Konstitucinis Teismas

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

Seimas antradienį grįžo svarstyti Konstitucijos pataisų, norint įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
2018 m. spalio 9 d. „ELTA“ pranešimas

Aiškinamajame rašte teigiama – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Tuo norima įtikinti Lietuvos piliečius, kad po aukščiausios Lietuvos teisminės institucijos, įteisintos Konstitucijoje – Aukščiausiojo Teismo (AT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, vietoj Strasbūro reikės dar vienos Lietuvos teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo (KT), kur pasikeisdami darbuojasi tie patys teisėjai.

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Mūsų problemos profesionalų užprogramuotos Konstitucijoje

Konstitucija reglamentuoja pamatinius valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus. Tai yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

Darnų valstybės vystymąsi lemia politinių ir ekonominių sistemų formavimas laikantis pagrindinių pripažintų teisės nuostatų:

Pirma – teisingumas yra valstybės pamatas. Posakis dar iš Romos laikų ir priklauso Aurelijui Augustinui. Antra – įstatymai. Prasti įstatymai yra žiauriausia tironijos forma (Edmundas Berkas, anglų-airių politikas, rašytojas, oratorius, filosofas). Trečia – dura lex, sed lex – žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas.

Be to, teisinės valstybės valdžios sąrangoje paprastai yra nepriklausoma institucija, turinti įgaliojimus vykdyti visų valdžios grandžių veiklos priežiūrą.

Svarbu? Karolina Mickutė. ES teisė turi viršenybę, nebent…

… nebent tai prieštarautų valstybės konstituciniam principui. Tokį sprendimą priėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) vadinamoje „Taricco sagoje“, kurioje sprendžiamas santykis tarp valstybės nacionalinio savitumo ir pareigų pagal ES teisę vykdymu

Pažymėtina, kad ESTT sprendimai ir juose įtvirtinti išaiškinimai yra privalomi ne tik teismams, kurie kreipiasi į ESTT, bet ir kitų ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, teismams ir kitoms institucijoms.

Taricco sagos bylose buvo keliami klausimai dėl Italijos teisėje numatytų baudžiamosios atsakomybės senaties terminų skaičiavimo taisyklių. Dėl ilgo bylos nagrinėjimo pagal Italijos teisę įtariamieji, kaltinami PVM sukčiavimu, gali išvengti atsakomybės, nes suėjus senaties terminui, kuris pagal Italijos teisę yra ganėtinai trumpas, šių asmenų negalima nubausti. Be to, senaties termino pratęsimo galimybės yra labai ribotos, todėl tampa dar sudėtingiau tinkamai spręsti bylas, o sukčiavimu kaltinami asmenys gali likti nenubausti.

Pilypas iš Kanapių: Ar nereikėtų Respublikos prezidentei ir Konstituciniam Teismui surengti Konstitucijos pagrindų egzaminą?

Oficialioje Lietuvos Respublikos Prezidento internetinėje svetainėje paskelbtas pranešimas apie Jos Ekscelencijos susitikimą su Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos Konstitucinių Teismų atstovais „Nepriklausomi konstituciniai teismai – saugiklis nuo teisinio nihilizmo“ nusipelno atidaus skaitančios publikos dėmesio.

Šarūnas Vilčinskas. Konstituciniai ryžto ir kiti slėpiniai dėl dvigubos pilietybės

biciulyste.com

Pripažįstu, kad rašinio pavadinimas yra skirtas ne tik tam, jog būtų nurodyta, kur tikrai paslėptas ryžtas Konstitucijoje. Jo tikslas paprastesnis – kartu su skaitytojais paklaidžioti po Konstitucijos slėpinius ir valdžios veiksmų labirintus, kuriuose valdžios dėka Lietuvos žmonės kartais yra įpainioti ir, atrodo, nežinia kuriam laikui dėl dvigubos pilietybės. Akcentuoju, jog rašinys yra tik mano asmeninė nuomonė, paremta ta pačia Konstitucija, kurios nuostatos dėl pilietybės kai kam neaiškios jau daugiau kaip dešimtmetis ir po visiems žinomo 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo (toliau – KT nutarimas), kuriuo 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) kai kurios nuostatos buvo pripažintos priešingomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kad problema vis dar rimta, liudija ir informacija spaudoje. Net Lietuvos Respublikos aukščiausi vadovai ir įstaigos dar kartą kreipėsi į KT, kad šis paaiškintų tą dvigubą pilietybę ir reikalus apie ją. Kaip 2017 m. birželio 27 d. buvo skelbta, pats Seimas nori dar vieno KT išaiškinimo. Kartu tenka pridurti, jog dvigubos pilietybės reikalai priskirtini prie nuolat besikartojančių ir tarsi užburtų – tokių kaip valstybinės lietuvių kalbos, teismų, policijos ir kitų neišsprendžiamų – problemų.

