Vyriausybė

Linas Karpavičius. Kolchozas ir kolchoznykai

Berods Baliukevičius – Dzūkas savo Dienoraštyje , o gal J. Lukša – Daumantas savo Partizanuose, arba A. Ramanauskas – Vanagas savo Daugel krito sūnų atpasakoja tokį atvejį. Jie dienavoja pas stambų ūkininką ir kalbasi apie politiką arba kaip tada vadindavo, politikuoja. Viena iš temų buvo apie žemės nusavinimą. Stambus ūkininkas …

Linas Karpavičius. Kolchozas ir kolchoznykai Skaityti toliau »

Asta Višinskaitė – Katutė. Pusė milijardo šen ar ten. O mokytojams pinigų nėra.

Pusė milijardo šen ar ten. O mokytojams pinigų nėra. Pastreikuos ir vėl eis dirbti, ar ne taip, ministre? “Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad ne visai aišku, kaip iš kelių milijardų švietimo biudžeto panaudojama maždaug pusė milijardo. Esą, ir švietimo bendruomenė, ir žurnalistai ne kartą ragino …

Asta Višinskaitė – Katutė. Pusė milijardo šen ar ten. O mokytojams pinigų nėra. Skaityti toliau »

Dominykas Vanhara. Pabandykime vėl balais įvertinti dabartinių ministrų darbą

aigi, gerbiamieji, pagaliau atėjo spalis. Kodėl sakau „pagaliau“? Nes būtent spalį vyksta Seimo rinkimai, o tai reiškia, kad mes visi atkentėjome dar vienus šios valdžios, kuri, kaip visuotinai žinoma, yra „geriausia, kas tik galėjo nutikti Lietuvai“, valdymo metus. Trumpai tariant, kentėti liko jau tik vienerius metus. Šia džiugia gaida, kad …

Dominykas Vanhara. Pabandykime vėl balais įvertinti dabartinių ministrų darbą Skaityti toliau »

Dominykas Vanhara. Tapinas Šiugždinienės skandalą vystosi toliau

Kaip matau, Šiugždinienės skandalas pas Tapiną vystosi toliau. Neslėpsiu, dėl to man yra smagu, bet paanalizuokim šią situaciją polittechnologiniu požiūriu. Pradėkime nuo paties A. Tapino. Jis jau kelis mėnesius išsukinėja savivaldybių tarybų narių lėšų kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms „įsisavinimo“ skandalą. Viskas labai gerai, tik problema ta, kad iki šiol ant …

Dominykas Vanhara. Tapinas Šiugždinienės skandalą vystosi toliau Skaityti toliau »

Dominykas Vanhara. Apie ministrų kaitą

Penktadienio proga pakalbėkime apie ministrų kaitą. Kaip visuotinai žinoma, dabartinė premjerė, dar jos pakyrimo premjerės pareigoms metu, plėšėsi marškinius ant krūtinės sakydama, kad jei, neduok Dieve, koks jos ministras pateks į kokį skandalėlį ir neatsistatydins, tuomet atsistatydins ji pati. Ir, kaip žinome, skandalų ar skandalėlių, kurie būtų susiję su ministrais, …

Dominykas Vanhara. Apie ministrų kaitą Skaityti toliau »

Dr. Vaidotas A. Vaičaitis. Apie teisingumo ministro teisę iškelti drausmės bylą advokatui

2022 m. rugsėjo 30 dieną viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad teisingumo ministrė vieno privataus asmens prašymu iškėlė advokatui drausmės bylą.

Tiek, kiek tai buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, teisingumo ministro įsakyme rašoma, kad drausmės byla iškelta „dėl to, kad jis [advokatas] viešoje erdvėje išreikšdamas nuomonę apie asmenų, organizavusių paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą (pasisakymai pateikti naujienų portale „Delfi“ ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje), galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama ir taip pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso“ nuostatas.

Vytautas Radžvilas. Dar viena valdančiųjų paslauga Kremliui?

Skaitant VST buvusio vado R. Pociaus pasakojimą apie jo atleidimo priešistorę ir priežastis galima beveik neabejojant daryti svarbiausią išvadą: tai nėra paprastos intrigos ir smulkmeniškas kerštavimas. Tai pirmiausia politinis klausimas.

Ši vyriausybė ir su vadu susidorojusi ministrė A. Bilotaitė nuosekliai tęsia D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu pradėtą vykdyti naują ir radikaliai antilietuvišką valstybinę kadrų politiką. Jos esmė ir paskirtis yra metodiškai šalinti iš atsakingų vadovaujančių pareigų nors kiek patriotiškesnius ir valstybei besąlygiškai lojalius asmenis. Ideologinis sprendimo atleisti R. Pocių pamušalas iš karto tampa matomas vos atkreipus dėmesį į dvi aplinkybes.

