Ukraina

Kastytis Braziulis. Kiekvienas iš mūsų privalome prisidėti prie Ukrainos karo, padėti Ukrainos žmonėms

Veidaknygė

Iš pačio anksčiausio ryto mane aplankė štai kokia mintis. Kiekvienas iš mūsų privalome prisidėti prie Ukrainos karo, padėti Ukrainos žmonėms, remti šią šaunią valstybę su jos šauniais piliečiais, nes jie kovoja už savo ir mūsų laisvę. Taigi, ką aš darau.

Pirma, padedu finansiškai. Aukoju nors ir nedidelius, bet realius pinigus. Pagalvokite patys, mūsų yra 3 milijonai (kartu su užsienyje gyvenančiais). Jei kiekvienas iš mūsų paaukosime po 1 eurą, gausis 3 milijonai, jei paaukosime po 10 eurų, gausis 30 milijonų, o jei – po 100 eurų, tai tapsime rimtais gynėjais.

Antra, skleidžiu informaciją apie karą Ukrainoje. Gėris kovoja prieš blogį. Būtina skleisti informaciją apie gėrio pergales ir apie blogio karo nusikaltimus. Šiuo metu ir šioje vietoje neturi būti jokių abejonių ir tokių pasakymų: gal padiskutuokime? Rusai irgi turi savų interesų. Atsiprašau, tik ne šį kartą. Tegu išveda savo karius iš laisvos žemės, bus galima diskutuoti. Labai gerai suvokiu koks veiksmingas ginklas yra informacija. Prisidėkite ir jūs prie jos skleidimo.

Karas Ukrainoje. Dvidešimt antroji (kovo 17-oji) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Pradžioje apie karą, o pabaigoje apie tai, ko neišspręs Javelin, Stinger ar T64. Bet apie viską iš eilės 🙂

Kyivo kryptis. Susidaro įspūdis, kad tai kas vyksta visuose sektoriuose, labiau panašėja ne į RF pajėgų persigrupavimą, o perėjimą į greitą gynybą, o kai kur net geriau įrengtą. Taip, jie vėl eilinį kartą pabandė žengtelėti į priekį link Vyshgorod, tačiau eilinį kartą be rezultatų. Visuose kituose sektoriuose abi pusės apsikeičia malonybėmis – artilerijos apšaudymai, smūgiai iš oro (čia žinoma, orkai turi daugiau galimybių), lokalūs susidūrimai kontaktinėje linijoje, žvalgybos patruliai, žvalgybinės diversinės grupės, einančios į priešo užnugarį, dažniausiai naktį. Įdomu, kad Brovary sektoriuje priešakinėse orkų linijose (Bohdanivka ir Velyka Dymerka, 5-10 km. į šiaurės rytus nuo Brovary) keliauja sąlyginai nedidelis papildymas šaudmenimis ir degalais. Anksčiau priešakinėms pozicijoms buvo metamas didelis kiekis atsargų (šaudmenys, degalai), būdingas puolamiesiems veiksmams, kad ten esantys kacapai turėtų kuo daugiau galimybių nuolat atakuoti ukrainiečius. Dabar gi matomas tokio tiekimo sumažėjimas. Galima daryti prielaidą, kad dėl resursų trūkumo tenka keisti taktiką ir perskirstyti resursus taip, kad sustiprinti Chernihiv blokuoti (izoliuoti) bandančias pajėgas, o priešakinėse linijose esančias pajėgas, aprūpinti tuo, ko pakaktų gintis nuo galimų ukrainiečių lokalių kontratakų. Tai tik drąsi prielaida, kurią bus galima patvirtinti arba išjuokti po keleto dienų.

Charkivo kryptis. Be pakitimų.