Ramutė Bingelienė. Konstitucinio Teismo „neklystamumo dogma“ dar lyg ir nepriimta, tad iš kur tas irzulys?

Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė atmesti vienos Lietuvos pareigūnės skundą, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, per vadinamąją naktinę reformą sumažinusi jos valstybinę pensiją 15 proc. be kompensacijos, nusavino jos turtą ir taip pažeidė jos žmogaus teises.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Kęstutis Girnius ta proga parašytame komentare portale DELFI.lt (skaityti ČIA) pareiškė, kad kitokio sprendimo EŽTT ir negalėjęs priimti („kitaip ir būti negalėjo“), ir pasidžiaugė sveiko proto bei Andriaus Kubiliaus pergale, lyg ir leisdamas suprasti, jog buvęs premjeras, o tiksliau – jo įgyvendintas krizės suvaldymo planas, su kuriuo jis taip kukliai veržėsi į vadovėlius ir disertacijas, pagaliau sulaukė pripažinimo bent ES.

Andrius Švarplys. Tai, kas Vakaruose yra laisvė į religiją, Lietuvos Konstituciniam Teismui yra socialinės privilegijos ir lygybės pažeidimas

Konstitucinis Teismas nutarė: dvasininkų atleidimas nuo karo prievolės prieštarauja Konstitucijai. Dalijamės dr. sociologo ir politologo Andriaus Švarplio replika iš veidaknygės perskaičius Vyganto Malinausko komentarą „Galimybė laisvai praktikuoti savo tikėjimą Lietuvoje yra naikintina privilegija?“.

Dar vienas abejotinas Konstitucinio Teismo sprendimas: tai, kas Vakaruose yra laisvė į religiją, Lietuvoje yra socialinės privilegijos ir lygybės pažeidimas.

Neil Gorsuch. Liberalai ir jų ieškiniai

Pro Patria

Skelbiame JAV prezidento Donaldo Trumpo nominuoto kandidato į laisvą Aukščiausiojo teismo vietą Neilo Gorsucho straipsnį, kuris puikiai parodo jo požiūrį į Aukščiausiojo Teismo vietą valstybės valdyme ir kai kuriuos klausimus, dėl kurių neseniai Aukščiausiasis Teismas priėmė šalies ateičiai svarbius sprendimus (pavyzdžiui, vienalytes „santuokas“). Straispnis publikuotas 2005 metais portale „National Review Online“.

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Valstybė be demokratinės teisėsaugos – šalis be ateities

Teisingumas yra valstybės pamatas. Teisingumą vykdo tik teismai (109 Konstitucijos straipsnis). Čia turima galvoje demokratiškai suformuoti teismai. Tokiuose teismuose be teisėjų profesionalų dalyvauja ir visuomenės atstovai: prisiekusieji, tarėjai. Visuomenės atstovai iš teismų šalinami tik totalitarinėse valstybėse.

Kitas svarbus faktorius vykdant teisingumą – įstatymai, kuriais vadovaujasi teismai. Teigiama, kad prasti įstatymai – žiauriausia tironijos forma (Edmund Burke, 1729–1797). Čia vėl yra savos taisyklės, kurių nesilaikant galima sukurti jau minėtų „prastų“, korumpuotų įstatymų. Norint to išvengti priimant įstatymus būtina nepriklausoma institucija jų patikrai.

Be viso šito, turi būti ir nepriklausoma institucija kontroliuojanti, kaip įstatymai vykdomi. Paprastai patikrą vykdanti institucija kontroliuoja ir įstatymų vykdymą. Lietuvoje šias funkcijas iki 1994 m. vykdė nepriklausoma generalinė prokuratūra. Estijoje šią funkciją nuo pat nepriklausomybės atstatymo iki dabar vykdo nepriklausoma Teisingumo kanclerio institucija.

Demokratinėje valstybėje piliečiai turi teisę ginti savo teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme arba šiam teismui atstovaujančioje institucijoje…

Scroll to Top