Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.
15min.lt
Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!“.
Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia, nei tvirtina lošimų salonų savininkai. Valandą trukusio eksperimento metu šešiolikametis vaikinas be jokio vargo buvo įleistas į 5 lošimų salonus. Kalbinti verslo atstovai vienu balsu teigė, kad tokio tipo pažeidimų beveik nebūna, o asmens dokumentus turi pateikti visi be išimties.
Shahin Valée | 2015 m. liepos 27 d. | „The New York Times“
PARYŽIUS. Liepos 13 dienos susitarimas skirti didesnį finansavimą Graikijai buvo įvardytas „paskutinės minutės žingsniu atgal nuo bedugnės“, tačiau grasinimas „laikinu pašalinimu“ iš eurozonos, pasiūlytas Vokietijos koalicinės vyriausybės, sukrėtė euro pamatus daug stipriau negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Alfa.lt
Kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė kleptokratinę valstybę ir įtvirtino savo oligarchų klaną? Kodėl Vakarai smogė sankcijoms artimiausiai Kremliaus šeimininko aplinkai? Kur V. Putinas ir jo artimiausi bendražygiai laiko savo pinigus? Kam dirba Baltarusijos prezidentas? Ko siekia Kremliaus kontroliuojamo Donbaso karo vadeivos ir teroristai? Kas ir kaip Rusijos prezidento vadovaujamame saugumiečių elite valdo verslus Lietuvoje?
„Žalioji Lietuva“
Paviešintas aktyviausių Transatlantinės prekybos sutarties (TTIP) lobistų dešimtukas, veikiantis Europos institucijose. Birželio 24 d. paskelbta statistika atskleidžia, kas skyrė itin dideles pinigų sumas siekdamas sau naudingų susitikimų su Europos Komisijos vadovais.
Bernardinai.lt
Kai 1999 metais buvo įvestas euras, Europos lyderiai teigė, kad bendra valiuta yra neatšaukiama, ir ji paskatins gilesnę ekonominę bei politinę integraciją tarp valstybių narių. Amžinybės pažadas, kuriuo ilgą laiką abejojo euroskeptikai, šiandien atrodo kaip niekada mažai patikimas.
Nors euro zona laikinai išvengė Graikijos pasitraukimo, sunku suprasti, kaip susitarimas, reikalaujantis dar didesnio išlaidų apkarpymo, aukštesnių mokesčių ir suteikiantis tik aptakius pažadus dėl skolos palengvinimo, gali padėti atkurti suluošintą ekonomiką tiek, kad Graikija galėtų išlikti valiutos sąjungoje. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas priėmė antrąjį paketą reformų, kurių reikalauja šalies kreditoriai. Kiek vėliau šiais metais turėtų būti įvesti ir kiti pakeitimai, tarp kurių yra ir aukštesni mokesčiai ūkininkams.
lrytas.lt
Šiek tiek aprimus įtampai ir aistroms dėl Graikijos išlikimo euro zonoje, galima pabandyti apibendrinti kas įvyko per pastarąsias tris savaites Graikijoje ir Briuselyje, ir kokios šios besitęsiančios Graikijos krizės pamokos Lietuvai.
Mūsų politikai, įskaitant ir Prezidentę, skelbia, kad pati Graikija kalta dėl dabartinės savo padėties ir turėtų imti pavyzdį iš Lietuvos, kuri laiku susiveržė diržus ir nepriekaištingai susitvarkė su krize.
15min.lt
[em]Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Vis dėlto stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane kartkartėmis apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas.[/em]
Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus. Užuot tą erdvę skaidrinę, švarinę. Bet, kita vertus, ten esama ir tikros, rimtos žurnalistikos, aukšto lygio analitinių darbų bei publikacijų. Ten daugiau ir pliuralizmo, t.y. nuomonių įvairovės, gerokai mažiau baimės pasakyti ar parašyti tai, ką iš tiesų galvoji. Apskritai demokratijos ten gerokai daugiau nei pas mus. Bent kol kas.
Pasinaudojusi triukšmu dėl Graikijos, Europos Parlamento narių dauguma liepos 17 dieną, penktadienį, tyliai priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. santr. TTIP). Už rezoliuciją balsavo 436 europarlamentarai, 241 buvo prieš, 32 susilaikė.
Absoliuti Lietuvos atstovų Europos Parlamente dauguma (8 iš 11) balsavo už derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo. Prieš rezoliuciją balsavo Bronis Ropė, Viktoras Uspaskichas susilaikė, Rolandas Paksas nebalsavo.
„IQ“
JAV ir pasaulis karštai diskutuoja dėl naujų prekybos sutarčių. Šie paktai anksčiau vadinti laisvosios prekybos sutartimis, bet iš tiesų tai – valdomos prekybos susitarimai, atitinkantys korporacijų, visų pirma JAV ir ES bendrovių, interesus. Šiandien tokie sandoriai dažniau vadinami partnerystėmis, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno partnerystė. Tačiau susitarimo šalys nelygiavertės, nes iš esmės sąlygas diktuoja JAV. Laimė, amerikiečių „partneriai“ vis labiau priešinasi.
