2014

Devynias partijas pakeitęs rinkimų strategas sukritikavo, kad nesuprantu, ko nori paprastas žmogus. Prisipažinau klydęs ir viešai prisiekiau pasitaisyti. Jokių lialia, būsiu rimtas, įtaigus. Ir išėjau.

Jei reikėtų vienu bruožu apibūdinti praeinančius 2014-uosius metus, tai tektų vartoti laisvėjimo terminą.

Laisvėjimas, kaip žinome, gali vesti į tobulėjimą, priartinti prie Kūrėjo, įpūsti ypatingą būties ir kūrybos dvasią. Bet už kerinčios laisvėjimo afišos gali slypėti ir apgaulinga, klaidinančiai viliojanti vergovės forma, kreipianti mus į dvasinę ir fizinę savižudybę, griaunanti esminius civilizacijos pamatus, būtinuosius moralinius tabu, neleidžiančius supainioti dieviškųjų ir žmogiškųjų galių – lyg kokia kasdienė bibliškojo Adomo nuopuolio kartotė.

DELFI.lt

[em]Juo labiau kyla Rusija, juo žemiau leidžiasi rublis. Rusijos ekonomikos laukia gilios sutemos. Rublio kritimo pasekmės valstybei ir jos žmonėms visomis blogybėmis pasireikš po kelių mėnesių. Tada visi imperijos prikėlimo politikos gerbėjai, taip pat ir Ukrainos niekintojai bus priversti kiek prasiblaivyti pajutę tikrąją tokios politikos kainą.[/em]

Virginija Jurgilevičienė

Gruodžio 17 dieną Klaipėdoje lietus plovė Atgimimo aikštę ir piliečius su plakatais. Jau 31 kartą jie susirinko reikalauti tiesos apie Garliavos įvykius. Negalime susitaikyti su smurtiniu vaiko išplėšimu iš gimtųjų namų ir izoliavimu nuo viso to, kas jam buvo artima, brangu.

Vilniuje pasklido gandai, kad, visuomenei nusisukant nuo biudžetinių partijų, šios gali nekaip pasirodyti savivaldos rinkimuose. Mantas Adomėnas nuogąstauja, kad tokia grėsmė pavojingai pakibusi virš TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio galvų. Jis pranašauja, kad gali atsirasti dar nežinoma stipri dešinioji jėga, kuri gali smarkiai sumaišyti žymėtų kortų kaladę ir į mūsų politinę panoramą įsiveržusi sukelti sąmyšį. Žinių radijas pasiuntė į Vilniaus gatves slaptą savo korespondentą paklausinėti žmonių, ar jiems nėra tekę girdėti apie naujai besiformuojančią politinę jėgą? Žmonės buvo apklausiami Gedimino prospekte prie Centrinio pašto, Halės turguje ir gelžkelio stotyje.

Vienas Tėvynės sąjungos ideologų, buvęs šios partijos kandidatas į Vilniaus merus dr. Mantas Adomėnas neseniai prakalbo apie Lietuvos konservatorius ištikusį moralinį nuopuolį, jų pasiektą „kriminalinį užribį“ [daugiau skaityti [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/mantas-adomenas-tai-visiskas-kriminalinis-uzribis]ČIA[/url]] ir net pagrasino iškelti bylą dugne atsidūrusiems savo partijos draugams.

DELFI.lt

[em]Viešai reiškiamas patriotizmas tampa naujausia mada, o, žinia, madoms atsispirti sunku. Tie, kurie prieš penkerius metus aiškino, kad reikia kuo mažiau lėšų skirti krašto apsaugai, dabar taip pat kategoriškai teigia, kad būtina skirti pirmenybę krašto apsaugai, rengimuisi atremti galimą antpuolį. Kadaise nematę priešų, dabar juos įžiūri visur.[/em]

Neramina tai, kad dabartinę įtampą, kylančią su Rusija, valdžios struktūros išnaudoja tam, kad būtų sustiprinta galimybė dar labiau kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą.

Kad valdžia bijo tų, kurie nebijo jos, teko įsitikinti ne kartą. Todėl prisidengus išorinėmis grėsmėmis priimami įstatymai, kurie leistų sekti visus valdžiai nelojalius piliečius. Tą Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra teigęs ir savo ataskaitose, kuriose ir patriotai, išdrįsę kritikuoti valdžią, yra vadinami Maskvos agentais – ką dar galima daryti su jais, jei ne sekti?.. Todėl sunku patikėti, kad naujieji įstatymai, suteikiantys dar didesnes galias, netaps priemone susidoroti su kitaip mąstančiais, su tais, kurie drįsta turėti savo nuomonę.

Aną savaitę prieš Lietuvos valstybę buvo įvykdyta aukščiausio lygio provokacija. Į ES parlamentarų pašto dėžutes buvo sumesta 700 egzempliorių Rūtos Janutienės „Raudonųjų Dalių“, išverstų į anglų kalbą. Ne ne, tai ne hiperbolė, kai sakau, kad provokacija prieš Lietuvos valstybę. Būtent taip po „skiepų“ akcijos, dėl kurios nukentėjo Prezidentės atstovė spaudai D. Ulbinaitė, yra kvalifikuojamas bet koks „išpuolis“ prieš mūsų Matroną.

Dėl įtakos Nevyriausybinių organizacijų taryboje konkuruojantys Šiaulių valdantieji lipa ant tautinės diskriminacijos grėblio. Diskriminuojamas tautines bendrijas ir visuomenininkų teises ginti ėmėsi Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija (ŠNVOK), kurios atstovai buvo vaikomi iš miesto valdžios organizuotų nevyriausybininkų atstovų „rinkimų“.