Teismai

Vytautas Landsbergis. Mąstyti. Apie kai kuriuos teismus

„Lietuvos žinios“

Neringa – Lietuvos perlas. O neskundžiamas teismo sprendimas, kad Neringos savivaldybė privalo atlyginti žalą, kam valdininkas davė neteisėtą statybos leidimą, o tartum niekuo dėtas savininkas (po to jo skriaudos pirkėjas) įvykdė kito teismo sprendimą ir nugriovė – irgi Lietuvos perlas.

Ūkiškai galvojant, žalą privalėtų atlyginti apgavikai. Ar leidimo davėjai buvo tardomi? Praktiškai tokių teismo sprendimų geriau nevykdyti. Patempk. Antai „Laisvas laikraštis“ sistemiškai nevykdo metų metais, ir nieko; net antstoliai kapituliuoja. Arba įvykdyk ir paskui apkaltink (Teismą? Save patį?) dėl neteisėto pastato griovimu padarytos žalos.

Vytautas Landsbergis. Medininkų aidas

„Lietuvos žinios“

[em]Aukos ant laisvės aukuro. Medininkuose nužudytųjų akys žvelgia į mus laukdamos teisingumo. Bet mums tai pernelyg sunku arba per mažai rūpi. Reikštųsi pagarba kritusiems tėvynės gynėjams, kurios mes neturime. Pagarbos. O tėvynė pati sau ar turi?[/em]

Andrius Navickas. „Pasidaryk pats“ visuomenė (I): eugenikos gimimas

Bernardinai.lt

Vienas iš sudėtingiausių uždavinių šių laikų socialinės rūpybos sistemoms – kaip įgyvendinti prisiimtus didelius socialinius įsipareigojimus sparčiai senėjančioje visuomenėje, kur vis daugėja žmonių, kuriems reikalinga pagalba, o jaunų žmonių skaičius vis mažėja? Tai daugiabriaunė problema, kurios ištakos ne tik radikalūs demografiniai pokyčiai, bet ir supasaulietinta socialinė rūpybos sistema, kai centralizuoti valstybės aparatai perėmė tas funkcijas, kurias seniau atliko šeima, bendruomenė, Bažnyčia.

Sakoma, kad išmintingas ne tas, kuris niekada neklysta, bet tas, kuris mokosi iš klaidų, sugeba jas ištaisyti ir jų nebekartoja. Tad siūlau tekstų ciklą apie tai, kaip XIX a. pabaigoje išpopuliarėjo idėja, jog dera perkurti visuomenę, ją radikaliai patobulinti naudojant tuos pačius metodus, kurie paprastai naudojami sodininkystėje – taip gimė eugenika ir jos fanatikai. Padariniai buvo kraupūs. Deja, dabar vėl pasigirsta siūlymų, kiek rafinuočiau, bet iš esmės ta pačia dvasia spręsti sudėtingas socialines problemas. Tikiu, kad turėsime drąsos ir išminties tam pasipriešinti.

Povilas Gylys. Raidė „w“: teisėjas G.Seikalis turi kartoti teisės studijas. Kartu su J.Sabatausku

Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių, ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.

Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai. Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia nepatenkintus „marginalus“. Tada pastariesiems sakoma: „Jūs protestuojate? Šekit – jums įstatymas!“ Ir praktiškai visada nesaviems toks surandamas.

Tinkamą įstatymą valdančioji klasė surado velioniui Romualdui Ozolui, profesoriui Broniui Genzeliui ir kitiems protestuojantiems „marginalams“. Ir nomenklatūrai nė motais, jog šiems Sąjūdžio pirmeiviams įstatymo nedrįso surasti, o tokių tikrai buvo, anoji – tarybinė valdžia. Ta valdžia nedrįso persekioti už tuo metu neteisėtus veiksmus – masinių protesto akcijų organizavimą. O naujoji, komjaunuoliška, nomenklatūra viešai ir ciniškai pažemino VALSTYBĖS ATKŪRĖJUS. Surado ir pritaikė įstatymą. Lengvinančių aplinkybių nebuvo rasta…

Algimantas Zolubas. Neblaivus teismo sprendimas

Buvau liudininkė omonininkų byloje. Teismo posėdžio metu nustėrau pamačiusi teisėją Stasį Lemežį. Nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė kilęs klausimas: nejaugi tokioje svarbioje byloje nerasta kitų teisėjų, turinčių nepriekaištingą reputaciją?

