Šiaulių krašto knygų leidėjų draugija „Saulės delta“ ir Šiaulių krašto kultūros fondas parengė spaudai ir ruošiasi išleisti šviesaus atminimo Šiaulių miesto kultūros ir visuomenės veikėjos, nusipelniusios farmacininkės bei unikalaus Katinų muziejaus įkūrėjos ir ilgametės vadovės Vandos Kavaliauskienės knygą „Ką šlama senas ąžuolas“.
Sausio 25 d. Vilniuje, Mokslų Akademijos didžiojoje salėje, įvyko Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) surengta konferenciją – svarstymai „Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“.
Konferencijoje svarstyta susidariusios padėties rimtumas ir galimi sprendimo būdai, visuomenės ir jos organizacijų pasirengimas spręsti šį klausimą.
Tiesos.lt siūlo Dainiaus Paukštės, buvusio Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo, pasisakymą apie migracijos keliamus iššūkius.
Operatorė – Aušra Gabalytė.
Kaip skelbia ELTA, Liustracijos komisijos vadovas Algimantas Urmonas siūlys Seimui šiemet baigti daugiau kaip du dešimtmečius šalyje, jo manymu, vykstantį liustracijos procesą, t. y. paskelbti vadinamąjį Liustracijos įstatymą negaliojančiu. Kažkodėl A. Urmonui, penkerius metus vadovaujančiam komisijai, vertinančiai duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, tai būtų „politiškai gražiausia pabaiga“.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrių prašydama paaiškinti, koks šio skyriaus darbuotojų vaidmuo „paimant“ Garliavos mergaitę.
Kreipimosi tekstą galite perskaityti čia.
Tiesos lt. siūlo Hagos (Nyderlandų Karalystė) universiteto tarptautinės ir Europos teisės studentės pastebėjimus apie gyvenimą mieste, kuris daugeliui pirmiausia asocijuojasi su įstatymo viršenybe ir tvarka.
Vakar, sausio 24 d., 8.45 val. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama Tatjanos Narkevičienės administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje ji kaltinama dėl „vaiko nepriežiūros“, kai 2012 m. birželio 5 dieną Kauno policija sulaikė keturiolikmetę Eleną Narkevičiūtę ir dar 5 jaunuolius, spalvotomis kreidelėmis Nemuno krantinėje rašiusius žodį „Tiesos“.
Sausio 24-ąją, ketvirtadienį Druskininkų apylinkės teismas Druskininkų savivaldybės vicemerą socialdemokratą Liną Urmanavičių pripažino kaltu pažeidus Rinkimų įstatymo nuostatas bei nevykdžius teismo sprendimo ir skyrė jam 350 litų administracinę baudą.
Šiandien, sausio 23 d., Lietuvos Respublikos Seime įvyko Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti posėdis, į kurį atvyko septyni komisijos nariai: komisijos pirmininkas dr. Saulius Arlauskas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius, Komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Zita Šličytė, Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narė, Atkuriamojo Seimo deputatė, ilgametė advokatė, Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, Kęstutis Milkeraitis, buvęs Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Seimo kontrolierius, doc. dr. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, Liudvikas Narcizas Rasimas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, Dalius Stancikas, komisijos sekretorius, Bernardinai.lt bendardarbis. Posėdyje nedalyvavo šiuo metu Amerikoje viešintis Kazimieras Motieka, Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, advokatas.
Aptarę susiklosčiusią situaciją, Visuomeninės komisijos nariai konstatavo, kad praėjusių metų vasarą visuomenei pristatytas ir Respublikos prezidentei perduotas Komisijos atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuota, kad 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktu buvo pažeista Lietuvos Konstitucija ir pasikėsinta į konstitucinę valstybės santvarką, ignoravo ir valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, kuri Garliavos antpuolio dieną viešai reikalavo ištirti, ar „visus sujaudinusių Garliavos įvykių“ metu „nebuvo naudota prievarta“, ir Generalinė prokuratūra, kuri užuot tyrusi, kas yra atsakingas už gegužės 17 d. prieš taikius piliečius valstybės vardu panaudotą prievartą, toliau tęsia nukentėjusių asmenų teisminį persekiojimą, šiurkščiai pažeisdama Konstitucijos laiduojamas žmogaus teises ir laisves.
Komisija taip pat konstatavo, kad jos kvietimą liudyti ir suteikti informacijos apie smurto aktą Garliavoje ignoravo valdžios ir teisėsaugos pareigūnai. Taigi iki šiol lieka nuo piliečių nuslėptos svarbios masinio smurto aplinkybės. Komisija pripažino, kad stengdamosi nutylėti gegužės 17-ąją vykusius Konstitucijos pažeidimus, atsisakydamos juos sąžiningai ištirti, valdžios institucijos stumia Lietuvos Respubliką policinės valstybės link.
Visuomeninė komisija aptarė ir suderino savo artimiausių veiksmų planą.
Tiesos.lt siūlo Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų grupės narės, ilgametės advokatės dr. Zitos Šličytės komentarą, pasakytą išklausius Aurimo Perednio laidoje „Aktualusis interviu“ („Žinių radijas“) vykusią Dariaus Kuolio ir Aloyzo Sakalo diskusiją apie tai, kiek Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, priimdama „neskundžiamą nutartį“, kad Darius Kuolys pažeidė Susirinkimų įstatymą, paisė Konstitucijos, jos laiduojamų piliečių teisių ir laisvių.
Šiandien, sausio 21-ąją, daugiau nei penki šimtai piliečių viešu laišku kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską ir paragino jį kuo greičiau nutraukti politinį vaikų persekiojimą.
Piliečius papiktino tai, kad Kauno policija iki šiol persekioja vaikus, praėjusią vasarą rašiusius kreidelėmis Nemuno krantinėje žodį „Tiesos“. Kauno moksleivę Eleną Narkevičiūtę ir jos mamą – „už dukters nepriežiūrą“ – policija ir šiandien tampo po teismus.
