Author name: Laisvūnas Šopauskas

Retorinė Pauliaus Stonio „politologinės analizės“ analizė

Tiesos.lt redakcija sveikina savo skaitytojus ir akademinį jaunimą su Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių diena, Laisvės diena – ir turėdama pedagoginių bei akademinių paskatų skelbia filosofo ir logiko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo dr. Laisvūno Šopausko atliktą retorinę Pauliaus Stonio straipsnio „Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?“ analizę. Tikimės, kad ji bus naudinga ne tik visuomeniškiems piliečiams, bet ir studijuojančiam jaunimui.

Gegužės 9 dieną įvyko du įvykiai. Dabartinės Lietuvos simboliai?

Tą dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Vokietijoje, Acheno mieste, gavusi tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą, prisiekinėjo ištikimybę „Europos projektui“.

Maždaug tuo pačiu metu Vilniuje, prie Seimo rūmų, žemaičiai ir juos palaikantys vilniečiai mitingavo pasisakydami prieš hidraulinio plėšymo technologijos įteisinimą ir skalūninių dujų gavybą. Žygaičių seniūnas Jonas Nairanauskas tądien susirinkusius supažindino su prieš keletą dienų iš Prezidentūros gautu atsakymu į 275 Žemaitijos bendruomenių ir organizacijų kreipimąsi.

Siūlome ir Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui Respublikos prezidentės atsakymą žmonėms, atstovaujantiems iš esmės visai Žemaitijai, žmonėms, sunerimusiems dėl savęs ir vaikų, dėl gimtosios žemės ir Tėvynės likimo.

Siūlome Tiesos.lt ir Aikštės TV bendradarbio Laisvūno Šopausko pokalbį su akademiku, buvusiu Vilniaus universiteto rektoriumi, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Benediktu Juodka apie Lietuvos dabartinės užsienio politikos gaires, universiteto autonomijos sampratą ir buvusio rektoriaus požiūrį į specialiųjų tarnybų trypiamą VU savarankiškumą.

Kadangi vietomis įrašo garso kokybė galėtų būti ir geresnė, pateikiame ir išrašą.

Operatorė – Aušra Gabalytė. Jai dėkojame ir už rašytinę interviu formą.

Kaip jau skelbėme, „Tie-SOS!“ pilietinės akcijos dalyviai sulaukė atsakymo į savo raštus Kriminalinės policijos biuro viršininkui ir Vilniaus universiteto rektoriui – jais buvo prašoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su slaptos sekimo kameros Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete įrengimu ir naudojimu.

Nei kriminalinės policijos biuras, nei Vilniaus universitetas nesiteikė piliečių atstovams parodyti, ką vieni kitiems rašo angelai sargai ir mokslo šventovės žyniai. Taip pat nesiteikė ir paaiškinti atsisakymo motyvų. Vis dėlto gauti raštai nėra vien eilinis biurokratinio atsirašinėjimo pavyzdys. Atidžiau juos perskaitę aptinkame keletą tikrų perliukų.