Bernardinai.lt
Iki Seimo rinkimų dar beveik pusantrų metų, tačiau politinė šachmatų partija, kurios endšpilį (pabaigą) išvysime tik rinkimų naktį, jau vyksta. Tiesa, kol kas dar labai daug klaustukų ir strateginių alternatyvų. Dar nėra visiškai aiškūs ir visi politinės kovos dalyviai.
Pirmieji pačių rinkto signataro Romualdo Ozolo atminimą nusprendė įamžinti Šiaulių Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės nariai. Atkuriamojo Seimo (Lietuvos Aukščiausiosios tarybos) narys mažne kas savaitę atvykdavo į Rėkyvos rinkimų apygardą, kartu su padėjėjais priiminėdavo rinkėjus asmeniniais klausimais, susitikinėdavo su darbo kolektyvų nariais, bendruomenių žmonėmis. Jis rėkyviškiams pasiūlė burtis bei organizuotai veikti. Taip gimė pirmosios pilietinės bendruomenės.
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų Seimo narių grupės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, [url=http://www.lrkt.lt/lt/naujienos/teismo-naujienos/gyventoju-pajamu-mokescio-dalies-pervedimo-i-savivaldybiu-biudzetus-teisinis-reguliavimas-priestarauja-konstitucijai/429]ketvirtadienį priimtame nutarime pripažino[/url], kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kai kurios nuostatos, kuriomis reguliuojamas savivaldybių biudžetams skiriamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir paskirstymas, prieštarauja Konstitucijai.
Šios kadencijos LR Seimas jau antrą kartą koreguoja Bendrijų įstatymą. Po kiekvieno patobulinimo daugiabučių bendrijoms rekomenduojama taisyti įstatus. Jei už įstatymdavystę Seimo nariai bei jų padėjėjai gauna solidžias algas iš mūsų visų kišenės, tai pagal jų sumąstytus norminius aktus turintys gyventi rinkėjai paprastai moka patys ir brangiai.
BNS
Seimui bus pateiktas siūlymas visam laikui įslaptinti prisipažinusius buvusius sovietų saugumo KGB bendradarbius.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, kurį parėmė per 40 Seimo narių, inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ginčijamas įstatymas numato, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus. Toks reglamentavimas įtvirtintas 2002 m.
Delfi.lt
[em]Ne viskas tvarkoje su Lietuvos žiniasklaida. Dažnėja nerimą keliantys reiškiniai – vieni gana smulkūs, kiti reikšmingi. Antradienį buvo pranešta, kad „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistas Audrys Antanaitis nuo balandžio pradžios dirbo Valentino Mazuronio patarėju visuomeniniais klausimais. Pats A. Antanaitis aiškino nieko blogo nematąs.[/em]
faktai.lt
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, Seimo narys Linas Balsys teigia, kad D.Grybauskaitės pastangomis Lietuvoje buvo sukurta laisvą žodį ribojanti sistema, „efektyviai užgniaužianti“ kritiką apie vieną asmenį, ir kad įtvirtinant šią sistemą, D.Grybauskaitė ir jos patarėjai nevengdavo tiesioginių grasinimų Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkams.
Bernardinai.lt
Lietuvių kalbos institute, Vilniuje, 2013 m. gegužės 15 dieną vyko įdomus forumas „Lietuvos Sąjūdis: pasakojimą tęsiame?“ Jame kalbėjo ir Darius Kuolys, jį nėra paprasta trumpai pristatyti: kultūros istorikas, literatūrologas, politologas, visuomenininkas, pirmasis Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, visuomenės kritikas, nebijantis plaukti prieš srovę, pagaliau – politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ vadovas. Jo išsamų pranešimą padalijome į keturias dalis. Pirmojoje – jis didžiausią dėmesį skyrė filosofo Arvydo Juozaičio pranešimui, skaitytam 1988 metų pavasarį – „Politinė kultūra ir Lietuva“, kuriame suformuluotos įžvalgos tapo ir Sąjūdžio gairėmis. Antrojoje – D. Kuolys ragina prisiminti svarbiausias Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo kalbas, kurios, pasak jo, puikiai atskleidžia, kad Sąjūdis savo esme buvo Vakarų klasikinės politinės tradicijos balsas. Trečiojoje – ragina įdėmiau pažvelgti į Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo priimtus dokumentus, nes jie ir šiandien išlieka svarbia pilietinio veikimo programa.
Šį šeštadienį Vilniuje buvo surengta tarptautinė akcija „Po rožę kiekvienai Norvegijos Barnevernet sistemos aukai“. Tokia akcija vyko 14-oje Europos Sąjungos šalių, kurių gyventojai susidūrė su Norvegijos vaikų teisių tarnybų savivale.
