Delfi.lt
Šiomis dienomis per LRT parodytas dokumentinis filmas apie 2008 m. Gruzijos karą priminė ir apie tokio, neva „naujoviško“ arba mišraus totalinio, su samdinių diversijomis, karo komponentus.
Vienas labai svarbių komponentų – totalinis, galimai tarptautinis, agresoriaus melas.
Ko vertas buvo vien paskirtojo Rusijos vadovo D. Medvedevo oficialus pranešimas „tautai“, kodėl įsakęs pulti Gruziją. Mat gruzinai užpuolę ir nužudę Cchinvalyje 2000 taikių gyventojų, tad jis, prezidentas, esąs įpareigotas ginti Rusijos piliečius bet kurioje šalyje ir visomis, tad būtent karinėmis, priemonėmis.
Piliečių jau buvo prisidarę dalindami pasus (žinotina lietuviškiems dviejų pilietybių šalininkams), o 2000 nužudytųjų tebuvo karo propagandos burbulas, nors kruvinas. Per visą šešių dienų karą galutinai suskaičiuota keli šimtai civilių aukų, įskaitant rusų subombarduoto Gori miesto gyventojus. Aišku, dar dešimtys tūkstančių išvarytųjų benamių, sugriauti, sudeginti gruzinų kaimai… Mažareikšmiai dalykai.
Apie tuos du tūkstančius tariamai nužudytų Cchinvalyje osetinų Rusijos prezidentas ramiai, o juk viešai, melavo pagal savo strategų suregztą scenarijų.