BNS
Klaidinga informacija pagrįstas panikos kurstymas gali kelti įtūžį. Tačiau ignoruoti rimtą problemą – dar blogiau. Jokia karinė paslaptis, kad NATO kyla didelių rūpesčių dėl Baltijos šalių. Aljanso patikimumas tapo priklausomas nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos suverenumo, laisvės ir teritorinio vientisumo. Vis dėlto Aljansui stinga vietinių karinių raumenų, kad jas apgintų.
BNS
NATO rytinis sparnas yra pažeidžiamas, o jeigu JAV nori užtikrinti Baltijos šalių gynybą, šiame regione turėtų būti dislokuoti maždaug septynios kovinės brigados, įskaitant šarvuotuosius dalinius, palaikomus aviacijos ir artilerijos.
Tokia programa kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus, trečiadienį pranešė internetinis leidinys „Foreign Policy“, cituodamas tarptautinio analitinio centro „RAND Corp.“ atliktą studiją.
LRT.lt
Vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) elgesys su religinėmis mažumomis turi būti pripažintas genocidu, o jį vykdantys asmenys – griežtai nubausti. Tai sakoma rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį priėmė Europos Parlamentas (EP).
Kaip rašome pranešime spaudai, europarlamentarai griežtai smerkia grupuotę IS ir jos „pasibaisėtinus“ žmogaus teisių pažeidimus, kuriais ji siekia išnaikinti vietos religines ir tautines mažumas, taip pat jų religijos ir kultūros paveldą. Pagal Romos statutą, tokie veiksmai prilygintini nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, o Jungtinės Tautos juos taip pat turėtų pripažinti genocidu, pažymima rezoliucijoje. „Asmenys, vykdę genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, negali likti nenubausti“, – pabrėžia europarlamentarai.
Jeigu „projektu“ vadiname sąmoningai sumanytą ir valingai bei tikslingai įgyvendinamą planą, tai moderniosios Lietuvos kilmę ir prigimtį tiksliausiai nusako būtent šis žodis. XIX a. pabaigoje atgimusi lietuvių tauta ir jos sukurta moderni valstybė yra du neatskiriamai susiję to paties Lietuvos projekto sandai. Tada atsiradusi Lietuva buvo „moderni“ griežčiausia šio žodžio prasme: jos tėvai kūrėjai sugebėjo ją ištraukti iš politinės ir istorinės nebūties dvigubu ateitį ir praeitį sujungiančiu vaizduotės ir veiksmo judesiu. Paskutinę minutę jie įtraukė Lietuvą į visą Europą transformuojančių ir į nenuspėjamą ateitį ją nešusių permainų srovę ir tuo pat metu iš Niekio į Būtį traukiamai Lietuvai gelbėti meistriškai pasinaudojo su ta besirandančia Lietuva mažai ką bendro turėjusios LDK paveldu ir įvaizdžiu. Kalbant pavaizdžiai, Lietuvos Respublika radosi tarsi ex nihilo, kaip subtiliai sukonstruotas prieš šimtmetį pražuvusios valstybės miniatiūrinis simuliakras. Lietuva prisikėlė panašiu būdu, kaip kažkada europinis Renesansas, kuris „iš nieko“ prikėlė klasikinės Antikos pasaulį.
alkas.lt
Tiek šnekamojoje, tiek literatūrinėje, tiek politinėje kalboje dažnai vartojamos perkeltinės prasmės. Kai kuriais atvejais jos padeda giliau suvokti vieną ar kitą reiškinį, kai kuriais atvejais – iškreipia jo suvokimą. Pasitaiko atvejų, kai perkeltinė reikšmė išstumia pirminę. Žymiausi pavyzdžiai – idiotas ir demagogas. Idiotas pirmiausiai reiškė pilietį, vengiantį politikos. Demagogas – demokratinį politinį lyderį.
Aptarkime žodžius, ypač dažnai vartojamus perkeltine prasme šiandienos politiniuose diskursuose.
Vaida Pilibaitytė | LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Europa suklydo be nuodugnesnių tyrimų priimdama tūkstančius pabėgėlių, prieš tai neapsvarsčiusi ekonominės parengties, LRT RADIJO laidoje komentuoja prancūzų politologas Jean-Yves`as Camus. 2015 m. susidariusios situacijos Europoje, anot Šefildo universiteto profesorius Andrew Geddeso, nebegalima vadinti problema, tai – ES politinė krizė.
Bernardinai.lt
Ar tarptautinės teisės požiūriu IS atitinka valstybei keliamus reikalavimus? Jei toks statusas neturi juridinio pagrindo, ar vykdant taikos derybas tektų jį pripažinti?
„Die Zeit“ žurnalistas Thomas Assheueris teiraujasi, ką apie tai mano suomių tarptautinės teisės ekspertas Marttis Koskenniemis.
„Lietuvos žinios“
Po juodosios lapkričio 13 dienos šoko Prancūzija atsidūrė panašioje būsenoje, kaip JAV po rugsėjo 11-osios. Buvo daug kas daroma, norėjosi pokyčių, apčiuopiamų rezultatų. Tačiau JAV įvykis mums leido viską apmąstyti. Priimti sprendimai buvo karšti, nepalikę vietos atsitraukimui, persigalvojimui, paveikti suprantamų emocingų postūmių, tačiau buvo ieškota priežasčių ir istorinių pamokų, klaidingų politinių sprendimų, kurie galėjo išjudinti tokią „seisminių drebėjimų“ grandinę.
Madona Lučkaitė-Katalynienė | LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“ | LRT.lt
JAV tikrai gali sunaikinti islamistų grupuočių smogikus, tačiau ką daryti su 7–10 mln. nepatenkintų, antiamerikietiškai ar dar kaip nors kitaip nusiteikusių asmenų, LRT RADIJO laidoje pastebi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. „Kalifatas pradėtas kurti po 2003 m., kai JAV išlaisvino ar […] okupavo Iraką. Nuo to laiko toje teritorijoje […] tiek arabų sunitų gentys, tiek pavieniai asmenys nebuvo patenkinti nei JAV primesta sistema, nei Bagdado valdžia. Taigi reikėtų klausti, kas siūloma tiems žmonėms, kurie jau daugiau nei 10-metį buvo nepatenkinti savo padėtimi“, – pabrėžia politologas.
Laisvūnas Šopauskas su prof. Vytautu Radžvilu kalbasi apie teroristų išpuolių Prancūzijoje pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją. Interviu filmavo Aušra Gabalytė (Aikštės TV).
