Institucijos ir pareigūnai

Psichiatras D.Pūras pasijuto persekiojamas už kritiką, žmogaus teisių gynėja D.Šakalienė „nepriklausomo eksperto“ bauginimą vadina „Lietuvos gėda“

Gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, Jungtinių Tautų pranešėjas Dainius Pūras tvirtina, jog Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės užsakymu yra renkama informacija apie jo dalyvavimą Jungtinių tautų organizacijos veikloje. Jo žodžiais tariant, „galbūt taip siekiama bauginti“.

Verta prisiminti. Vygantas Malinauskas. Moralės normų galiojimas teisėje

„Bažnyčios žinios“ | 2012 Nr. 8 (386)

Pastaruoju metu visuomenėje vykstančios diskusijos su nauju aktualumu iškėlė klausimą, koks gi ryšys sieja teisę ir moralę. Šis klausimas yra beveik toks pat senas kaip ir patys pamąstymai apie tai, kas yra teisė. Tačiau mūsų laikais jis įdomus tuo, kad Lietuvos teisėje vyraujanti teisinio pozityvizmo atmaina dažnai pabrėžia teisės ir moralės atskirumą, kuris praktikoje paprastai reiškia, kad teisėsaugos institucijos gali remtis vien tik pozityviąja teise (net jei ji prieštarauja moralės normoms). Tai kažkuo primena teisininkų mėgstamą kartoti Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principą. Nors nei LR Konstitucija, nei kiti įstatymai expresis verbis nėra tokio principo įtvirtinę. Kita vertus, dalies visuomenės nuotaikas vadinamųjų Garliavos įvykių fone galima interpretuoti kaip protestą prieš valstybės teisinę santvarką, besiremiančią teisės atskyrimu nuo moralės. Nors teisinėje praktikoje bei studentams dėstomoje teorijoje vyrauja požiūris, kad teisė ir moralė yra atskiros ir autonomiškos visuomenės gyvenimą reguliuojančių normų sferos, toks požiūris ne tik gali, bet ir turi būti vertinamas kritiškai.

Korupcijos ruletė – savų lošėjų rankose

Arvydas Praninskas | valstietis.lt

Jau ir anksčiau šypseną kėlusi lietuviška kova su korupcija dabar tapo net nebejuokinga. Pernelyg kartojasi nuvalkiotas siužetas: specialieji agentai, areštai, kratos, TV reportažai, o tada – ilga tyla ir metų metais iki stebinančiai švelnaus teismo nuosprendžio tebesitęsiančios bylos.

Sąvadavimo Švėkšnos ugdymo centre byloje – aštuoni įtariamieji

Tyrimas dėl seksualinio išnaudojimo Švėkšnos specialiojo ugdymo centre artėja prie pabaigos. Kol kas įtarimai sąvadavimu pareikšti aštuoniems asmenims – ir buvusioms šio centro auklėtinėms, ir mergaites pirkusiems vyrams, praneša BNS.

Kaip informavo tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, bylą teismui tikimasi perduoti jau šį rudenį. „Šį rudenį, manau, taip, iki žiemos tikrai nueis (byla į teismą)“, – teigė R.Ušinskas.

JAV teisėjas įkalino pareigūnę už atsisakymą registruoti vienalytes „santuokas“

JAV Federacinio teismo teisėjas nusprendė įkalinti Kentukio valstijos Rouano grafystės pareigūnę Kim Davis (Kim Deivis), kai ši atsisakė paklusti teismo nurodymui registruoti vienalytes santuokas, nes „toks veiksmas pažeidžia jos sąžinę, religinius įsitikinimus ir Dievo valią“. Ji buvo išvesta iš teismo salės ir perduota pareigūnams.

Kastytis Braziulis. Ar reikalingas Lietuvai Konstitucinis Teismas?

Manau, ne – esu įsitikinęs, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo veikla prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Netikite? Pabandysiu jums įrodyti ir parodyti.

Viešojoje erdvėje prasidėjo diskusija apie Konstitucinį Teismą, jo funkcijas, teises, galias ir veiklą. Viena dalis žmonių teigia, kad Konstitucinis Teismas yra nereikalingas. Tai yra perteklinė teisminė institucija. Jos funkcijas puikiai ir kokybiškai gali atlikti kiti teismai.

Kita žmonių dalis, ypatingai tie, kurie dirbo arba dirba Konstituciniame Teisme, yra aukšti valstybės pareigūnai ar įtakingi politikai, teigia, kad nieko nereikia daryti. Toks Konstitucinis Teismas, koks jis yra dabar, yra tinkamiausias ir geriausias variantas Lietuvai.

D. Pūras stabdo savo veiklą Sveikatos apsaugos ministerijoje: „Aš žinau, kad ministrė nebelaiko manęs ekspertu, kuriuo būtų galima pasitikėti“

Siūlome susipažinti su naujienų agentūros ELTA išplatintu pranešimu apie Dainiaus Pūro, pranešime vadinamo „vienu geriausių šalies vaikų psichiatrų“, priimtą sprendimą daugiau nebeduoti patarimų, į kuriuos neatsižvelgiama. Kaip tokį eksperto pareiškimą vertina ne mažiau skandalingai pagarsėjusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kol kas nepranešama.

D.Grybauskaitė, apsilankiusi Vilijampolės socialinės globos namuose: „Matyt, tokia situacija buvo užprogramuota“. Kas „užprogramavo“, nepasakė. Deja

15min.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį lankėsi Vilijampolės socialinės globos namuose, kuriuos sukrėtė skandalas – antradienį, iškritęs iš trečio aukšto, žuvo 11 metų šios įstaigos globotinis.

Susitikusi su darbuotojais ir įstaigos auklėtiniais, tarp kurių nemaža dalis – proto ir kitokią negalią turintys vaikai ir paaugliai, prezidentė apžiūrėjo globos namų patalpas ir išgirdo, kokiomis sąlygomis jie gyvena ir dirba.

„Šioje įstaigoje lankomės po dar vieno nelaimingo atsitikimo – per pusmetį čia žuvo du vaikai. Matyt, tokia situacija buvo užprogramuota. Lietuva per 25 nepriklausomybės metus nesugebėjo pakeisti sovietinio tipo globos sistemos. Ypač – neįgaliųjų globos ir priežiūros. Čia dirba daug žmonių ir specialistų, kuriems pastabų aš neturiu: mačiau, kaip jie rūpinasi vaikais, kokiose sąlygose vaikai gyvena, kiek gražių jų piešinių, rankdarbių – tai rodo, kad vaikai čia laimingi, myli šiuos darbuotojus. Deja, biurokratinė mašina ir vadovybė mėgina slėpti prastą situaciją“, – sakė Kaune viešėjusi prezidentė D. Grybauskaitė.

Scroll to Top