2015

Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt

Filosofai siūlo efektyvius metodus, galinčius kiekvienam iš mūsų padėti geriau suprasti kultūros, politikos ar religijos reiškinių esmę. Atidžiau pažvelkime į asmens ir visuomenės būtį, jos evoliuciją bei paradoksus.

Nepaisant akivaizdžios ir sparčios technologinės pažangos, negalima to paties pasakyti apie tendencijas visuomenėje. Nuviliančių pavyzdžių daug: pradedant cinišku politikų elgesiu ir baigiant eilinių piliečių pasyvumu.

Kuo mes, antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai, esame panašūs arba skiriamės nuo laisvojo pasaulio ir ką turime padaryti, norėdami tapti visaverčiais besikeičiančios Vakarų kultūros nariais? Kaip vertinti mūsų pažangą, gyvenimo modernizaciją, mūsų santykius ir naujus instrumentus, kurie padeda mums bendrauti, bet, kita vertus, sukelia didžiulę sumaištį galvose? Žvelgiant plačiau, populiarioji kultūra tampa vis lėkštesnė, o dėl nesugebėjimo atrasti bendrų kultūros ir tikėjimo ištakų pasaulyje aštrėja civilizacijų konfliktai. Filosofas Arūnas Sverdiolas, pelnęs Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija“, padeda mums atidžiau pažvelgti į asmens ir visuomenės būtį, jos evoliuciją bei paradoksus.

BNS | LNK

Kaip antradienį ptanešė LNK „Žinios“, prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl žalos išieškojimo iš generalinio prokuroro Dariaus Valio, neteisėtai atleidusio darbuotojus.

Dmitrijus Volčekas | svoboda.org

Užsienyje gyvenančių rusų bajorų palikuonių deklaracija „Solidarumas su Rusija“, kurią Paryžiuje parengė kunigaikštis Dmitrijus Šachovskojus (Дмитрий Шаховской) ir jo bendraminčiai, susilaukė daugelio rusų emigrantų pasipiktinimo. Jiems sunkai suvokiama, kad žmonės, kurių protėviai buvo išvyti iš bolševikinės Rusijos, dabar solidarizuojasi su režimu, kuriam vadovauja sovietinės slaptosios tarnybos žmonės, kad jie pritaria režimui, sukėlusiam karą kaimyninėje valstybėje.

2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje Laisvės radijo portale buvo skelbiami atsakymai kunigaikščiui Šachovskojui, kuriuos pateikė menų istorikas Aleksandras fon Hanas (Александр фон Ган) iš Vokietijos ir matematikas Aleksejus Muravickis (Алексей Муравицкий) iš JAV.

Sausio 2-ąją portale „Grani.ru“ buvo paskelbtas naujas kreipimasis, pavadintas „Solidarumas su tikrąja Rusija“:

[em]2014 m. pavasarį LLTI darbuotojų ir doktorantų iniciatyvinė grupė sukvietė visuotinį susirinkimą, kuriame buvo nutarta steigti LLTI darbuotojų profesinę sąjungą. Po Nepriklausomybės atkūrimo tai – pirmoji humanitarinių mokslų instituto darbuotojų profsąjunga Lietuvoje. Ar šis pokytis liudija besikeičiantį Lietuvos mokslininkų profesinį sąmoningumą ir darbo santykių brandą?[/em]

Kaip praneša BNS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2014 m. interneto svetainėje [url=http://www.kgbveikla.lt/]kgbveikla.lt[/url] paviešino 1190 KGB dokumentų. Juose atsispindi KGB agentūrinis tinklas bei slaptų bendradarbių darbas, mokslinis techninis šnipinėjimas, KGB veikla mokslo, kultūros, švietimo sektoriuose, profilaktinių priemonių taikymas bei teritorijos kontrolės mechanizmų palaikymas.

[em]Tiesos.lt supažindina su krašto apsaugos ministro Juozo Oleko išsakytomis pastabomis, kaip piliečiams reikėtų elgtis karo atveju.[/em]

[strong]Sausio 8-ąją, ketvirtadienį, 11 val. naujienų agentūros BNS salėje Vilniuje[/strong] (Jogailos g. 9/1) politinė partija „Lietuvos sąrašas“ pristatys keliamą kandidatą į Vilniaus merus – politiką ir istoriką Naglį Puteikį, kandidatus į Vilniaus miesto tarybą ir vilniečiams siūlomos programos svarbiausias idėjas. Spaudos konferencijoje dalyvaus Naglis Puteikis, Darius Kuolys, Daiva Tamošaitytė, Gediminas Storpirštis ir Saulė Matulevičienė.

Kristina Kučinskaitė | lzinios.lt

Bandomajame projekte „Karas šeimoje: taikdarių misija (ne)įmanoma“ dalyvavusios Lietuvoje viešėjusios Norvegijos vaiko teisių specialistės tikina: „Lietuvoje apie mūsų šalyje veikiančią sistemą skleidžiama daug netiesos“.

[em]Pilietinis portalas Tiesos.lt, tęsdamas publikacijų ciklą apie Lietuvos krašto gynybą, pakalbino atsargos majorą Albertą Daugirdą. Kariuomenės kūrėjo teiravomės, kokios svarbiausios permainos krašto gynyboje praėjusiais metais įvyko? Kokios didžiausios gynybos problemos išlieka?[/em]

[em]Tiesos.lt supažindina su plačiau visuomenei nepristatyta aktualia informacija apie mobilizaciją. Ekspertų nuomone, niekas nežino, ar karo atveju ši instrukcija suveiktų, nes per 15 metų Lietuva nėra surengusi nė vienų mobilizavimo pratybų. Ir iš tiesų, nežinia, ką veiktų dešimtys tūkstančių Vilniaus miesto ir rajono gyventojų, įvykdę instrukciją ir visi suėję į jiems nurodytą susirinkimo centrą Mindaugo g. 26.[/em]