Politika

Lietuviai – tarp nelaimingiausių Europoje

ziniuradijas.lt

Lietuvių asmeninės ir socialinės gerovės rodikliai yra vieni žemiausių visame senajame žemyne, parodė naujausias Europos socialinis tyrimas. Valandos trukmės interviu metu įvertintas žmogaus pasitenkinimo gyvenimu jausmas, emocinė gerovė, gyvybingumas, bendruomeninė gerovė ir daugybė kitų aspektų. Kodėl lietuviai tokie nelaimingi, kalbamės su Kauno technologijos universiteto viešosios politikos ir administravimo instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ligita Šarkute ir DNB banko vyriausiąja ekonomiste Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I)

„Kultūros barai“ | 2016 m. Nr. 12

Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt (red. L. Dapkus), 15min.lt (dir. T. Balžekas), diena.lt (dir. T. Širvinskas), kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt (red. M. Galbačiauskaitė-Budrienė) ir lzinios.lt (red. R. Terleckas). Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė neregėto masto savicenzūra, nes minėti asmenys atsisakė skelbti tekstą savo noru, tai yra niekieno neverčiami. Toks jų apsisprendimas praktiškai patvirtina pagrindinę straipsnio mintį, kad susovietintai ir trokštančiai kuo greičiau „europeizuotis“ lietuvių inteligentijai yra visiškai svetimos tautos ir valstybės idėjos. Lietuvoje šios idėjos vis dar cenzūruojamos ir stumiamos iš viešosios intelektualinės bei politinės erdvės net iš esmės keičiantis pamatinei Vakarų pasaulio raidos tendencijai ir visose jo šalyse sparčiai kylant nesustabdomai tautinio ir valstybinio atgimimo sąjūdžių bangai. Deja, Lietuvoje desperatiškai siekiama neleisti pakilti šiai bangai visomis įmanomomis priemonėmis – net slepiant nuo visuomenės tautinį ir politinį sąmoningumą žadinančius tekstus. Eurosovietmetis su jo cenzūros praktika privalo kuo greičiau baigtis. Kreipiamės į skaitytojus ir prašome drauge kovoti su šių dienų cenzūrą Sąjūdžio stiliumi – kuo plačiau pasidalijant straipsnio nuoroda.

Liudvikas Jakimavičius. Subiurokratinta sąžinė

Prisiimti atsakomybę, prisiimti atsakomybę – tik skamba iš visų pašalių ir susilieja į tuščią gaudesį: atsakomybę asmeninę, civilinę, administracinę, pilietinę, kolektyvinę, partinę, politinę ir dar bala žino kokią.

Prisiimk.

O kas ji tokia yra, ta atsakomybė, jei ją galima prisiimti ir nusimesti kaip kuprinę? 

Tuščia kontorinių biurokratų klišė. 

Iš tikro juk mintis turėtų būti aiški ir paprasta: „Žmogau, būk sąžiningas“.

Bet ar būtina tą kartoti? Sąžinės juk neprisiimsi, reikalui esant. Ji arba yra, arba jos nėra. Ir jei yra, ta pati sąžinė neleis jos nusimesti.

Teisininko komentaras. Apie paskirtas administracines nuobaudas sužinosime iš antstolių

Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas, panašu, sukels daug sumaišties ir tikrai privers nusivilti ne vieną.

Pasirodo, naujajame kodekse įteisinta galimybė protokolą už administracinį nusižengimą surašyti už akių ir priimti nutarimą rašytinio proceso tvarka (atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant), o apskųsti priimtą nutarimą numatomas terminas bus skaičiuojamas nuo nutarimo išsiuntimo paštu.

Kaip tokia „inovacija“, kai žmogus tik iš areštuotos sąskaitos sužinos, jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, vertintina, siūlome perskaityti teisininko Karolio Rugio, advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokato ir partnerio, komentarą delfi.lt portale ČIA.

Kęstutis Masiulis. Valdymo efektyvinimą verta pradėti naikinant visas ministerijas

Siūlome susipažinti su delfi.lt portale (ČIA) paskelbtais TS-LKD partijos atstovo Seime Kęstučio Masiulio argumentais, kodėl valstybės valdymo efektyvinimą derėtų pradėti nuo ministerijų panaikinimo.

