Geopolitika

Edward Lucas: ES saugumo problemas gali padėti išspręsti Europos svetimšalių legionas

BNS

Dauguma europiečių karą laiko senamadišku ir bjauriu užsiėmimu. Jeigu kažkur pasipila šūviai, dėl to tikriausiai kalti amerikiečiai – ir, be abejo, amerikiečiai yra atsakingi, kad viskas būtų sutvarkyta. Dėl to susiklosto absurdiška padėtis: Europa (500 mln. gyventojų, BVP – 20 trln. dolerių) skundžiasi, kad Jungtinės Valstijos (300 mln. gyventojų; BVP – 17 trln. dolerių) nepakankamai daro, kad stabilizuotų Siriją, Libiją ir kitus neramius taškus.

Vytautas Rubavičius. Rusija ir Turkija: ant karinio konflikto slenksčio?

delfi.lt

Karas Sirijoje vis labiau įtraukia ne tik kaimynines, bet ir kitas arabų pasaulio valstybes, taip pat ir pasaulines galias. Sirijoje veikia Jungtinių Valstijų suformuota koalicija, paskelbta apie prieš islamistus nukreiptos musulmonų pasaulio koalicijos suformavimą, kariniuose veiksmuose dalyvauja NATO narė Turkija ir regionine didvalstybe siekiantis tapti Iranas, kurio kariniai raumenys neabejotinai ims stiprėti, kai panaikinus ekonomines sankcijas taisysis ekonomikos reikalai.

Egdūnas Račius: trys Sirijos scenarijai – naivus, pragmatiškas ir košmariškas

Ugnius Antanavičiu | 15min.lt

Sirijoje greičiausiai išsipildys vienas iš trijų scenarijų – arba Vakarų viltys išsipildys ir į valdžią ateis nuosaikūs sukilėliai, arba valdžioje išliks esamas režimas, arba režimas žlugs ir Damaską jėga užims Islamo valstybė bei jai palankios grupės, sako Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.

Ar valdysime Lietuvą patys?

respublika.lt

Siūloma keisti Europos Parlamento rinkimų sistemą. Einama link unitarinio darinio, kur visiškai nebūtų reikalingos nacionalinės valstybės. Jeigu įsigalėtų tokia rinkimų sistema, tai mes Lietuvoje rinktume ne 11 savo narių, o pagal kažkokį Europos žaliųjų partijos, socialdemokratų, krikdemų ir t.t. sąrašą. Kaip atsiranda tokie siūlymai?

Monika Morkūnaitė. Europos Sąjunga: kur dingo pompastiškas optimizmas?

propatria.lt

Turbūt neatsitiktinai Europos Sąjunga yra kone vienas dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinių politikos teoretikų bei apžvalgininkų kritikos taikinių. Įsigilinus į esminius šio unikalaus ir ligi šiol konceptualiai neapibrėžiamo kvazipolitinio darinio idėjinius principus, tai suprasti darosi nesunku. Gelminis Europos Sąjungos nuostatų prieštaringumas, vis labiau iškylantis į paviršių šiandienių jos problemų kontekste, tik patvirtina egzistencinį Europos Sąjungos paradoksą, leidžiantį kvestionuoti šio supranacionalinio darinio mentalinį pagrindą ir kelti retorinį klausimą, ar jis iš principo pajėgus išlikti šiandienos pasaulio kontekste.

E. Lucasas: mūšis dėl Baltijos šalių – BBC, RAND ir neatsakyti klausimai

BNS

Klaidinga informacija pagrįstas panikos kurstymas gali kelti įtūžį. Tačiau ignoruoti rimtą problemą – dar blogiau. Jokia karinė paslaptis, kad NATO kyla didelių rūpesčių dėl Baltijos šalių. Aljanso patikimumas tapo priklausomas nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos suverenumo, laisvės ir teritorinio vientisumo. Vis dėlto Aljansui stinga vietinių karinių raumenų, kad jas apgintų.

Baltijos šalims apginti NATO turėtų dislokuoti septynias brigadas, sako analitikai

BNS

NATO rytinis sparnas yra pažeidžiamas, o jeigu JAV nori užtikrinti Baltijos šalių gynybą, šiame regione turėtų būti dislokuoti maždaug septynios kovinės brigados, įskaitant šarvuotuosius dalinius, palaikomus aviacijos ir artilerijos.

Tokia programa kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus, trečiadienį pranešė internetinis leidinys „Foreign Policy“, cituodamas tarptautinio analitinio centro „RAND Corp.“ atliktą studiją.

EP siūlo „Islamo valstybės“ veiksmus pripažinti genocidu

LRT.lt

Vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) elgesys su religinėmis mažumomis turi būti pripažintas genocidu, o jį vykdantys asmenys – griežtai nubausti. Tai sakoma rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį priėmė Europos Parlamentas (EP).

Kaip rašome pranešime spaudai, europarlamentarai griežtai smerkia grupuotę IS ir jos „pasibaisėtinus“ žmogaus teisių pažeidimus, kuriais ji siekia išnaikinti vietos religines ir tautines mažumas, taip pat jų religijos ir kultūros paveldą. Pagal Romos statutą, tokie veiksmai prilygintini nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, o Jungtinės Tautos juos taip pat turėtų pripažinti genocidu, pažymima rezoliucijoje. „Asmenys, vykdę genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, negali likti nenubausti“, – pabrėžia europarlamentarai.

Vytautas Radžvilas. Lietuvos projektas XXI a. pradžioje: Asmens, Tautos ir Valstybės atkūrimo iššūkiai ir uždaviniai

Jeigu „projektu“ vadiname sąmoningai sumanytą ir valingai bei tikslingai įgyvendinamą planą, tai moderniosios Lietuvos kilmę ir prigimtį tiksliausiai nusako būtent šis žodis. XIX a. pabaigoje atgimusi lietuvių tauta ir jos sukurta moderni valstybė yra du neatskiriamai susiję to paties Lietuvos projekto sandai. Tada atsiradusi Lietuva buvo „moderni“ griežčiausia šio žodžio prasme: jos tėvai kūrėjai sugebėjo ją ištraukti iš politinės ir istorinės nebūties dvigubu ateitį ir praeitį sujungiančiu vaizduotės ir veiksmo judesiu. Paskutinę minutę jie įtraukė Lietuvą į visą Europą transformuojančių ir į nenuspėjamą ateitį ją nešusių permainų srovę ir tuo pat metu iš Niekio į Būtį traukiamai Lietuvai gelbėti meistriškai pasinaudojo su ta besirandančia Lietuva mažai ką bendro turėjusios LDK paveldu ir įvaizdžiu. Kalbant pavaizdžiai, Lietuvos Respublika radosi tarsi ex nihilo, kaip subtiliai sukonstruotas prieš šimtmetį pražuvusios valstybės miniatiūrinis simuliakras. Lietuva prisikėlė panašiu būdu, kaip kažkada europinis Renesansas, kuris „iš nieko“ prikėlė klasikinės Antikos pasaulį.

Scroll to Top