Kodėl angelas neteko žodžio „Tie-sos!“?
Santrauka
Santrauka
Eidamas 93-iuosius gyvenimo kelionės metus, į Amžinybę išėjo legendinės Lietuvos partizanų šeimos jauniausias sūnus Antanas Lukša – partizanas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininkas, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kavalierius, dimisijos kapitonas.
Amžinojo atilsio malda palydime Velionį, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir bendražygius.
Atsisveikinimas vyks sausio 5 d., antradienį, 11–21 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al. 39, Kaunas).
Laidotuvės vyks sausio 6 d., trečiadienį: atsisveikinimas nuo 9 val., 12 val. – šv. Mišios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A, Kaunas), karstas iš LPKTS salės 14 val. išlydimas į Veiverių skausmo kalnelį.
Tautininkų judėjimas Lietuvoje turi dvi politines-socialines dimensijas. Istorikas Algimantas Kasparavičius įžvelgia, jog istorinė Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) grąžino Lietuvos politikai elitinį matmenį, kuris ligtol dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo kiek sumenkęs. Didžiuma ligtolinio Lietuvos elito nutauto, iš liaudies masių gimė nauja tauta. Ir elitą jai teko užsiauginti iš naujo.
Dabartiniai lietuvių tautininkai pirmiausiai siejami su Nepriklausomybės dienos maršais, referendumais ir įstatymų iniciatyvomis iš visuomenės pusės, o konceptualia prasme – su principu: grąžinkime valstybę tautai. Iš pažiūros elitiškumas ir liaudiškumas vienas kitam prieštarauja. Dabartiniams tautininkams tenka uždavinys – suderinti visa, kas geriausia istorijoje, su šiandienos aktualijomis, iššūkiais ir jų sprendimais.
Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje. Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus nusikaltimus. Tik mirtis gali sustabdyti tautą nuo degradavimo, nuo visiško moralinio nuosmukio. Mirties reikalauja žymūs žmonės, prie jų pulkais prisideda nežymūs žmonės. Ugningos raudonosios beždžionės metai prasidėjo. Keršto jausmas apėmė beveik visus.
Jei dauguma Lietuvos žmonių sutinka su mirties bausmės įvedimu, tai tiesiog yra privalu tęsti diskusiją apie dalykus, kurie yra neatsiejami nuo mirties bausmės.
BNS
Estijoje penktadienį įsigaliojo įstatymas, kuriuo leidžiamos gėjų partnerystės, bet tos pačios lyties asmenų poroms patariama atidėti savo santykių įteisinimą, kol bus išspręsta virtinė teisinių klausimų.
Estija 2014 metais tapo pirmąja posovietine respublika, pritarusia gėjų civilinėms sąjungoms, bet parlamentas dar nepriėmė įstatymų, reikalingų tam sprendimui įgyvendinti.
Kaip skaitytojai, be abejo, girdėjo, rudenį Lenkijoje rinkimus laimėjo Teisės ir teisingumo partija ir, užsitikrinusi daugumą abejuose Lenkijos Seimo rūmuose, sudarė Beatos Šydlo vadovaujamą vyriausybę. Vasarą šios partijos kandidatas Andžejus Duda laimėjo prezidento rinkimus.
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: „Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“.
Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. (Mt 2,1–12)
Kristaus Apsireiškimo iškilmė („Epifanija“, gr. epiphaneia – apsireiškimas), arba Trijų karalių, perskaičiusių Dievo Apsireiškimo ženklus, kuriems buvo akli Raštų aiškintojai, šventė – tai geroji žinia tiems, kurie nebuvo laikomi vertais Dievo išgelbėjimo.
Šiais, Gailestingumo metais, melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje raskime drąsos ir pasitikėjimo leistis į tikėjimo kelionę, kad savo gyvenimuose patirtume Dievo vaikų malonę.
Bernardinai.lt
Meksikietė Marcela Turati (g. 1974) savo tekstuose analizuoja žmogaus teisių, socialinės raidos ir narkotikų pramonės klausimus. Drauge su bendraminčiais įkūrė tinklą „Periodistas de a Pie“, ginantį kokybišką žurnalistiką ir žodžio laisvę. Parašė knygą „Fuego Cruzado“, pasakojančią apie narkotikų karo aukas, ir bendradarbiavo sudarant leidinius, skirtus nepilnamečių imigrantų darbininkų padėties ir meksikiečių judėjimų prieš prievartą klausimams.
Žurnalistę kalbina taz.de reporteris Wolfas-Dieteris Vogelis.
Na, dabar tai bus kalti visi. Šulinys, į kurį sumėtė vaikus, nes buvo ne pagal kokius nors europietiškus normatyvus. Alkoholis, jei buvo girtas – nes juk girtas! Alkoholis, jeigu buvo blaivus – nes juk norėjo ir negavęs pasiuto!
Kalti bus įstatymai, neleidžiantys šaudyti, nors sušaudžius žudiką aukos neprisikelia. Aišku, socialinės tarnybos, kurios nežiūrėjo ar nepamatė, ką visi matė. Ir policija, kuri nieko ar per mažai padarė, nors niekas labai į ją ir nesikreipė. Ypatingai kaltos bus beteisės vaikų teisių tarnybos, kurioms reikia duoti dar daugiau teisių atiminėti vaikus.
Bernardinai.lt
Šešioliktojo amžiaus Paryžiuje kačių deginimas buvo populiari pramoga. Katės būdavo virvėmis pakeliamos į viršų ir tada pamažu leidžiamos į ugnį. Pasak istoriko Normano Davieso, „žiūrovai, tarp jų karaliai ir karalienės, isteriškai kvatodavosi, kai gyvūnai, staugdami iš skausmo, svilinami, deginami virsdavo anglimis“.
Šiandien toks sadizmas būtų neįmanomas didesnėje pasaulio dalyje. Kalbant apie žmoniją, šis jautrumo, jausmų pasikeitimas yra svarbiausia ir labiausiai neįvertinta tendencija: smurtas per ilgus istorijos laikotarpius nuolat mažėjo, ir šiandien mes turbūt gyvename taikingiausiu metu per visą mūsų rūšies gyvavimo žemėje istoriją.