Donbaso kryptis:
-Šiauriniame flange agresorius pabandė išvystyti puolimą Popasna, ir iš pietvakarių ir pietų dar labiau suspausti ukrainiečių šiaurinį flangą. Šį kartą ataka buvo atmušta ir orkai grįžo į išeities pozicijas. Tuo pačiu šiame sektoriuje vyksta racionalios taktikos požiūriu nelabai suprantami dalykai. Kacapai vėl „žvalgyba mūšiu“ bandė įsitvirtinti Rubizhne, vėl gavo į nosį ir vėl atsitraukė. Susidaro įspūdis, kad tiek dienų kaudamiesi Severodonetsko sektoriuje, jie nieko daugiau nedaro, tik vykdo „žvalgybą mūšiu“, t.y. utilizuoja „išlaisvintojus“ pramoniniais kiekiais. Visgi norisi nenuvertinti priešininko (nu gal nėra jie visiški atsilupėliai) ir pasvarstyti, kad galbūt Severodonetsk sektoriuje ukrainiečiai įrengė labai sumaniai išdėstytas inžinerines kliūtis, pozicijas ir dviejų orkų armijų (8-tos ir 20-tos) žvalgybai sunku identifikuoti, kur reikia pulti. Kitą paaiškinimą sunku rasti.
-Pietiniame flange agresorius toliau mažais žingsneliais juda į šiaurės rytus (pasiekė Velyka Novosilka) ir pabandys apeiti ukrainiečių grupuotę iš pietų.

Pietų kryptis:
-RF Juodosios jūros laivyno laivai ėmė smūgiuoti į pakrantės ruožus į pietus nuo Odesos (Lebedevka, Sanzheyka, Zatoka ir Belenky), kur tikimasi agresoriaus jūrų desanto. Ar Rusija ryšis jūrų desantui ir pradės Odesos puolimo operaciją neužėmusi Mykolaiv – pažiūrėsime. Tuo metu odesitai nesėdi rankų sudėję – rengia gynybines pozicijas mieste, vykdo žvalgybą, su kaupu pildo teritorinės gynybos padalinius. Galima neabejoti, nieko gero maskoliams šis miestas nežada.
-Kryvyi Rih sektoriuje agresorius pabandė įsitvirtinti Velyka Kostroma, tačiau ataka atmušta, kruvinu snargliu grįžo iš kur atėjęs.
O dabar papolitikuokime. Šiandien viešoje erdvėje pasirodžiusios kalbos ir tekstai apie tai, kad RF ir Ukrainos derybininkai artėja prie susitarimo. Tai būtų pozityvus ženklas, o bet tačiau, jei pažvelgsime į tai, kokie galimų susitarimų punktai išplaukė į viešą erdvę, darosi neramu. Esą Ukraina manais už saugumo garantijas įsipareigotų nestoti į NATO ir nepriimti užsienio valstybių karinių bazių. Yra galimi du variantai:
-Tai Rusijos sumaniai paleista antis, arba jos susitarimo projekto versija, kuria agresorius siekia suskaldyti kovojančią Ukrainą. Sunku prognozuoti, kaip tokią žinią priims fronte kraują liejantys ukrainiečiai. Tai sukeltų įtampas tarp visuomenės, kariuomenės ir politinio elito. Tam gana nesunku užbėgti už akių – reikia operatyviai paneigti informaciją ir pakartoti iki tol Ukrainos kartotą poziciją, kad ji pati spręs kaip jai gyventi. Atrodo, Ukrainos derybinės grupės vadovas tą ir padarė. Tiesa, gana miglotai – neva esminė sąlyga karo nutraukimas ir tai, kad Ukraina turi savų reikalavimų.
-Tai realių derybų realūs punktai, kuriuos realiai svarsto Ukrainos valdžia. Jei taip ir būtų, smerkti juos būtų šventvagystė, tačiau reikia tikėtis, kad tokiu atveju jie suprastų tokio žingsnio pasekmes. Taip, narystė NATO dabar nepasiekiama. Taip, kurį laiką žmonės nežus, gal ir mūšiai nurims. Tačiau nereikia būti politikos genijumi, kad suprastum, jog ta euforija, su kuria V. Zelenskis sutinkamas dabar Ukrainoje, labai greitai išblės. Vieni kaltins jį išdavyste, kiti šaipysis, kad „klounas gražiai kalbėjo, o va dabar maskoliui nusilenkė“, treti pavargę ims žvalgytis naujos politinės jėgos. Ir ji neabejotinai ateis. Sakartvelas jau tai praėjo, kažin ar to reikia Ukrainai? Ir esminis klausimas – ar tai užbaigs karą? Gal dešimčiai metų taip. O per tą laiką visi pamirš gėdingus Rusijos pralaimėjimus mūšio lauke, sankcijos po truputį rims, Rusija prie jų prisitaikys, atkurs savo kariuomenę (gal net pavers ją iš tiesų kovinga). O laisvės norinti ukrainiečių tauta liks. Liks su anksčiau ar vėliau Kremliaus pastatyta Ukrainos valdžia. Ir kas tada? Taip, dar vienas Maidanas. Dar vienas karas. Tik dar siaubingesnis, brutalesnis, nes ukrainiečiai kausis ne tik prieš Kremlių, bet prieš „savą“ (Kremliaus statytą) valdžią.

