Ekonominė politika

Vytautas Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje

Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.

„Stop TTIP“ kampanijos tarptautinis seminaras „Ar transatlantinė sutartis išgelbės mus nuo Rusijos?“

Birželio 25 d., ketvirtadienį, 12 val. viešbutyje „Amberton“ (L.Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje) įvyks „Stop TTIP“ kampanijos organizuojamas seminaras apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį ([em]angl. santr[/em]. TTIP).

Pasigirdus aiškinimų, kad Europos Sąjungai pasirašius laisvosios prekybos sutartį su JAV Lietuva užsitikrins Amerikos ir NATO apsaugą nuo Rusijos agresijos, „Stop TTIP“ nusprendė suorganizuoti seminarą, paneigiantį šį mitą.

Saulius Lapėnas: lietuviai patys turtingiausi ES? arba Dideli mokesčiai – tai kelias į skurdą

Paskutinėje Europos Komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „super lengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.*

Net didindamos kai kurių sričių PVM, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ pirmo būtinumo produktams. Šią taisyklę taiko praktiškai visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir lengvatinio tarifo šildymui atsisakymas, ir jo padidinimas iki 21 proc. eilinį kartą potencialiam investuotojui primena, kad jam reikia laikytis kuo toliau nuo Lietuvos: juk kuo daugiau paimama per mokesčius, tuo mažesnė pasidaro gyventojų perkamoji galia, tuo mažesnės šalies ekonominio augimo galimybės ir brangesnė darbo jėga.

Raimondas Kuodis: Kaip padidinti norą mokėti mokesčius

„Žinių radijas“

[em]Seimo vicepirmininkui Algirdui Sysui siūlant, kad įdarbinti puse ar mažiau etato ir uždirbantys mažiau nei oficiali minimali alga asmenys privalėtų socialiniam draudimui mokėti daugiau mokesčių, ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad toks siūlymas yra ėjimas teisinga linkme, nes tai prisidėtų prie sistemos be vokelių kūrimo.[/em]

Kaetana Leontjeva. Valdžios sektoriaus kaina auga. O kokybė?

[em]Seimas, Vyriausybė, „Sodra“, VMI, muitinė, ministerijos, inspekcijos, tarybos, tarnybos, departamentai, institutai, centrai, prokuratūra, teismai, kalėjimai – visi jie pabrango.[/em]

Tuo metu, kai nuolat skelbiama apie kainų mažinimą, o visos kainos šalyje, prognozuojama, mažės, valdžios sektoriaus teikiamos paslaugos brangsta apie 7 procentus.

Jonas Valatka. Liberalus šėlsmas valdančiųjų „kairiųjų“ galvose

alkas.lt

Ekonomikos analitikas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad Lietuva per dvidešimt penkerius metus taip ir nesugebėjo sukurti gerovės valstybės. Analitikas ne visiškai teisus. Lietuva sukūrė gerovės valstybę, tiesa, ne visiems, o tik labai mažai visuomenės daliai. O didžioji visuomenės dalis pasiskirstė – vieni išvažiavo gerovės valstybės ieškoti svetur, kiti pasiliko namuose tenkindamiesi mažais atlyginimais.

Reiktų sutikti su minėto autoriaus nuomone, kad visa tai lėmė valdančiųjų partijų politika. Tiek konservatoriai, tiek buvusi demokratinė darbo partija (dabartinė socialdemokratų partija) savo praktine politika sudarė sąlygas didžiulei turtinei visuomenės diferenciacijai. Pradžią visiems šiems procesams davė neskaidri ir dažnai savitikslė privatizacija („Telekomas“, „Mažeikių nafta“, skirstomieji elektros tinklai, „Lietuvos dujos“ ir kt.) bei korupcija atsiduodantys projektai, tokie kaip LEO.LT, nacionalinis stadionas, atominės energetikos iniciatyvos ir eilė smulkesnių projektų. Dėl tokių veiksmų prarasti valstybės pinigai niekur nedingo, jie tik nusėdo turtingesniųjų, apsukresniųjų kišenėse.

Auksinis šiukšlių verslas – kodėl gyventojai permoka milijardus?

Skirmantas Malinauskas | 15min.lt

Už gražių lozungų apie švarią aplinką, raginimų rūšiuoti šiukšles, naujų sąvartynų ir brangių atliekų rūšiavimo gamyklų slepiasi finansinių interesų voratinklis ir skylėta pinigų švaistymo sistema. Gyventojai iš savo kišenės išlaiko neefektyviai veikiančias ir nekontroliuojamas savivaldybių įmones. Konkurencijos tarybos tyrimas atskleidė, kaip skiriasi kainos savivaldybėse, kur rinka monopolizuota. Pinigai švaistomi ir neapgalvotiems brangiems projektams.

Scroll to Top