VST vado pašalinimo istorijoje minima K. Lančinsko pavardė. Taip, to paties Vilniaus policijos vadovo, kuris 2012 m. nėrėsi iš kailio, kad už tariamai neteisėto mitingo organizavimą būtų nuteisti Nepriklausomybės akto signatarai B. Genzelis ir R. Ozolas bei Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys A. Medalinskas. R. Pocius neįtinka ir todėl, kad 1991 m. sausio 13-ąją gynė Lietuvą. Tai – didžiulė nuodėmė Sąjūdžio aklai nekenčiančios valdančiosios daugumos akyse.

Tačiau šį politinį susidorojimą akivaizdžiai skatina ir praktiškesni motyvai.

Vytautas Sinica. Didžiausias šios kadencijos politinis skandalas

Nėra būdo objektyviai išmatuoti ir palyginti politinių įvykių skandalingumą. Ir visgi drįsčiau sakyti, kad naujausi atsistatydinusio generolo Ričardo Pociaus vieši pareiškimai dėl situacijos Vidaus reikalų ministerijoje yra didžiausias šios kadencijos politinis skandalas.

Ministerija ir generolas teigia visiškai priešingus dalykus ir be pilnos informacijos neįmanoma iš šalies pamatuoti, kas teisus. Tačiau jeigu R. Pocius sako tiesą dėl riaušių prie Seimo nakties, sunku įsivaizduoti, kaip valdantieji galėtų užsimerkti ir apsimesti, kad ir čia nieko neįvyko.

Specialiai nieko nekomentavau, kol nebuvo viešos ministerijos reakcijos į kaltinimus. Nors kol kas visuomenė turi tik žodį prieš žodį be jokių įrodymų, viena detalė Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencijoje pasirodė labai įdomi ir gluminanti.

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl Arūno Dulkio

PAREIŠKIMAS

DĖL LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ARŪNO DULKIO SPRENDIMŲ,

PRIEŠTARAUJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI

2022 m. vasario 15 d

Pagal Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (toliau – NSPĮ), Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – būtina mūsų valstybės nepriklausomybės sąlyga, leidžiantis sudaryti sąlygas Tautos ir valstybės laisvai ir demokratinei raidai, užtikrinti valstybės teritorinį vientisumą, apsaugoti konstitucinę santvarką (NSPĮ 1 str. 2 d.). Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra visų Lietuvos piliečių, jų bendrijų ir organizacijų, o taip pat visų valdžios institucijų reikalas ir užduotis. Šio saugumo užtikrinime dalyvauja ne tik tam tikslui įkurta kariuomenė, policija, bet ir kitos valstybės institucijos, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei šalies ministerijas, kurios, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau- Konstitucija) ir įstatymais, įgyvendindamos savo pareigas ir funkcijas, įneša savo indėlį į nacionalinio saugumo sistemą (NSPĮ 2 str.).

Vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo objektų yra šeima. Ją Konstitucija įvardija visuomenės ir valstybės pagrindu. Šeimos apsauga yra tvarios konstitucinės santvarkos garantas. Prigimtinė arba tradicinė šeima yra viena iš lietuvių tautos puoselėjamų vertybių, taigi – nacionalinio saugumo objektas. Todėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų yra įrašytos ir nuostatos, susijusios su šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, saugojimu ir stiprinimu.

Ramūnas Aušrotas. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti.

Be kitų dalykų audito ataskaitoje įvertinami ir 2018–2020 m. paskelbti 56 savivaldybės lygio ir keturi valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimai. Ataskaitoje konstatuojama, kad dviem atvejais iš keturių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų – 2021 m. vasario 26 d. Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nes Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo.

Būtent šį teiginį nuolat kartojo STI ekspertai ir konkrečiai teisininkas Vaidotas Vaičaitis, sakydami, kad pandemijai valdyti buvo pasirinktas netinkamas teisinis režimas, ir kad Civilinės saugos įstatymas nesuteikia Vyriausybei įgaliojimų esamoje situacijoje skelbti ekstremaliąją padėtį.

Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše rašoma, kad valstybės lygio ekstremali situacija yra skelbiama, kai ji atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius. Pagal įstatyminį reguliavimą, turi būti ekstremalus įvykis, turi būti jo padariniai daugiau kaip trijose savivaldybėse arba padariniai trunka ilgiau kaip šešis mėnesius.

Scroll to Top