Karas tik prasideda. Viskas ukrainiečių rankose.

Edvardas Čiuldė. Keletas pastabų pranešimų apie karą paraštėse

Kai perskaičiau horoskope, kad šiąnakt visi aviną aplankę sapnai išsipildys užstojus naujai dienai, norėjau susapnuoti Kremliuje įvykdytą atentatą prieš Putiną, bet visą naktį kažkodėl sapnavau staigiai prasidėjusią pasaulio pabaigą. Tačiau tai nėra taip blogai, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes mano gyvenime paprastai viskas įvyksta diametraliai priešinga kryptimi nei būna numatyta horoskopuose. Be to, pagal horoskopą esu avinas, o gyvenime – asilas.

Kaip prigrėbti tą Putiną? Žinoma, tai nėra taip paprasta, sapnais jo neužspeisi.

Kai praeitą kartą kalbėjome apie Putiną, drauge bandėme išspręsti Zenono pateiktą aporiją „lėtesnio nepavys nė pats greičiausias“. Kita vertus, mūsų tautosakoje yra zenbudistinių intonacijų pasakojimas apie tai – kaip būtų galima pasivyti ir pralenkti net greitesnį už Achilą padarą?

Esą zuikį galima pasigauti jį prisivijus ir ant uodegos užbarsčius druskos, taip priverčiant išgąsdintą gyvūnėlį sustoti. Putino bunkerį, kuriame anas dabar užsimūrijęs tupi, būtų galima pavadinti kruvinojo triušio ola, tačiau niekas negali būti tikras, kad pilama sankcijų druska ant žaizdos pagreitintu tempu, kaip mums to norėtųsi, privers atsitokėti jo apkvailintą Rusiją.

Kodėl šiandien Rusijoje rūmų perversmas nėra toks greitas dalykas, kaip mums to norėtųsi ir galėtume tikėtis?

Levanda centro sociologinių tyrimų duomenis, prasidėjus karui, Putino reitingai išaugo iki 70%. Kaip atrodo, tai ir yra svarbiausias faktorius, sulaikantis Putino artimiausios aplinkos veikėjus nuo radikalesnių priemonių prieš tironą, bandant sustabdyti pragaištingą karą.

Karas Ukrainoje. Dvidešimt pirmoji (kovo 16-oji) diena

Veidaknygė

Linas Karpavičius

Nauja Rusijos nuostolių suvestinė 2022-03-16
• Gyvojį jėga apie 13 800
• Tankai 430
• Šarvuočiai 1375
• Artilerinės sistemos 190
• Salvinės sistemos 70
• Priešlėktuvinės sistemos 43
• Lėktuvai 84
• Sraigtasparniai 108
• Automobiliai 819
• Kateriai 3
• Kuro cisternos 60
• Bepiločiai 11
• Speciali technika 10

Karas Ukrainoje. Dvidešimtoji (kovo 15-oji) diena

Veidaknygė

Nauja Rusijos nuostolių suvestinė 2022-03-14

• Gyvojį jėga daugiau nei 12 000
• Tankai 389
• Šarvuočiai 1249
• Artilerinės sistemos 150
• Salvinės sistemos 64
• Priešlėktuvinės sistemos 34
• Lėktuvai 77
• Sraigtasparniai 90
• Automibiliai 617
• Kateriai 3
• Kuro cisternos 60
• Bepiločiai 8

Vidas Rachlevičius. Krauju parašyta Ukrainos pamoka pasauliui ir mums

delfi.lt

Jau ne pirmą savaitę daugelis iš mūsų gyvena tuo pačiu ciklu: iki vėlyvo vakaro sėdime internete ir stebime situaciją Ukrainoje, o anksti rytą neišsimiegoję ir pašokę iš lovos pirmiausiai žiūrime suvestines apie padėtį frontuose. Ačiū Dievui, jie laikosi!

