Institucijos ir pareigūnai

Tiesina kelią į teisingumą: neįtikėtina, kokias kančias patiria prievartauti vaikai – kodėl tai suvokta tik dabar?

Ieva Urbonaitė-Vainienė | DELFI.lt

Žinodami, kokias kančias patiria prievartauti vaikai, kad būtų nubausti jų skriaudėjai, DELFI šnekinti socialiniai darbuotojai nebuvo tikri, ar patys tai ištvertų.

15 kartų. Tiek skirtingų specialistų klausinėja vaiko, kas, kur, kokiu būdu jam buvo daryta, kviečia į apžiūras, tyrimus, apklausas.

Pagalbos centro vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos „Barnahus“ įkūrėjas, Islandijos Vaiko teisių apsaugos agentūros vadovas Bragis Godbrandssonas pabrėžė, jog vaikų traumavimo galima išvengti tinkamai organizuojant pagalbą ir tyrimą.

Povilas Urbšys: „Šiandien Seimas išsaugojo institucinę ir žmogiškąją savigarbą – nepanorėjo tapti Prezidentės šlepetėmis“

Parlamentarai antradienį slaptu balsavimu nepritarė ir antrajai prezidentės pasiūlytai kandidatūrai į generalinius prokurorus: už Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, dar 19 susilaikė.

Birželio 16 d. panašiomis aplinkybėmis Seimas atmetė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus: už šį kandidatą balsavo 46 Seimo nariai, 50 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.

Laikinai Generalinei prokuratūrai nuo birželio vidurio, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Prezidentės favoritė – neliečiama

Mindaugas Velička | Alfa.lt

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) per pusdienį nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kandidatės į generalinius prokurorus – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės. Apie tai Alfa.lt savo iniciatyva informavo Generalinė prokuratūra. „Priimtas ne teisinis, o politinis sprendimas“, – sako parlamentarų grupės, kuri pasirašė pareiškimą prašydami pradėti tyrimą, narys Povilas Urbšys. Seimo narys atkreipia dėmesį, kad laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis „šioje situacijoje elgiasi kaip suinteresuotas asmuo“, ir įspėja, kad kandidatė nėra nešališka ir priklausoma nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Ką nuo Seimo slepia kandidatė į generalinius prokurorus?

Mindaugas Velička | Alfa.lt

Naujoji kandidatė į generalinius prokurorus, dabartinė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė ne tik turi ką kruopščiai slėpti nuo jos kandidatūrą svarstančių Seimo narių, tačiau ir yra susaistyta gerai slepiamomis bendromis paslaptimis su Seimo neseniai didele balsų persvara atmestu kandidatu į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu bei abu juos globojančiais esamais ir buvusiais prezidentės patarėjais.

Dėl pedofilijos prisipažinusiam Algimantui Liaudaičiui – išnaudotų vaikų ieškiniai

Lukas Pileckas | 15min.lt

Trečiadienį Jurbarko r. apylinkės teismas vėl atvertė dėl pedofilijos prisipažinusio buvusio Viešvilės vaikų globos namų direktoriaus Algimanto Liaudaičio bylą. Tik prasidėjęs posėdis netrukus buvo atidėtas, nes pilnametystės sulaukęs nukentėjusysis pateikė 10 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Tokia suma vaikinas įvertino dėl A. Liaudaičio veiksmų patirtus savo išgyvenimus.

Psichiatras D.Pūras pasijuto persekiojamas už kritiką, žmogaus teisių gynėja D.Šakalienė „nepriklausomo eksperto“ bauginimą vadina „Lietuvos gėda“

Gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, Jungtinių Tautų pranešėjas Dainius Pūras tvirtina, jog Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės užsakymu yra renkama informacija apie jo dalyvavimą Jungtinių tautų organizacijos veikloje. Jo žodžiais tariant, „galbūt taip siekiama bauginti“.

Verta prisiminti. Vygantas Malinauskas. Moralės normų galiojimas teisėje

„Bažnyčios žinios“ | 2012 Nr. 8 (386)

Pastaruoju metu visuomenėje vykstančios diskusijos su nauju aktualumu iškėlė klausimą, koks gi ryšys sieja teisę ir moralę. Šis klausimas yra beveik toks pat senas kaip ir patys pamąstymai apie tai, kas yra teisė. Tačiau mūsų laikais jis įdomus tuo, kad Lietuvos teisėje vyraujanti teisinio pozityvizmo atmaina dažnai pabrėžia teisės ir moralės atskirumą, kuris praktikoje paprastai reiškia, kad teisėsaugos institucijos gali remtis vien tik pozityviąja teise (net jei ji prieštarauja moralės normoms). Tai kažkuo primena teisininkų mėgstamą kartoti Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principą. Nors nei LR Konstitucija, nei kiti įstatymai expresis verbis nėra tokio principo įtvirtinę. Kita vertus, dalies visuomenės nuotaikas vadinamųjų Garliavos įvykių fone galima interpretuoti kaip protestą prieš valstybės teisinę santvarką, besiremiančią teisės atskyrimu nuo moralės. Nors teisinėje praktikoje bei studentams dėstomoje teorijoje vyrauja požiūris, kad teisė ir moralė yra atskiros ir autonomiškos visuomenės gyvenimą reguliuojančių normų sferos, toks požiūris ne tik gali, bet ir turi būti vertinamas kritiškai.

Korupcijos ruletė – savų lošėjų rankose

Arvydas Praninskas | valstietis.lt

Jau ir anksčiau šypseną kėlusi lietuviška kova su korupcija dabar tapo net nebejuokinga. Pernelyg kartojasi nuvalkiotas siužetas: specialieji agentai, areštai, kratos, TV reportažai, o tada – ilga tyla ir metų metais iki stebinančiai švelnaus teismo nuosprendžio tebesitęsiančios bylos.

Scroll to Top