nėra surasta ir greičiausiai nebus surasta būdų, kaip tą poveikį reikšmingiau sumažinti.
Mes kreipiamės į Jus norėdami išsiaiškinti, kaip bus sprendžiamos su išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgyba ir gavyba atsiradusios gamtosauginės problemos, kaip bus likviduojamos praktiškai neišvengiamos regioninio ir respublikinio masto avarijos bei katastrofos, ką planuojama daryti su Žemaitijos ir Lietuvos gyventojais?
Pateikiame keletą konkretesnių klausimų.
Skalūnų dujos ir alyva vadinami išsklaidytais angliavandeniliais, nes jie nėra susikaupę telkiniuose, o yra „užsikonservavę“ daug organikos turinčiose praktiškai nelaidžiose uolienose, jų uždarose porose ir plyšeliuose. Slūksojimo sąlygos ir uolienos savybės lemia tai, kad norint išgauti netradicinių angliavandenilių tokį pat kiekį kaip ir tradicinių, reikalinga gręžti 50 kartų daugiau gręžinių, be to, yra būtina naudoti horizontalaus gręžimo bei hidraulinio ardymo technologijas. Gavybos metu susidaro gręžinių tinklas, apimantis visą skalūnų paplitimo teritoriją po 1–5 gręžimo aikšteles 1 km2 ploto, o iš kiekvienos aikštelės dar gręžiami keli gręžiniai (žr. 1 ir 2 pav.). Taigi, pridėjus dar ir kelius, ir kitą infrastruktūrą, iš žemės ūkio naudmenų atimami didžiuliai plotai, ūkiai suskaidomi, jie lieka tarp vyraujančių pramoninių taršių objektų. Tokiomis aplinkybėmis praktiškai nėra įmanomas ne tik ekologinis ūkininkavimas, bet abejotina tampa ir įprasto ūkininkavimo galimybė.
1 pav. Skalūnų dujų gavybos teritorija
2 pav. Gręžimo aikštelės ir horizontalių gręžinių tinklas
Taigi kyla klausimas:
Ar Vyriausybė, prieš pasirašydama sutartis su „Chevron“, yra numačiusi lėšų kompensuoti už:
• žemę, paimtą iš gyventojų?
• gyventojų nekilnojimo turto nuvertėjimą?
• ūkininkų netektas pajamas?
Turint omeny, kad išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius būtinas hidraulinis uolienos ardymas naudojant milžinišką hidraulinio plėšymo skysčio kiekį: į vieną gręžinį supumpuojama nuo 15 000 m3 iki 40 000 m3 tokio skysčio. 1–2 % šio skysčio tūrio sudaro įvairūs cheminiai priedai (paviršiaus aktyviosios medžiagos, biocidai, benzenai, toluolai, tepimo agentai, polimerai, įvairūs inhibitoriai, detergentai, rūgštys ir t.t.), kurių daugelis yra toksiški. Šie ilgai nesuyrantys labai toksiški priedai daro visą hidraulinio plėšymo skystį toksišką.
Apie 50% hidraulinio plėšymo skysčio (~10–20 tūkst. m3) grįžta kartu su dujomis į žemės paviršių, dar papildomai prisisotinęs sunkiaisiais metalais ir radioaktyviomis medžiagomis. Toks skystis paprastai laikomas stadiono dydžio duobėse prie gręžinio. Skystis garuoja bei sunkiasi į gruntinius vandenis.
Kita toksiško hidraulinio skysčio dalis pasilieka gelmėse ir tiktai laiko klausimas, kada per nehermetiškas gręžskyles, gręžinių užvamzdžius, hidraulinio plėšymo aktyvuotus tektoninius lūžius ir propaguotus natūralius plyšius pasieks ir šimtmečius maitins geriamo vandens horizontus (daugiau informacijos ieškokite ČIA, ČIA ir ČIA). Praktika rodo: kur tik vykdoma skalūnų angliavandenilių gavyba, visur užteršiamas geriamas vanduo. Be to, į vandeningus horizontus per plyšius ir nehermetiškus gręžinius į geriamąjį vandenį patenka ir metano dujos. Tuose rajonuose dokumentuota namų susprogimo, gaisrų, kilusių nuo degių dujų, išsiskyrusių iš vandens, atvejų.
Skalūnai, turintys angliavandenilių, Lietuvoje slūgso 15 000 km2 plote. Tai reiškia, kad jų gavyba apimtų dideles teritorijas, būtų gręžiama tūkstančiai gręžinių ir į žemė pumpuojama dešimtys milijonų kubinių metrų toksinių medžiagų, kurių pusė telkšotų žemės paviršiuje. Vienam hektarui Žemaitijos žemės ploto apytikriai tektų 200–400 m3 nuodingų atliekų.