Šis karas turi unikalių niuansų. Pradžioje diktatorius ir jį supanti klika aiškino, kad vienas iš uždavinių – „denacifikuoti“ Ukrainą, tačiau rusų kariuomenė bombardavo Babij Jarą, holokausto ir masinių žudynių vietą Antrojo pasaulinio karo metu. Ginklą į rankas paėmę Ukrainos žydai ir vyriausiasis šalies rabinas davė priesaiką kovoti su agresoriumi. Tuo pat metu žydai, apsisiautę Ukrainos vėliavomis, Jeruzalėje meldžiasi prie Raudų sienos, o savanoriai gydytojai išvyko į „nacistų ir narkomanų“ valdomą Ukrainą. Ten kaunasi ir elitinis Izraelio specialių pajėgų veteranų, kurie laikomi „geriausiais iš geriausių“, būrys.

Kažkada esu rašęs, kad žvelgdamas į V. Putiną ir jo režimo propagandistus, daktaras J. Goebbelsas turėtų būti patenkintas, bet akivaizdu, kad mokiniai gerokai aplenkė mokytoją. Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma rusų vis dar palaiko V. Putiną ir jo karą, o žmonės Archangelske grąžino bilietus į humoristo M. Galkino koncertą. Ne, ne todėl, kad karas ir ne laikas juokauti, o todėl, kad jis pasisakė prieš karą. Jis laikomas išdaviku. Yra pavienių blaiviai mąstančių žmonių, nedideli būreliai jų išėjo į gatves, dalis bėga iš šalies. Todėl reikia pamiršti dūsavimus apie tariamą rusų dvasingumą, nes „rusų pasaulis“ – ne P. Čaikovskis ir A. Tarkovskis, tai ordos ginkluotų vandalų ir jiems pritarianti zombių minia.

Matant tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra jokių abejonių, kad V. Putinas ir jo aplinka yra kariniai nusikaltėliai. Kitaip barbarai ir nekariauja, to rusai išmoko Čečėnijoje ir Sirijoje. V. Putino varomoji jėga – įsiūtis ir begalinis apmaudas, jam iš po kojų slysta žemė. Norint kažką prognozuoti, būtina suprasti jo būseną. Rusija yra betikslė valstybė, neturinti jokių visuomenę vienijančių vertybių. Vienintelis dalykas, dėl kurio absoliuti dauguma sutaria, yra pergalė Antrajame pauliniame kare. Ant šios kortos pastatyta visa valstybės ideologija, o rusai vis dar tiki, kad jų kariuomenė, kurią jie mato paraduose, yra nenugalima. Tačiau dabar išaiškėjo, kad tai yra tik apsmukusi laukinių orda, kuri jau patyrė didžiausią pažeminimą.

Vytautas Sinica. Ukrainos pergalės ir NATO

Džiaugiamės Ukrainos mažomis pergalėmis, sistemingai perimama ir naikinama Rusijos technika, pačios Rusijos fiasko, nes net jos pergalė kare dabar politiškai jau būtų tik fiasko – juk lūkesčiai ir įvaizdis buvo kuriami visai kiti. Džiaugiamės solidarumu tarp Europos šalių siunčiant pagalbą, įvedant sankcijas ir priimant pabėgėlius. Tikrus, karo pabėgėlius – moteris ir vaikus.

Bet ne viskas gerai. Nors Ukraina kovoja didvyriškai ir labai efektyviai, civilių aukų skaičiai milžiniški, situacija bent keliuose miestuose baisi. Visa ši didinga kova gali baigtis laimingai tik su didžiule NATO pagalba. Pačios Ukrainos lyderiai kartoja, kad NATO kaip tokia vis nepadeda (padeda atskiros šalys), vaizduoja neutralumą arba gal net absurdiškai tiki, kad jis iš tiesų įmanomas.

Ar NATO reikia skelbti karą Rusijai, kaip ragino D. Grybauskaitė? Ne. Branduolinis karas būtų pražūtingas daug didesnei žmonijos daliai nei dabartinis. Tai ko reikia? Ukrainai reikalinga pagalba tokia apimtimi, kokios užtektų pergalei. Dabar NATO šalys padeda Ukrainai beprecedentiškai, kaip ir sankcijos Rusijai įvestos beprecedentinės. Putinas jų nesitikėjo visai kaip ir Ukrainos karinio pasipriešinimo. Dievaži, juk ir mes patys nesitikėjome. Visa tai puiku, bet NATO pozicija privalo būti, kad pagalbos bus tiek ir tokios formos, kiek reikės pergalei.

Scroll to Top