Edvardas Čiuldė. Daug ar mažai yra šimtas žmonių?
Pasakojama, kad antikos filosofas Diogenas iš Sinopės kartais nuo par ryto vaikštinėdavo po turgų užsidegęs žibintą, besidomintiems paslaugiai paaiškindavęs, kad tokiu būdu jis esą ieško tikro žmogaus. Daugumai gentainių filosofo demonstracijos potekstė jau tada buvo labai aiški: esą sutikti tikrą žmogų šiame pasaulyje yra labai sunku net ir ieškant su žibintu dienos metu. Be visa ko kito, verta prisiminti, kad Diogenas iš Sinopės gyveno statinėje turgaus prieigose, kur jau ko ne ko, o senovės Graikijos Saulės tiesiogiai teikiamos šviesos ir šilumos energijos tikrai netrūko.
Savo ruožtu mūsų poetas Sigitas Geda andai sakydavo, kad Lietuvoje gyvena tik trys žmonės su tokia nevilties išraiška veide, tarsi jiems išsitekti šalia vienas kito būtų nepaprastai sunku. Tačiau, galimas daiktas, tokia tiršta „daugybė“ buvo tik jo paties susitrigubinęs ego, t. y. transcendentalinis „aš“, šalia empirinio „aš“ , drauge su jo paties veidrodiniu atvaizdu.
Dosniai pinigais šeriamoje naujojo konformizmo žiniasklaidoje šmėkštelėjo tik kukli žinutė apie tai, kad Nacionalinio susivienijimo organizuotame protesto mitinge dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo ir nežmoniškai užkilusių elektros energijos susirinko 100 žmonių. Daug ar mažai?