Geopolitika

Vytautas Sinica. Alachas Europos Konstitucijos preambulėje

Komentarų: 28 / Autorius /

propatria.lt

Pirma po ISIS teroro išpuolių Briuselyje kilusi mintis buvo nuvilianti: nieko naujo negalima pasakyti. Negalima, nes viskas pasakyta po ISIS išpuolių Paryžiuje, o per pusmetį situacija beveik nepasikeitė. Nepasikeitė, nes nebuvo keičiama ir nebuvo keičiamas požiūris į terorizmo problemą. Kaip 2015-ųjų lapkritį, taip ir dabar jokios šalies, esančios į Vakarus nuo buvusios geležinės uždangos, vadovas neišdrįs pasakyti, kad terorizmo banga Europoje yra tiesiogiai susijusi su neintegruota musulmonų bendruomene, o ISIS iš tiesų atstovaują islamą.

V. Laučius. Sveiki sugrįžę į skerdžiamą Europą

Komentarų: 7 / Autorius /

delfi.lt

Sveiki sugrįžę į skerdžiamą Europą. Po teroro išpuolių Paryžiuje politikai baudėsi triuškinsią Islamo valstybę. Įdomu – kuo? Ėriukų tylėjimu? Deja, narsus ėriukų tylėjimas ir vėl neišgąsdino Hanibalo Lekterio – europiečius pietums valgančios ISIS. O juk daug kas turbūt tikėjosi, kad islamistai palūš ir maldaus pasigailėjimo, apšaudomi moderniais ilgojo nuotolio šūkiais: Je suis Charlie, je suis Paris. Dabar – je suis Bruxelles.

Linas Kojala: Kai terorizmas tampa norma

Komentarų: 3 / Autorius /

BNS

Blogiausia, kad teroro akto Briuselyje negalima pavadinti staigmena. Tie, kurie pastaruoju metu lankėsi Belgijos sostinėje, negalėjo nepastebėti prie svarbiausių institucijų išrikiuotų karių su kaukėmis ir koviniais ginklais.

Tai miestas, kuris prieš keturis mėnesius, iškart po Paryžiaus įvykių, buvo kuriam laikui aklinai uždarytas. Tai miestas, kuris ir vėl nebyliai ruošėsi būti užpultas. Užpultas ne iš išorės, o iš vidaus.

Europoje prasideda nauja Baimės epocha. Ją ženklina nuolatinis nerimas ir nesaugumo jausmas, o kartu – neišvengiamybės pojūtis, kurio aštriausius kampus nugludina didmiesčio rutina bei naivus tikėjimas, kad nelaimės vyksta kažkur toli, kažkur televizijos ekranuose.

Sergejus Kovaliovas: „V.Putinas eis taip toli, kiek jam leis Vakarai“

Komentarų: 4 / Autorius /

BNS ir Lrytas.lt inf.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas kelia grėsmę Vakarams, ir jis agresyviai eis tol, kol nesulauks tinkamo atsako į savo veiksmus, teigia garsus Rusijos žmogaus teisių gynėjas, buvęs sovietmečio disidentas, pirmasis Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas.

„Krymas, Rytų Ukraina, Artimieji Rytai… Tas pražūtingas maršrutas gali nusidriekti labai toli, jeigu mūsų aukščiausioji valdžia nematys, kad jai neleis to daryti“, – BNS sakė S.Kovaliovas, šią savaitę dalyvavęs Lietuvoje vykusiame forume apie Rusijos ateitį.

JAV ir Europos šalių lyderių pastangas kurti partnerystę su Rusija jis vadina idiotizmu. Anot S.Kovaliovo, Vakaruose ne vieną dešimtmetį gyvuoja mitai apie Rusiją, kuriuos palaiko tos šalies specialiosios tarnybos.

„Štai jums nesena Vakarų politika – Barackas Obama, tapęs JAV prezidentu, atvyko į Rusiją perkrauti santykių. Tai jam patarė protingieji patarėjai, Harvardo profesoriai. Kokiems reikėjo būti kvailiams, kad įtikintų naujai iškeptą prezidentą, jog reikia perkrauti santykius su Rusija, tapti partneriais. Tai paprasčiausias idiotizmas. Tie žmonės turbūt niekada nematė kriminalinių nusikaltėlių“, – svarstė Maskvoje gyvenantis 86 metų žmogaus teisių gynėjas.

Paul Goble. Posovietinėje erdvėje – neįtikėtinai besitraukiantis rusų pasaulis

Komentarų: 9 / Autorius /

„The Interpreter“ | Stauntonas (Virdžinija) | 2015 m. gruodžio 21 d.

Nors Vladimiras Putinas ir toliau kalba apie rusų pasaulį ir apie svarbą jį suvienyti iširus Sovietų Sąjungai, etninių rusų [absoliutus] skaičius bei [santykinė] dalis visose ankstesnėse sovietų respublikose ir okupuotose Baltijos šalyse sumažėjo, daugeliu atvejų labai smarkiai, ir nematyti požymių, kad ši raidos kryptis keistųsi.

Maskvos žurnalistas Sergejus Riazanovas portale „Svobodnaja Pressa“ [lie. „Laisvoji spauda“] pateikia trumpą šio proceso apžvalgą ir kai kuriuos paaiškinimus, kodėl tai vyksta ir kodėl daugelyje vietų rusų tautinė tapatybė šiuo metu yra kur kas mažiau svarbi sąvoka nei „rusakalbiai“.

Čekijos premjeras perspėja apie debatus dėl šalies traukimosi iš ES, jei britai pritartų išstojimui iš ES

Komentarų: 1 / Autorius /

BNS

Čekijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad galima laukti debatų ir dėl jo šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, jeigu Britanija per referendumą birželį pasirinks išstojimo iš 28 šalių bloko variantą.

Trys penktadaliai čekų sako, kad jie yra nepatenkinti ES naryste, o 62 proc. sakė, kad balsuotų prieš ją referendume, tai rodo 2015-ųjų spalį agentūros STEM surengta nuomonių apklausa.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria bendrai ES kariuomenei

Komentarų: 10 / Autorius /

BNS

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria idėjai kurti bendrą Europos Sąjungos (ES)kariuomenę, rodo Eurobarometro pernai rudenį atlikta apklausa.

Šį žingsnį palaikytų 68 proc. Lietuvos piliečių, šiek tiek mažiau pritariančiųjų tam būtų Latvijoje, o Estijoje jų tik 56 proc. Visoje ES šiai idėjai pritartų kiek daugiau nei pusė piliečių.

Davidas Cameronas veža namo susitarimą dėl Britanijos „specialaus statuso“ ES

Komentarų: 8 / Autorius /

BNS

Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) šeštadienį į Londoną parsiveža susitarimą, kuriuo Didžiajai Britanijai suteikiamas „specialusis statusas“ Europos Sąjungoje (ES), ir viliasi, kad jo pakaks siekiant išlaikyti šalį bloke, prasidedant kampanijai prieš lemiamą referendumą šiuo klausimu.

Tikimasi, kad užsitikrinęs vieningą paramą per dvi intensyvių derybų Briuselyje dienas ir naktis, D.Cameronas paskelbs referendumo datą – tikėtina, birželio 23-ąją.

Scroll to Top