Delfi.lt
[em]Ne viskas tvarkoje su Lietuvos žiniasklaida. Dažnėja nerimą keliantys reiškiniai – vieni gana smulkūs, kiti reikšmingi. Antradienį buvo pranešta, kad „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistas Audrys Antanaitis nuo balandžio pradžios dirbo Valentino Mazuronio patarėju visuomeniniais klausimais. Pats A. Antanaitis aiškino nieko blogo nematąs.[/em]
faktai.lt
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, Seimo narys Linas Balsys teigia, kad D.Grybauskaitės pastangomis Lietuvoje buvo sukurta laisvą žodį ribojanti sistema, „efektyviai užgniaužianti“ kritiką apie vieną asmenį, ir kad įtvirtinant šią sistemą, D.Grybauskaitė ir jos patarėjai nevengdavo tiesioginių grasinimų Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkams.
ELFI.lt
Po Dalios Grybauskaitės interviu Latvijos nacionalinės televizijos laidai „1:1“ socialiniame tinkle „Twitter“ pasipylė žinučių srautas. Lietuvos prezidentė susilaukė kritikos, nes nepanoro atsakyti į iš anksto nesuderintus žurnalistų klausimus.
Daugelis „Twitter“ vartotojų piktinosi, kad Lietuvos prezidentė vengė atsakinėti į klausimus, kurie nebuvo suderinti iš anksto.
Vakar, gegužės 7-ąją, minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Kaip ir kasmet, šią dieną įvyko keletas šventinių renginių, buvo sakomos iškilmingos kalbos, siunčiami sveikinimai ir palinkėjimai (keletas jų ČIA, ČIA ir ČIA).
Deja, apie tai, kas iš tiesų įvyko tą 1904 metų gegužės 7-ąją, kalbėta taip skambiai, kad niekas taip ir neišdrįso paklausti, ar minėdami tą dieną susigrąžintą teisę užrašyti savo mintis ne kirilica galime teigti, jog „kova už laisvą lietuvišką žodį“ jau baigta ir kad esame „atgavę spaudą“? Ar Lietuvos spauda (ir ne tik spauda, bet ir kitoks viešas žodis), tegul ir spausdinama lietuviškais rašmenimis, jau yra laisva? Tarnauja Tautai ir Piliečiui? Gina jų teisę į laisvą minties raišką? Ir kada žodis iš tiesų būna laisvas?
Galų gale – ką, tiesą sakant, gina mūsų laikų „didžioji“ Lietuvos žiniasklaida? Mūsų, piliečių, laisvę žinoti tikrąją padėtį valstybėje? Žurnalistų laisvę tirti korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia ar verslo ryšiais, atskleisti visuomenei ir aplinkai daromą žalą, suteikti balsą tiems, kurie kitaip būtų neišgirsti, išreikšti kitokią nei valdančiųjų nuomonę, nesutikti su politiniais ar ekonominiais sprendimais ar bent išgirsti sprendimo priėmimo teisę uzurpavusio elito argumentus?…
Praėjus daugiau nei porai metų įsigaliojo 2013 m. gruodžio 3 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo Druskininkų savivaldybės institucijos, nepaisydamos Visuomenės informavimo įstatyme nustatyto draudimo, leido periodinį laikraštį kartu su švietimo įstaiga. Inspektoriaus sprendime nurodyta, kad leidinio turinys neapsiribojo informacijos, susijusios su švietimo (mokymo) funkcijos teikimu ir sklaida. Leidinyje, pagal inspektoriaus sprendime nustatytas aplinkybes, buvo vykdyta akivaizdi politinė kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius – politinius interesus.
