Šiandien, eidamas 76 metus, po sunkios ligos mirė kunigas Algimantas Keina.
Lietuva neteko žmogaus, kuris pačių tamsiausių tėvynės negandų metais išdrįso savo gyvenimu ir žodžiu liudyti tiesą, stiprindamas tikėjimą ir teikdamas viltį kovojantiems, kenčiantiems, pavargusiems, abejojantiems.
Šį ketvirtadienį, sausio 17-ąją, 19 valandą M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) vėl rinksis Lietuvos Sąrašo įsteigtas Tiesos.lt klubas.
Susirinkę mokslo, kultūros, politikos žmonės ir visuomenininkai kartu su klubo svečiais – žurnalistais Rūta Janutiene ir Daliumi Stanciku – diskutuos tema „Naikinama ir cenzūruojama viešoji erdvė: kaip ją susigrąžinti?“
Diskusijos video įrašą Tiesos.lt skelbs savo skaitytojams.
Laisvieji menininkai ir pilietinis Tiesos judėjimas kviečia savo valstybei neabejingus žmones sueiti šį ketvirtadienį, sausio 17-ąją, 12.30 val., į Simono Daukanto aikštę Vilniuje ir tylos minute paminėti valdžios pamintą Konstituciją, paniekintas piliečių teises ir laisves.
Gegužės 17-ąją puldama Garliavą, smurtaudama prieš vaiką ir taikius piliečius valdžia, pasak Lietuvos Konstitucijos kūrėjų Kazimiero Motiekos, Zitos Šličytės ir Liudviko Narcizo Rasimo, pasikėsino į konstitucinę valstybės santvarką.
Nepamiršime ir nesitrauksime.
AB „Klaipėdos vanduo“ vadovai, Klaipėdos m. savivaldybės tarybos dauguma pastaruosius penkerius metus uoliai piršo nuomonę: fluoro perteklius pusės Klaipėdos gyventojų geriamajame vandenyje padeda vaikams išvengti karieso, uoliai nutylėdami apie tai, kad fluoras viena pavojingiausių toksinų: jo perteklius gadina vaikų dantis, o didesnės dozės sukelia pavojingas ligas (laimei, kitai klaipėdiečių daliai geriamasis vanduo teikiamas iš kitos vandenvietės – joje fluoro kiekis normalus).
Beje, to melo apie fluoro pertekliaus „gėrį“ publikacijos Klaipėdos dienraščiuose buvo finansuojamos AB „Klaipėdos vanduo“ iš tų pačių gyventojų surenkamų įmokų už kenksmingą vandenį.
Signataro kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime
Mieli Lietuvos žmonės, svečiai,
2011 m. sausio 12 d. šioje tribūnoje Jo Ekselencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tarė: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Atrodytų, paprasta ir aišku. Deja, realybė labai nutolusi nuo šių šventų žodžių. Sausio 13-oji – vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Tačiau šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Tai – kasdienybė. Išdidi ir šalta.
[strong][em]Laisvės premijos laureato Antano Terlecko kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime[/em][/strong]
„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų.
Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę. Dėkoju visiems kovos draugams, laikiusiems save Lietuvos laisvės lygos nariais. Taip norėčiau, kad šioje šventėje dalyvautų pati artimiausia, ištikimiausia mano bendražygė, geriausia patarėja, kasdieninis ramstis visuose varguose – mano žmona Elena. Deja, jos nebėra. Nebėra ir Vlado Šakalio, nuostabų humoro jausmą turėjusio žmogaus, įveikusio SSRS Suomijos sieną ir pasiekusio Švediją. Nebėra Jono Pratusevičiaus, kuris, būdamas 15 metų, išėjo kovoti su pavergėjais, o suimtas iškalėjo 14 metų. Nėra buvusio tremtinio Jono Gelažiaus ir daugelio, daugelio kitų.
Pasirašydamas viešą laišką vidaus reikalų ministrui Dailiui Barakauskui, kuriuo jis raginamas kuo greičiau nutraukti politinį Kauno moksleivės Elenos Narkevičiūtės ir jos mamos persekiojimą, Petras Plumpa, sovietinių laikų rezistentas, dukart politinis kalinys, buvęs atkurtos Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento vadovas, pasakė: „Galiu būti ir triskart politiniu kaliniu“…
Nustebusi perklausiau: negi dabar, dvidešimt antraisiais nepriklausomos Lietuvos metais, jis jaučiasi… tarsi sovietmečiu? Ir paprašiau trumpai pakomentuoti, kokių jam kyla minčių stebint šiandieninę Lietuvos situaciją.
Petro Plumpos atsakymu dalijamės su skaitytojais. Ramutė Bingelienė
Irena Paulauskaitė
Sausio 13-oji lieka švari, tauri mūsų atmintyje.
Tuomet daugelis tiesiog galėjome mirti už TIESĄ, už LAISVĘ.
Austė Nakienė
Artėjant sausio 13-jai, apie šią datą galvojau daugiau negu ankstesniais metais ir, prisimindama žuvusius, nejaučiau šventos ramybės. Paprastai aplankau laisvės gynėjų kapus per Vėlines, bet šiemet norėčiau ten nueiti jų žūties dieną. Tai vis dėl Socialistinio liaudies fronto pirmininko Algirdo Paleckio pakleisto gando, esą tą naktį „savi šaudė į savus“…
Tiesos.lt žurnalistinio tyrimo „Lietuvon atslenka Grūtas?“ atgarsiai (II)
Romualdas Matelis, visuomenininkas, tinklaraštininkas, 22 metus kovojantis su Palangos administracijos savivaliavimu, Antano Balkės skulptūros „Legenda“ likimu susidomėjo, kaip jis pats rašo, perskaitęs „Druskininkų naujienose“ (2012-12-13) paskelbtą 160 Lietuvos menininkų, mokslininkų ir aktyvių piliečių kreipimąsi į tuo metu dar tik paskirtąjį Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių – šiuo kreipimusi jis buvo raginamas sustabdyti savo pavaduotojo Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko savivalę.
Taip susidomėjo, kad jai skyrė net dvi publikacijas, mat, kaip vėliau viename savo komentarų pripažino, pamatęs „nederamų niuansų“, „nutylėti“ negali.
