2015

Kaip pagrįstai tikėjosi visi nuovokūs sumanios šalies piliečiai, makabriškai 2013 metų rudenį, per patį Hallovyną prasidėjusi garsiausių Lietuvos „skiepų“ istorija baigėsi laimingai. 2015-ųjų sausio 13-osios išvakarėse buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, kolegiškai pasidalinusi su BNS žurnalistais slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, buvo iškilmingai Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Julija Latynina | novayagazeta.ru

[em]Žurnalistė, politologė, leidinio „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina dalijasi įžvalgomis apie tai, kodėl Rusijoje brangsta rublis ir kaip be pėdsako iš šalies dingo 3,5 trilijonų dolerių, gautų už naftą.[/em]

„Naujasis Židinys-Aidai“ | 2014 (8)

Ukrainai optimalių sprendimų nebėra. Jie išnyko tą dieną, kai Maidanas laimėjo savo stulbinamą pergalę, įgyvendindamas visus savo pagrindinius tikslus ir dar su kaupu, visiems laikams atsikratydamas nemėgstamo prezidento Janukovyčiaus. Maidano revoliucijos baigtis buvo nenumatyta, tad dėl jos ir nepasirengta. Niekiniu tapo vasario 21 d. pasirašytas susitarimas tarp Janukovyčiaus ir opozicijos, kurio sudaryme trys ES šalių ministrai atliko vyraujantį vaidmenį. Jei Janukovyčius būtų likęs prezidentu su apribotomis galiomis, kaip buvo numatyta susitarime, Rusija nebūtų okupavusi Krymo, integracijos į Vakarus šalininkai būtų lengvai laimėję prezidento rinkimus, o Putinas negalėtų sekti pasakėlių apie pučą įvykdžiusius fašistus.

Nemanau, kad Rusija turėjo ilgalaikių planų okupuoti Krymą. Kam paglemžti mažą Ukrainos dalį, kai buvo tikimasi visą šalį palenkti savo valiai? Kaip nurodo Henry Kissingeris, kam rengti tokias brangias, dešimtis milijardų dolerių kainuojančias Olimpines žaidynes Sočyje, siekiant pasauliui parodyti, kad Rusija yra pažangi su Vakarų kultūra susieta valstybe, jei ketinama po kelių savaičių pulti kaimyną? Putinas puolė, nes suprato, jog jei jis nieko nedarys, tai istorijon įeis kaip vadovas, kurio valdymo metais buvo pralošta Ukraina. Net tada jis veikė atsargiai, „žaliaisiais žmogeliukais“ tikrindamas, kaip reaguos Kijevo ir Vakarų šalys. Jis įsidrąsino paaiškėjus, jog nebus jokio pasipriešinimo. Putinas skatino, rėmė ir apginklavo separatistus, bet ir stengėsi nuslėpti intervenciją. Rusija atvirai pasiuntė karinius kontingentus tik rugpjūtį, kai atrodė, jog Ukrainos kariuomenė galutinai nuslopins separatistus, o prezidentas Porošenka viešai reiškė viltį, kad bus galima švęsti Nepriklausomybės dieną Donecke ir Luhanske. Ukrainos kariuomenė buvo palaužta, bet Rusijos kariai neišnaudojo progos iškovoti sausumos koridoriaus į Krymą. Buvęs separatistų vadas Igoris Strelkovas neseniai pasakė, kad būtų buvę lengva užimti Mariupolį, bet buvo įsakyta to nedaryti. Užtat Kijevui buvo nedviprasmiškai pranešta, kad Rusija neleis Ukrainos kariuomenei įveikti separatistų.

Steve LeVine | qz.com | 2014 m. gruodžio 2 d.

Vienas keisčiausių moderniųjų laikų karų – septynerius metus trukęs vamzdynų ginčas, kuriame JAV kovojo prieš Rusiją dėl įtakos Europoje – pasibaigė.

[em]„Vilnius yra sukaupęs didžiulę kultūrinę ir intelektualinę galią, kurią turime pasitelkti“, – sakė aktorius, teatro pedagogas Gediminas Storpirštis, dalyvavęs „Lietuvos sąrašo“ programos pristatyme.[/em]

3 veiksmų minidrama

15min.lt

Pasaulį eilinį kartą sukrėtė faktas, kad žmonės už savo įsitikinimų reiškimą gali būti persekiojami ar net nužudyti. Šį kartą nukentėjo satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ bendradarbiai. Rytų europiečiai per šimtmečius yra įpratę prie minties, kad piliečių varžymus vykdo valstybė. Šiuo atveju viskas atvirkščiai – nepatenkinti ekstremistiški piliečiai patys varžo kitus ekstremistiškus piliečius ir tokį ekstremizmą toleruojančią valstybę. Nepaisant to, faktas išlieka toks pats – žmonės šiuolaikinėje Europoje gali nukentėti dėl to, ką jie skelbia. Televizija parodė, kaip grupės žmonių išreiškia užuojautą ir solidarumą rankose laikydami žvakeles ir užrašą „Je suis Charlie“ (Aš esu Charlie).

[em]Švęsdami Viešpaties Krikšto šventę ir taip užbaigdami Kalėdinį laiką liturgijoje kviečiame Tiesos.lt skaitytojus, atgimusius krikštu – per vandenį ir žodį, jungtis maldoje už Lietuvą Tiesoje.[/em]