Teismai

Prezidentės favoritė – neliečiama

Mindaugas Velička | Alfa.lt

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) per pusdienį nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kandidatės į generalinius prokurorus – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės. Apie tai Alfa.lt savo iniciatyva informavo Generalinė prokuratūra. „Priimtas ne teisinis, o politinis sprendimas“, – sako parlamentarų grupės, kuri pasirašė pareiškimą prašydami pradėti tyrimą, narys Povilas Urbšys. Seimo narys atkreipia dėmesį, kad laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis „šioje situacijoje elgiasi kaip suinteresuotas asmuo“, ir įspėja, kad kandidatė nėra nešališka ir priklausoma nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Ką nuo Seimo slepia kandidatė į generalinius prokurorus?

Mindaugas Velička | Alfa.lt

Naujoji kandidatė į generalinius prokurorus, dabartinė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė ne tik turi ką kruopščiai slėpti nuo jos kandidatūrą svarstančių Seimo narių, tačiau ir yra susaistyta gerai slepiamomis bendromis paslaptimis su Seimo neseniai didele balsų persvara atmestu kandidatu į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu bei abu juos globojančiais esamais ir buvusiais prezidentės patarėjais.

Verta prisiminti. Vygantas Malinauskas. Moralės normų galiojimas teisėje

„Bažnyčios žinios“ | 2012 Nr. 8 (386)

Pastaruoju metu visuomenėje vykstančios diskusijos su nauju aktualumu iškėlė klausimą, koks gi ryšys sieja teisę ir moralę. Šis klausimas yra beveik toks pat senas kaip ir patys pamąstymai apie tai, kas yra teisė. Tačiau mūsų laikais jis įdomus tuo, kad Lietuvos teisėje vyraujanti teisinio pozityvizmo atmaina dažnai pabrėžia teisės ir moralės atskirumą, kuris praktikoje paprastai reiškia, kad teisėsaugos institucijos gali remtis vien tik pozityviąja teise (net jei ji prieštarauja moralės normoms). Tai kažkuo primena teisininkų mėgstamą kartoti Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principą. Nors nei LR Konstitucija, nei kiti įstatymai expresis verbis nėra tokio principo įtvirtinę. Kita vertus, dalies visuomenės nuotaikas vadinamųjų Garliavos įvykių fone galima interpretuoti kaip protestą prieš valstybės teisinę santvarką, besiremiančią teisės atskyrimu nuo moralės. Nors teisinėje praktikoje bei studentams dėstomoje teorijoje vyrauja požiūris, kad teisė ir moralė yra atskiros ir autonomiškos visuomenės gyvenimą reguliuojančių normų sferos, toks požiūris ne tik gali, bet ir turi būti vertinamas kritiškai.

JAV teisėjas įkalino pareigūnę už atsisakymą registruoti vienalytes „santuokas“

JAV Federacinio teismo teisėjas nusprendė įkalinti Kentukio valstijos Rouano grafystės pareigūnę Kim Davis (Kim Deivis), kai ši atsisakė paklusti teismo nurodymui registruoti vienalytes santuokas, nes „toks veiksmas pažeidžia jos sąžinę, religinius įsitikinimus ir Dievo valią“. Ji buvo išvesta iš teismo salės ir perduota pareigūnams.

Vytautas Landsbergis. Mąstyti. Apie kai kuriuos teismus

„Lietuvos žinios“

Neringa – Lietuvos perlas. O neskundžiamas teismo sprendimas, kad Neringos savivaldybė privalo atlyginti žalą, kam valdininkas davė neteisėtą statybos leidimą, o tartum niekuo dėtas savininkas (po to jo skriaudos pirkėjas) įvykdė kito teismo sprendimą ir nugriovė – irgi Lietuvos perlas.

Ūkiškai galvojant, žalą privalėtų atlyginti apgavikai. Ar leidimo davėjai buvo tardomi? Praktiškai tokių teismo sprendimų geriau nevykdyti. Patempk. Antai „Laisvas laikraštis“ sistemiškai nevykdo metų metais, ir nieko; net antstoliai kapituliuoja. Arba įvykdyk ir paskui apkaltink (Teismą? Save patį?) dėl neteisėto pastato griovimu padarytos žalos.

Vytautas Landsbergis. Medininkų aidas

„Lietuvos žinios“

[em]Aukos ant laisvės aukuro. Medininkuose nužudytųjų akys žvelgia į mus laukdamos teisingumo. Bet mums tai pernelyg sunku arba per mažai rūpi. Reikštųsi pagarba kritusiems tėvynės gynėjams, kurios mes neturime. Pagarbos. O tėvynė pati sau ar turi?[/em]

Andrius Navickas. „Pasidaryk pats“ visuomenė (I): eugenikos gimimas

Bernardinai.lt

Vienas iš sudėtingiausių uždavinių šių laikų socialinės rūpybos sistemoms – kaip įgyvendinti prisiimtus didelius socialinius įsipareigojimus sparčiai senėjančioje visuomenėje, kur vis daugėja žmonių, kuriems reikalinga pagalba, o jaunų žmonių skaičius vis mažėja? Tai daugiabriaunė problema, kurios ištakos ne tik radikalūs demografiniai pokyčiai, bet ir supasaulietinta socialinė rūpybos sistema, kai centralizuoti valstybės aparatai perėmė tas funkcijas, kurias seniau atliko šeima, bendruomenė, Bažnyčia.

Sakoma, kad išmintingas ne tas, kuris niekada neklysta, bet tas, kuris mokosi iš klaidų, sugeba jas ištaisyti ir jų nebekartoja. Tad siūlau tekstų ciklą apie tai, kaip XIX a. pabaigoje išpopuliarėjo idėja, jog dera perkurti visuomenę, ją radikaliai patobulinti naudojant tuos pačius metodus, kurie paprastai naudojami sodininkystėje – taip gimė eugenika ir jos fanatikai. Padariniai buvo kraupūs. Deja, dabar vėl pasigirsta siūlymų, kiek rafinuočiau, bet iš esmės ta pačia dvasia spręsti sudėtingas socialines problemas. Tikiu, kad turėsime drąsos ir išminties tam pasipriešinti.

Povilas Gylys. Raidė „w“: teisėjas G.Seikalis turi kartoti teisės studijas. Kartu su J.Sabatausku

Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių, ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.

Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai. Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia nepatenkintus „marginalus“. Tada pastariesiems sakoma: „Jūs protestuojate? Šekit – jums įstatymas!“ Ir praktiškai visada nesaviems toks surandamas.

Tinkamą įstatymą valdančioji klasė surado velioniui Romualdui Ozolui, profesoriui Broniui Genzeliui ir kitiems protestuojantiems „marginalams“. Ir nomenklatūrai nė motais, jog šiems Sąjūdžio pirmeiviams įstatymo nedrįso surasti, o tokių tikrai buvo, anoji – tarybinė valdžia. Ta valdžia nedrįso persekioti už tuo metu neteisėtus veiksmus – masinių protesto akcijų organizavimą. O naujoji, komjaunuoliška, nomenklatūra viešai ir ciniškai pažemino VALSTYBĖS ATKŪRĖJUS. Surado ir pritaikė įstatymą. Lengvinančių aplinkybių nebuvo rasta…

Scroll to Top