Pripažinęs, kad jo partijos valdymo metais „didesnių poslinkių efektyvinant valdymą pasiekta nebuvo“, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybės valdymo metais biurokratizmas „tik toliau augo“, viešojo administravimo specialistas siūlo naujajai vyriausybei svarstyti konceptualiai naują valstybės valdymo sistemos pertvarką.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė: „Armagedonas dar laukia“

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, tačiau vis dėlto sausio 1-ąją, Lietuvos Vėliavos dieną, vartai atsidarys ir kariai, lydimi tautiniais kostiumais pasipuošusių lietuvaičių, atliks tradicinę Trispalvės keitimo ceremoniją. Tik šįkart įprastų salvių greičiausiai nebus. Bent to tikisi Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kuriai pastaruoju metu tenka atlaikyti neslūgstančią pretenzijų ir kaltinimų laviną dėl nuošliaužų piliakalnio šlaite.

Ypač nuoseklus šiuo atžvilgiu Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius, viešai apkaltinęs muziejų neveiklumu, o prieš kiek laiko feisbuko paskyroje šaukęsis tarptautinės revizijos: „Akivaizdi komisijos su tarptautiniais ekspertais būtinybė, kuri atsakytų į klausimus, kas pridirbta ir ką reikia padaryti, kad būtų stabilizuotas kalnas, o ne užglaistomi kažkieno darbeliai“…

Liudvikas Jakimavičius. Prezidentės sakinys

Po Seimo rinkimų antrojo turo mūsų politinis isteblišmentas buvo tiesiog išblokštas iš saugios zonos ir iki šiol blaškosi ir niršta, kad politinė tikrovė iškrėtė baisią kiaulystę – Lietuva nubalsavo ne už tuos, kurių „elitu“ apsiskelbę laukė su šampanu.

Smūgis buvo gautas netikėtas ir tiesiai į nosį. Po tokio sunku atgauti kvapą ir nuovoką. Pralošusios partijos ideologus ir „elito“ aptarnautojus pulti į dar didesnį nirtulį paskatino Prezidentės „išdavikiška“, ilga tyla ir atsitraukimas nuo bendrai kurto saugaus konservatorių-valstiečių-liberalų triumvirato scenarijaus, kuriam vadovauti buvo parengta G. Landsbergio karikatūrinė personalija.

Planas A žlugo, o Prezidentūros ir jos satelitų konservatorių stalčiuose plano B parengta nebuvo.

Vytautas Rubavičius. Gedimino bokšto auka – Lietuvos 100-mečiui

Pamažėle, tačiau vis labiau įsibėgėdamas griūva Gedimino kalnas. Kai kurie žmonės kelia alasą, nervinasi, trukdo atsakingiems organams dirbti bei vadovauti, tačiau mūsų darnios plėtros idėjų pritvinkusios valdžios elgesys solidus – ramiai lūkuriuoja, netrukdydama gamtai dirbti savo tiesioginį, tačiau sykiu ir didelės politinės strateginės reikšmės kupiną darbą. Tokia nuostata ypač pažangiai atrodo kovos su klimato kaita sąlygomis. Nieko nedarome, niekam nekenkiame, o tik už menkas lėšas pagarbiname gamtos galią.

Povilas Urbšys: Makabriška, kad socialinis teisingumas vykdomas mirusių pensininkų sąskaita

Alia Zinkuvienė | vakarozinios.lt

Kitąmet ekonominė krizė pagaliau baigsis senjorams, kuriems sunkmečiu prievarta buvo nukarpytos ir taip skurdžios pensijos. Po 20 proc. nurėžtų atlyginimų dalies atgaus ir valstybės tarnautojai, pareigūnai bei teisėjai. Tačiau nelygybė tarp socialinių grupių ir toliau bado akis – net ir mirusiems valdininkams privilegijų tenka daugiau negu eiliniams piliečiams.

Kuopti konservatorių ir liberalų valdžios per 2008 m. kilusią ekonominę krizę privirtą košę turėjusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, ko gero, tikėjosi nemenkų pagyrų ir dėkingų rinkėjų balsų už tai, kad, vykdydama Konstitucinio teismo sprendimus, 2014 m. gegužę pagaliau priėmė per krizę sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, o 2015 m. birželį nusprendė, kad bus grąžinama neproporcingai sumažinta atlyginimo dalis „asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų“.

Scroll to Top