Geopolitika

Samuel Charap: „B. Obamos ir V. Putino taikiniai Sirijoje skiriasi“

Frédéric Autran | „Le Monde“ korespondentas Niujorke

Amerikiečių mokslininkas Samuel Charap analizuoja pirmųjų Rusijos bombardavimų poveikį ir pasekmes Vašingtono ir Maskvos santykiams.

Kaip jūs aiškinate pirmąsias Rusijos atakas Sirijoje ir diskusijas, kilusias tarp Maskvos ir Vakarų, apie tai, kas turėtų būti jų taikiniais?

Pirmiausia šias atakas reikia analizuoti pasauliniame kontekste. Rusijos požiūriu, yra tik du variantai: arba sustiprinti Assado režimą, kad ateity būtų pereita prie derybų, arba chaosas, kurį keltų Sirija, patekusi į Islamo valstybės rankas. Maskvos požiūriu, stiprinti Sirijos režimą yra tolygu kovoti su „Islamo valstybe“. Todėl ir skiriasi rusų ir amerikiečių požiūriai. Jungtinės Valstijos daro skirtumą tarp „Islamo valstybės“ ir sukilėlių, kovojančių su režimu, kuriuos iš dalies CŽV ir apmokė, o Rusijai tarp jų nėra jokio skirtumo. Taigi nereikia tikėtis, kad Maskvos taikiniai būtų tie patys, kuriuos amerikiečiai norėtų matyti atakuojant.

Rusija į Siriją siunčia ginkluotę, skirtą kautis su JAV karinėmis pajėgomis

15min.lt

Dislokuodama savo naikintuvus ir raketas Sirijoje Rusija teigė, kad visa tai bus skirta kovai su „Islamo valstybe“ (IS), tačiau, karo ekspertų teigimu, naikintuvai ir raketos yra didesnio plano dalis, rašo thedailybeast.com.

Rugsėjo 21 dieną Latakijos oro bazėje nusileido pirmieji naikintuvai Su-24, Su-25 ir Su-30. Greitai prie jų prisijungė ir bombonešiai Su-34 bei šnipinėjimui skirtas Il-20. Taip pat 500 Rusijos karinių instruktorių, ginkluotų SA-15 ir SA-22 „žemė-oras“ raketomis.

Vytautas Radžvilas. Strateginė kova dėl Eurazijos: Vidurio Rytų Europos geopolitinio tapatumo dilema

propatria.lt

Visuotinai sutariama, kad iš pirmo žvilgsnio lokalus konfliktas dėl Ukrainos yra gilėjančios ,,globalios sumaišties” valstybių tarptautiniuose santykiuose požymis. Jis liudija, kad sparčiai irsta prieš 70 metų įtvirtinta geopolitinė pasaulio tvarka. Prielaidas jai byrėti sukūrė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje įvykęs TSRS dominuojamos pasaulinės komunistinės sistemos žlugimas. Tada buvo pakirstas geopolitinę pasaulio tvarką laidavęs dvipolis jos modelis.

V. Putinas parodė JT, kas yra šeimininkas

Bernardinai.lt

Baracko Obamos administracijos impotencija ir negebėjimas spręsti Sirijos pilietinio karo problemos ir pažaboti „Islamo valstybės“ teroristus leido Vladimirui Putinui paimti iniciatyvą į savo rankas, teigia žurnalo „Haaretz“ apžvalgininkas Anshelis Pfefferis.

Paskutinį kartą Vladimiras Putinas JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo lygiai prieš dešimtmetį, ir tuomet jis apsiribojo penkių minučių kalba, aukštinančia JT dorybes. Pirmadienį jau regėjome kitokį, agresyvesnį V. Putiną. Jis kalbėjo 20 minučių ir pristatė aiškų ir galingą savo šalies užsienio politikos viziją.

Vytautas Dumbliauskas. Dar vienas V. Putino blefas?

„Lietuvos žinios“

Ne paslaptis, kad mūsų kaimynės Rusijos diplomatija profesiniu požiūriu turi senas tradicijas ir rodo didelį meistriškumą. Pastarąjį tokio meistriškumo pavyzdį matome šiomis dienomis.

Jau nuo birželio Maskva bando prastumti vadinamąjį Vladimiro Putino planą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo. Pagal jį turėtų būti kuriama plati kovos su „Islamo valstybe“ koalicija, kurią sudarytų Basharo al-Assado kariuomenė, Irako kariuomenė, kurdų būriai, Libano grupuotė „Hezbollah“ ir visi, kurie nori prisidėti prie kovos su terorizmu.

Sirija: Vakarų diplomatija prieš Rusijos kariuomenę

Karolis Kaupinis | LRT TELEVIZIJOS analitinė laida „Savaitė“

Vakarai pabrėžia, kad parama Sirijos režimui, žudančiam savo žmones – nemorali, tad kovojant prieš Islamo valstybę, negali būti nė kalbos apie vienijimąsi su Basharu al Assadu. Rusija paramos net nesiruošia slėpti ir primena, kad B. al Assado pašalinimas leistų regione visiškai įsigalėti Islamo valstybei, kas Europai reikštų dar didesnį pabėgėlių srautą. Tad šią savaitę Baltieji rūmai paskelbė planuojantys ekspertines derybas su Rusijos kariškiais siekiant sprendimo Sirijoje. Bet kai Vakarai pabrėžia diplomatines priemones, Maskva ir Damaskas omenyje turi kariuomenę, kurios pajėgumai dar kartą demonstruoti ir visai netoli Lietuvos sienų.

Andrejus Kurkovas. Vladimiro Putino dėlionė Sirijoje

LRT.lt

Keistas džiugesys nuvilnijo socialiniuose tinkluose – esą Putinas aktyviai ėmė kištis į Sirijos reikalus, vadinasi, jam neberūpės Ukraina. Iš pradžių pamaniau, kad taip rašo naivūs piliečiai, svajojantys, kad Putinas pamirštų Ukrainą. Tačiau – ne!

Šie piliečiai – ne visada naivūs, o kai kurie šia „gerąja žinia“ net dangsto tam tikrą įvykių analizę. Ko gero, tam, kad „geroji žinia“ ilgiau skambėtų.

Kastytis Braziulis. Ką daryti su pabėgėliais?

Pabėgėliai yra bene pagrindinė šios dienos, šios savaitės, šio mėnesio tema. Manau, kad ji tokia liks dar labai ilgą laiką. Ar žinote kas mane labiausiai jaudina?

Ogi tai, kad mūsų politikai nesirengia spręsti problemos iš esmės. Jie ginčijasi, diskutuoja ir lenktyniauja tarpusavyje, kiek pabėgėlių privalo priimti Lietuva: ar 200, ar 500, ar 50 000. Jie važinėja į Briuselį, po Lietuvą, apžiūrinėja pastatus, teritorijas, skaičiuoja pinigus ir visuomenei vis pateikia skirtingus skaičius.

Mane dar labiau jaudina tai, kad mūsų politikai neturi jokios įtakos sprendžiant šį klausimą. Jie net dėl skaičiaus negali priimti galutinio sprendimo. Kaip pasakys jiems iš Briuselio, taip jie padarys. Kokį skaičių nuleis, tokį nuolankiai priims. Grįžę į Lietuvą pristatys kaip didelę pergalę, nes galėjo būti blogiau… Visi pasidžiaugsime ir užmiršime. Apgailėtina padėtis. Neturėjimas savo požiūrio, savo interesų nesupratimas ir negebėjimas jų apginti yra blogiau nei apgailėtina.

Scroll to Top