Kristupas Paura, pasirašinėjęs Kaimo filosofo slapyvardžiu, buvo Tilžės akto signataras, Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kultūros darbininkas. Gimė 1893-ųjų sausio 6-ąją Dercekliuose, šalia Priekulės. Tai, ko gero, vienintelis Tilžės akto signataras, kurio gimimo vieta yra tik 10 kilometrų nuo Klaipėdos. Šiandien šis kaimas baigia susilieti su klaipėdiečių kolektyviniais sodais.
Kas gali būti gražiau už Šventas Kalėdas, kai puošiama eglutė, o po ja – mylimų žmonių paruoštos dovanos? Tuoj bus antrosios Kalėdos be Deimantės.
Į Atgimimo aikštę gruodžio 17-ąją susirinkę klaipėdiečiai ne tik paminėjo prieš devyniolika mėnesių valdžios įvykdytą brutalų Deimantės pagrobimą iš gimtųjų namų, valdžios smurtą prieš piliečius, bet ir kvietė praeivius pasvarstyti, kokių kalėdinių „dovanų“ jau daugel metų mums paruošia valdžia.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai ir klaipėdiečiai lapkričio mėn. 30 d. susirinko paminėti garbingo Tilžės akto 95-tąjį jubiliejų.
Lygiai prieš 95 metus, paskutinę rudens dieną, 24 Mažosios Lietuvos didžiavyriai susirinko Tilžėje, Mažosios Lietuvos kultūros sostinėje, pasirašyti po dokumentu, kuriuo siekta suvienyti Didžiąją ir Mažąją Lietuvas į bendrą valstybę. Šis dokumentas pavadintas Tilžės aktu. Pažymėtina, kad pagrindinis tikslas, kuris įrašytas minėtame Tilžės akte, yra realizuotas iš dalies, nes pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas – tebeadministruojamas Rusijos Federacijos.
Į skaudžios datos paminėjimą klaipėdiečiai negalėjo neateiti – ši data tapo riba, kai valdžia nusigręžė nuo žmonių, nuo žmogiškumo. Tarsi du pasauliai: mes – suniekinta, pažeminta tauta ir jie – valdžios žmonės, nusavinę mūsų teisę dalyvauti priimant sprendimus, valdantys mus menkinančią žiniasklaidą.
Kaip jau žadėjome, informuojame apie Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko B. Ivanausko atsakymą Klaipėdos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės nariams.
Truputį priešistorės.
Mes, grupė klaipėdiečių, būdami Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės nariai ir visuomenininkai nutarėme dalyvauti ir stebėti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės pirmininkės Ingos Žinienės priverstinį išvežimą į Utenos ekspertinį skyrių. Pagrindinė mūsų motyvacija buvo 2013 m. kovo mėn. 1 d. teisėjos S. Naščenkovienės nutartis, kad asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą atlikti ekspertizę yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų.
Šių metų rugsėjo 21 dieną visuomenę sukrėtė skaudi nelaimė – nusikaltėlių pagrobta ir išniekinta Dembavos moksleivė, ne kartą telefonu prašiusi pagalbos, jos taip ir nesulaukė – buvo sudeginta automobilio bagažinėje. Nei vidaus reikalų ministras, nei Seimas, nei prezidentė nesiteikė piliečiams paaiškinti, kodėl policijos pagalbos specialiuoju telefonu maldavę vaikas liko neapgintas. Dėl kieno kaltės, kieno korupcinių sprendimų daug milijonų kainavusi telefoninės pagalbos sistema neveikė?
Spalio 17 dieną klaipėdiečiai tradiciškai rinkosi į Atgimimo aikštę vedini vienintelio noro paklausti: kodėl taip vengiama Tiesos? Kodėl vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje elgiamasi it kriminaliniuose romanuose: dingsta visi liudytojai ir įtariamieji, nuolat atsiranda naujų liudytojų?
Klaipėdiečiai rugsėjo 17 dieną į Atgimimo aikštę rinkosi vedini skausmingų klausimų, kur Deimantė? Ar tiesos sakymas nepražudė jos? Kas atsitiko su nepriklausoma Lietuva, kad valstybės institucijos piliečiams negali pasakyti tiesos? Kas nutiko neva nepriklausomai žiniasklaidai, kurpiančiai tai imbierines, tai makabriškas pasakas? Kad tokių pasakų herojai siūlosi papasakoti savo istorijas tam, kas sumokės daugiau?…
Kiekvienai kartai tenka dalyvauti istoriniuose savo šalies išbandymuose. Mūsų proseneliams teko laimė ir išbandymas kurti nepriklausomą valstybę. Seneliams ir tėvams teko išgyventi Sovietų Sąjungos aneksiją, o vėliau – dirbti tautos išlikimo labui. Mums tenka kovoti už tradicinių moralinių vertybių išsaugojimą ir puoselėjimą. Ginti moralines vertybes, kurias kūrė mūsų protėviai penkis tūkstančius metų, turi būti kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimo būdas.
Jau 15 mėnesių, kai įsiveržę į privačias valdas apie 240 kaukėtų smogikų mušė taikius iš visos Lietuvos suvažiavusius žmones, bandžiusius apsaugoti mergaitės teisę likti namuose, kuriuose augo. Deja, mergaitę išplėšė iš mylinčių rankų ir išvežė į nežinią.
