Skirtingai, nei kolega Vincas Jurgutis, turintis išskirtinį išsilavinimą[1], neketinu atradinėti Amerikų: jeigu turime biudžeto deficitą, skola auga.
Nors kartais, sekant Michal Kalecki, ekonomika sarkastiškai pavadinama „sankaupų ir srautų supainiojimo mokslu“, vis dėlto ekonomistai, sekdami logika, matematika ir ekonomikos teorija aiškiai supranta, kas sieja sankaupas ir srautus.
Labai paprastai kalbant, baseino vanduo yra sankaupa, kurią galima padidinti atsukus vandens čiaupą, kuris papildys baseiną vandens srautu, o jeigu atsuksime kitą čiaupą, per kurį vanduo išteka, – ir tai dar vienas srautas, – baseine vandens sumažės. Sankaupa (vandens kiekis baseine) ir srautai – susiję dydžiai: baseino vandens kiekio pokytis visada lygus grynajam srautui. Kalbant paprasčiau, kai skirtumas tarp įtekančio ir išbėgančio vandens masių yra teigiamas, vandens kiekis baseine didėja, ir, priešingai, jei vandens išteka daugiau, negu įteka, vandens mažėja. Jokie išvedžiojimai situacijos nepakeis.
Analogiškai procesas vyksta ir ekonomikoje – turtą didina pajamų srautas, o mažina išlaidos, skolą padidina papildomas skolinimasis, o mažina – skolos (pabrėžiu, ne palūkanų, bet skolos) grąžinimas. Žmogus, miestas ar valstybė savo turtą gali padidinti tik išleisdami mažiau, nei gauna pajamų, o sumažinti skolą jie taip pat gali tik tokiu atveju, jeigu pajamos viršija išlaidas ir tas skirtumas (arba jo dalis) tenka skoloms dengti.