Šis teisėjas buvo sučiuptas vairuojant automobilį neblaivus. Įvykis buvo paviešintas per Lietuvos nacionalinę televiziją. Eteryje pasisakė ir tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Jis pažadėjo Lietuvos žmonėms, kad už tokį elgesį Lemežis tikrai bus pašalintas iš pareigų. Tąkart šventai patikėjau prezidento žodžiais, deja, teisėjas taip ir liko teisėjauti. Skambinau į Vilniaus apygardos teismą, norėdama pasitikslinti, ar tikrai teisėjas tebedirba. Atsakinga darbuotoja, mano nuostabai, atviravo: „ Ką jūs, dirba ir dirbs“.

Norėjau kreiptis į prezidentą ir paklausti, kodėl prezidentas netesi savo pažado. Kaip įrodymą bandžiau surasti laidų archyve to interviu įrašą, deja, jo rasti nepavyko, nors kiti visi buvo.

Šis faktas, mano nuomone, patvirtina 2015 m. gegužes 8 dieną R.Miliūtės vedamoje laidoje dalyvavusio advokato pasakymą, kad dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio kalti yra trys subjektai: teisėjai, prokurorai, politikai.

Kai susikompromitavę teisėjai veda tokias svarbias bylas, neblaivūs sprendimai neturėtų stebinti.
Rita Vipartienė

Dalius Stancikas. Anomalija

Bernardinai.lt

Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — [em]nelygumas[/em]). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.

Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV.

Kandidatas į generalinius prokurorus. Kaip pralaimi valstybės ir teisingumo interesai?

Mindaugas Velička | Alfa.lt

Šiandien Seimas spręs, ar pritarti Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrai į generalinius prokurorus. Teisėjo paskyrimas į šias pareigas kelia daug prieštaringų vertinimų. Dalis Seimo narių skeptiškai vertina tiek šio kandidato atsiradimo peripetijas, tiek spaudimą, kurį jaučia iš prezidentūros pritarti jo kandidatūrai. [url=http://www.alfa.lt/straipsnis/49860234/prezidentura-pasirinko-kandidata-i-naujus-generalinius-prokurorus]Tuo metu aiškėja, kad save pristatančiu kaip prokuratūros gelbėtoju kandidato vadovaujame Kauno apygardos teisme priimtas ne vienas prieštaringas sprendimas[/url].

Piliečiai klausia: ar po A.Cinino suformuotos teismų praktikos pedofilija vis dar įrodoma?

[em]„Kauno apygardos teisme ketvirtadienį buvo atversta seksualinės prievartos byla, kurioje dviem kauniečiams pateikti kaltinimai dėl labai rimtų seksualinių nusikaltimų. Prieš teismą stoję A. L. (30 m.) ir A. Ch. (34 m.) kaltinami net trejus metus seksualiai išnaudoję vaiką.[/em]

[em]Bylos, kurią išnagrinėti patikėta teisėjai Daivai Jankauskienei, duomenimis, A. Ch. ir A. L. 2011–2014 m. savo namuose mažamečio vaiko akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip pat prievartavo patį vaiką“,[/em] – ketvirtadienį paskelbė [url=http://www.alfa.lt/straipsnis/49864575/kaunieciai-kaltinami-trejus-metus-prievartave-ir-tvirkine-mazameti]alfa.lt[/url] portalas.

Scroll to Top