delfi.lt
Dar lapkričio pradžioje „Politico“ skelbė, kad JAV karybos ekspertai nerimauja, esą naujais Rusijos karinės agresijos taikiniais gali tapti Baltijos valstybės – ar tai būtų Rusijos Ukrainoje vykdomo hibridinio karo pakartojimas ar žaibiška ataka, įvykdyta nespėjus sureaguoti NATO, skelbia „The Washington Post“ profesorius Robertas Personas.
Bernardinai.lt
„Mes visi žinome, kad santykiai su Rusija yra patys blogiausi nuo pat 1991 metų, kai Borisas Jelcinas per vieną iš savo alkoholinių sąmonės užtemimų nuvertė komunizmą. Tačiau dabar darosi aišku, kad vyksta naujasis ideologinis šaltasis karas, ir nesu tikras, ar sugebėsime jį laimėti“, – žurnale „The Spectator“ rašo Edas Westas.
Delfi.lt
Rusija jau tiesiogiai veja sirus iš Aleppo regiono, kad ir jiems, ir Europai būtų kuo blogiau.
Vienintelis būdas stabdyti gyventojų paniką ir mažinti karo pabėgėlių krizę būtų stabdyti Rusiją. Sirijoje – jau ketvirtasis V. Putino plėtros karas.
Bet katukai, regis, vis dar neatakę. Jiems pakišo gromuliuoti seną incidentą dėl nesprogusios bombos, ir dėmesys – į šalį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialiu vizitu lankosi Artimuosiuose Rytuose. Per susitikimą su Palestinos vadovu Mahmoudu Abbasu ji pareiškė, kad Lietuva, kaip viena iš penkiolikos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, galėtų tarpininkauti taikos derybose tarp Izraelio ir Palestinos.
„Maža valstybė, būdama Saugumo Tarybos nare, galime prisidėti prie taikos proceso. Tą ir pasiūliau, kad netgi ir Lietuva galėtų dalyvauti, jeigu toks noras būtų iš abiejų pusių ir mumis pasitikėtų“, – po susitikimo su Palestinos prezidentu antradienį sakė D.Grybauskaitė.
BNS
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis Sirijoje kaunasi dėl savo nacionalinių interesų, o ne gindama jos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).
„Žinoma, mes kaunamės ne už konkrečius lyderius – viena vertus, mes giname savo nacionalinius interesus“, – sakė D.Medvedevas.
Vatikano radijas
Izraeliečių patikros postai palestiniečių zonose Jeruzalėje yra laikomi saugumo priemonėmis, kurios neužtikrina saugumo, priešingai – tik dar labiau didina žmonių pyktį ir nerimą, kursto keršto jausmus.
Jeruzalės katalikų „Caritas“ direktorius t. Raed Abusahliah šiais žodžiais įvertino neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą uždaryti Rytų Jeruzalės zonas, kuriose per palestiniečių išpuolius pastarosiomis dienomis žuvo keli Izraelio piliečiai. Pasak t. Raedo, galima uždaryti kiek tik nori zonų, tačiau saugumas bus užtikrintas ne taip: „Vienintelis būdas, kad visi galėtų džiaugtis pastoviu saugumu, yra laisvės gražinimas palestiniečių tautai“, – pareiškė katalikiškai žinių agentūrai „Fides“ Jeruzalės „Caritas“ direktorius.
Andrejus Ilarionovas, buvęs Rusijos prezidento patarėjas, papasakojo, kad Rusijos Federacija karui su Ukraina išleido 377 milijardus JAV dolerių.
Apie tai A. Illarionovas rašė savo dienoraštyje.
„Vienas iš būdų, kaip įvertinti Ukrainos karą, buvo pasiūlytas V. Putino ataskaitoje. Galutinė suma gaunama sudėjus kelių ataskaitoje nurodytų pozicijų rezultatus (tiesioginės išlaidos, pabėgėliai, Krymas) ir sudaro apie 800 mlrd. rublių arba apie 18 mlrd. dolerių 2014–2015 metais vyravusiu kursu“, – sakė jis.
Be to, pasak ekonomisto, šis įvertinimas neapima visų išlaidų, į kurias tokiu atveju derėtų atsižvelgti.
Dviejų skirtingų specialistų – izraeliečio ir libaniečio, turinčių praktinės, kaip užtikrinti saugumą esant tarptautiniams ir religiniams konfliktams, – požiūriai į migraciją leidžia geriau suvokti grėsmes, kilusias Lietuvos pilietinei visuomenei.
Už politikų klaidas visada sumoka pilietinė visuomenė. Ir bet kuri sudėtinga situacija, panaši į dabartinę dėl migrantų srauto, reikalauja sisteminio problemos suvokimo. Galime protestuoti ar panikuoti dėl esamos situacijos, tačiau pilietinei visuomenei svarbiau yra blaiviai, įvertinus visas aplinkybes, parengti sistemines priemones ginti savo interesams.
Spalio 14 dieną, trečiadienį, 15 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto 402 auditorijoje (Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks vieša profesorių Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo diskusija „Europa ant tautų kraustymosi slenksčio: saulėlydis ar nauja pradžia?“
Renginio puslapis Veidaknygėje (žr. ČIA).
Delfi.lt
Rusija vykdo taikią užsienio politiką ir yra viskuo apsirūpinusi šalis, kuriai nereikalingos svetimos teritorijos arba ištekliai, sekmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Rusijos išorinė politika yra taiki – nė kiek neperdedant“, – šalies vadovas sakė duodamas interviu vienai televizijos „Rossija 1“ laidai.
„Jeigu pažvelgtume į pasaulio politinį žemėlapį ir pamatytume, kokia yra Rusija, taptų aišku, kad mums nereikalingos nei svetimos teritorijos, nei svetimi gamtos turtai. Pas mus visko apstu. Mes – viskuo apsirūpinusi šalis“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, kad Rusijai nėra jokios būtinybės su kuo nors kariauti arba konfliktuoti.
