Liudvikas Jakimavičius | ekspertai.eu
Tarpšvenčio rūpesčiai, džiaugsmai ir linksmybės kelioms savaitėms „didžiąją“ Lietuvos politiką stumtelėjo į šoną. Didžioji pertrauka tarp kėlinių baigėsi, žaidėjai nori nenori kviečiami sugrįžti į ringą ir jau iki finalinio švilpuko rodyti, ką sugeba ir ką yra sugalvoję su savo štabais ir rinkimų technologais. Karti Lietuvos patirtis mums tiesiog baksnoja į akį, kad visi viešumoje almantys rinkimų šūkiai ir taktiniai triukai yra tik vienas epizodas visai kitame žaidime, kuris vyksta tyliai, gerai paslėptas nuo prašalaičių akių. Mes iš tikro nežinome, kas mums renka prezidentą: Putinas, Merkel ar Obama, bet kad ne mes, tai tikrai galima nujausti. Todėl visai nenuostabu, kad mūsų rinkėjų sudėti lūkesčiai ir iliuzijos į rinktą asmenį po rinkimų netrukus išsisklaido kaip skysti dūmai vėjyje. Atrodytų, jau turėtume atpažinti politinio farso ir tragikomedijos žanrus, bet šiandien dar ne – gal dar po dviejų trijų kadencijų gal atpažinsime, bet mūsų praregėjimo jau niekam nebereikės. Situacijų komedijoje yra tipiškas epizodas, kai vykstant scenoje tragiškai kulminacijai vienas personažas pradeda juoktis, mat suprato anekdotą, pasakotą pirmame veiksme.