Taigi kyla dar keletas esminių klausimų:
• Kadangi išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos atveju praktiškai neįmanoma išvengti požeminio vandens užteršimo, norėtumėme sužinoti, kokiu būdu gyventojai, jų fermos bus aprūpinti geriamuoju vandeniu, kokiu būdu ir iš kur jis bus transportuojamas?
• Duobės su toksišku hidraulinio plėšymo skysčiu yra atviros. Iš jų garuoja toksinės medžiagos, sklinda labai nemalonus, erzinantis kvapas, o kai kur – ir radiacija. Tokiose vietose užteršiamas dirvožemis, apnuodijama žolė, krinta ir išsigimsta gyvuliai. Kokių priemonių bus imtasi, kad nuo atvirų toksinių medžiagų saugojimo telkinių neigiamo poveikio būtų apsaugoti gyventojai, žemė, gyvūnija, augalija?
• Kur ir kaip bus utilizuojamos toksinės atliekos? Valymo įrenginiams jos netinka dėl didelio kiekio biocidų.
• Jeigu dabartinė teritorija dėl išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos taps netinkama ne tik ūkininkauti,bet ir gyventi, kur bus bus iškelti tūkstančiai, o gal ir šimtai tūkstančių gyventojų? Ar yra jiems numatyta kita teritorija, ar bus skirti atitinkamo našumo ir dydžio žemės sklypai, pastatyti gyvenamieji namai, fermos..?Ar numatytos lėšos visoms išlaidoms, o taip pat ir žmonių materialiniams bei moraliniams nuostoliams kompensuoti?
• Kadangi vandeningų horizontų iškrovos sritis yra Kuršių marios, Baltijos jūra, yra didelė tikimybė, kad bus užterštas Nemunas, Kuršių nerija, Baltijos jūra. Kaip bus sprendžiamos problemos, kurios kils netekus Pajūrio ir Marių rekreacinio potencialo, sumažėjus žuvų kiekiui, o gal visiškai jas sunaikinus? Ar numatyti galimų konfliktinių situacijų su kaimynais Rusija, Latvija, Lenkija sprendimai dėl jūros ir marių užteršimo?
• Ar yra padaryta analizė, kaip išsklaidytųjų angliavandenilių gavyba atitinka darnaus vystymosi principus? Ar prieš imantis tokios veiklos yra paskaičiuota, kad išgautų dujų vertė kompensuos geriamojo vandens neatstatomo netekimo nuostolius, padarytą žalą žemės ūkiui, gamtai, žmonėms?
1 EP Vidaus politikos generalinis direktoratas „Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“, 2011 m.
2 European Commision DG department. AEA study „Support to identification of potential risks for environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydrolic fracturing in Europe“, 2012 m.
Daugiau apie tai ankstesnėse Tiesos.lt publikacijose:
Kiek Lietuvai kainuos skalūnai? arba Ar lietuviai ir vėl parduos Žemaitiją?
Pasaka apie lietuvišką aukso šulinį
R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė: nuo fantastikos iki absurdo
Romualdas Juknys. Skalūnų dujos: viliojantys pažadai ir grėsminga tikrovė
Mokslų akademijos komisijos išvados dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai
Aurelija Stancikienė. Penkios netiesos apie skalūnų dujas
Žemaičiai vieningai sako „NE“ skalūnų dujoms
Dar kartą apie skalūninių dujų gavybą iš arti
Žemaitijos kaimo bendruomenės ir visuomeninės organizacijos sako NE skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai
JAV Federalinio teismo sprendimas: Obamos administracija nepaisė hidraulinio plėšymo keliamo pavojaus
Skalūnų dujos Vokietijoje: Christiano Wilko filmas „Pavojingas godumas“
Šokiruojančios fotografijos iš pirmųjų skalūninių dujų gręžinių Ukrainoje: Donbaso ekologinė katastrofa
Kodėl prancūzai amerikietiškam skalūninių dujų išgavimo būdui pasakė NE
Hidraulinis plėšymas – grėsmė sveikatai, vandeniui, orui ir maistui
„Laisvosios bangos“ radijo laida apie skalūnų dujas
Ar naujausi amerikiečių mokslininkų skaičiavimai sustabdys „pasaulinės skalūnų revoliucijos“ entuziastus Lietuvoje?
Prancūzijai už skalūnų eldoradą brangesnė gamta, – sako prezidentas